- Atnešiau rankšluostį - ištiesė kitą ranką kurioje laikė rankšluostį. Jis plačiai šypsojosi matydamas, kad ji išraudo...

- M... ačiū...
*Kiek neužtikrintai sumurmėjo ir pagriebusi rankšluostį, per porą sekundžių apsivijo jį aplink kūną.*

- Kavos? Arbatos? ar ko stipriau? - šypsodamasis nuėjo prie vonios durų. Dar atsisuko angal ir nužiūrėjo Helen.

- Tik eik.
*Pagaliau išsišiepė eidama nuo dušo link drabužių, kuriuos jai davė Eidon.*

Nusijuokė ir išėjo iš vonios. Surinko šlapius drabužius nuo žemės ir atsisėdo ant lovos
- tai taip ir nepasakei, gersi ko nors ar ne? - šūktelėjo Eidon

*Jam išėjus lengviau atsiduso. Išsivyniojo iš rankšluosčio ir apšluostė odą, nuo kurios vis dar nedideliais karoliukais lašėjo vanduo.*
- Ką duosi, tas bus gerai.
*Atsakė Eidonui pradėdama rengtis.*

- Kaip pasakysi... - šyptelėjo ir atsidarė nedidelį šaldytuvą prie sienos. Išėmė butelį martinio ir atsinešė dvi stiklines.
Jas pripylė ir kaip niekad linksmas prisidegė cigaretę. Laukė Helen...

*Po kokios minutės išeina iš vonios, per ranką persimetusi savo šlapius drabužius.*
- Karštas vanduo yra gėėėėris...
*Palaimingai atsiduso ir ėmė rištis chalatą.*
- Žinai, atrodo, su panašiais marškinėliais man tekdavo miegoti pas pusseserę. Beje, kur dėt šituos... šlapiuosius..?
*Šyptelėjo baigusi ir apsidairė.*

Eidon išpūtė dūmus ir apsidairė, ranka parodė į kėdę prie lango
- Pasidėk ten, gal bent kiek išdžius... - šyptelėjo ir gurgštelėjo martinio ir atsisėdo ant lovos
- Prašom - ištiesė ranką su kita stikline

*Kažką neaiškaus sumurmėjusi, nutipeno nurodyta linkme. Daug maž padėjusi-padžiovusi drabužius, sugrįžo pas Eidon ir klestelėjo šalia.*
- Ačiū.
*Išsišiepė paimdama stiklinę.*

- Seniai taip smagiai neplaukiojau baseine - nusijuokė Eidon. Atsikėlė ir nunešė nuorūką į peleninę. Atsirėmė į stalą ir vėl gurkštelėjo iš stiklinės
- Nešalta tau? - įdėmiai pažiūrėjo į Helen

- Aš taip pat.
*Nusišypsojo ir priglaudė lūpas prie stiklinės. Gurkštelėjo ir pabandė prisiminti kada paskutinį kartą gėrė martinio.*
- Tikrai nešalta.
*Papurtė galvą užkalbinta ir šyptelėjo.*

- tai gerai - linktelėjo ir ištuštino savo stiklinę. Grįžo prie lovos ir stsigulė, ištiesė rankas į šalis ir atsikvėpė
- toks jausmas, lyg į galvą kas švino pripylę būtų... - nusijuokė

*Vėl gurkštelėjo ir truputį pasisuko šonu. Tuomet atsilošė ir pasirėmė viena ranka, pažiūrėjo į jį.*
- Gal nušalai?

Pasitrynė vis dar šlapius juodus plaukus.
- Visko gali būti - patvirtino ir atsiduso - jei susirgsiu, dėl visko būsi kalta tu - apsimestinai rimtai kalbėjo jis.
Nepastebimai ranka suspaudė pagalvę gulėjusią ant lovos.