BLACK DIAMOND


 
rodiklisrodiklis  DUKDUK  Narių sąrašasNarių sąrašas  RegistruotisRegistruotis  PrisijungtiPrisijungti  
















• RPG SIUŽETAS Amerikos Meka, Didysis Obuolys, Miestas, kuris niekada nemiega, Pasaulio Metropolis - tai tik keletas Niujorko, didžiausio JAV miesto, tankiausiai apgyvendintos gyvenamosios vietovės pasaulyje, visų planetos darboholikų, pasileidėlių ir nusikaltėlių rojaus sinonimų. Pasijausk laisvesnis už laisvės statulą, patirk pripažinimą, šlovę, galią, pinigų teikiamą materialinę gerovę, profesines perspektyvas ar... Nuosmukį, depresiją, įsivelk į kūniškų malonumų, narkotikų, neblaivybės ir pamišimo liūną. Tik čia gali padaryti tai, ką 1664 metais padarė anglų laivai - UŽGROBTI Niujorką.




















Administracija




Share | 
 

 Verslo rajonas

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
AutoriusPranešimas
Black Diamond
Maybe they hate me because I'm too good?
avatar

Zodiac : Taurus
Age : 35
Miestas : Manhetenas
Pranešimų skaičius : 889
Join date : 2009-06-14

RašytiTemos pavadinimas: Verslo rajonas   Tr. 07 01 2009, 06:08

Šimtai visokiausios pakraipos įmonių, korporacijų. Aplink šlaistosi kostiumuoti dėdės, išlipantys iš žvilgančių „Lincoln`ų“ ir elegantiškos moterėlės tempiančios paskui save „Prada“ rankines. MONEY MONEY, YEAH YEAH!
Atgal į viršų Go down
http://blackdiamond.rforum.biz
Obadiah Stane



Pranešimų skaičius : 127
Join date : 2010-10-09

RašytiTemos pavadinimas: Re: Verslo rajonas   Sk. 10 10 2010, 01:30

Kadangi kalendorius šią dieną rodė pirmadienį, akivaizdu– prieš akis pūpso ilgut ilgutėliausia, į nuosekliai surikiuotą darbo grafiką įsprausta savaitė, trūnijimas kontoroje ir nuodijimasis vietine „Starbucks“ produkcija. Mėgo savo darbą, dar labiau mėgo užmokestį gaunamą už „prostituciją“ inžinierinėmis idėjomis bei sprendimais, tačiau anokia čia naujiena - po savaitgalio iškrutinti sustabarėjusį kūną nėra taip jau ir lengva, todėl galų gale pajėgia išsiropšti iš savo šiltučio, viengungiško guolio tik tada, kai du kartus nuspaustas žadintuvas įžūliai sučirškia trečiąjį.
Vakar dieną, prieš eidamas gulti, įsliūkinęs į balkoną pasigrožėti iš keturioliktojo savo apartamentų aukšto atsiveriančia Niujorko panorama, Dima buvo kartu su savimi nusitempęs ir cigaretę, o šį rytą prabudęs, tiriamai sučepsėjęs ir pasibaisėjęs burnoje užsiveisusia baisybe akimoju nukuria į vonios kambarį net nesusipratęs, kaip greitai visgi išgaravo dar prieš akimirką žiovuliu marinęs mieguistumas. Stovėdamas priešais kriauklę ir šepetėliu entuziastingai gremždamas čiaumojimo instrumentus, nevalingai iškelia sau hipotetinį klausimą, kaipgi rytą drauge sutinkančios porelės nesišlykšti pratrūkti laižytis, vos tik atkunta poilsio rėžime ne per seniausiai skendėjusi pasąmonė.
Kaip ir kiekvienas šiuolaikinis vyrukas, skiriantis dėmesio vizualiniam šarmui prilaikyti, taip ir Romanov`as prieš išsiruošdamas kėblinti darban, deramai išsičiuskina: atmetant įprastines, su elementaria asmenine, o ir vyriška higiena susijusias, didžiąją dalį rytinės ruošos užimančias estetines procedūras, susitvarko ir ševeliūrą, kuri, nepaisant pastangų susišukuot tvarkingai vis vieną išlaiko vėjavaikišką modelį. Galiausiai įšokęs į melsvus džinsus, susisagstęs juodus marškinius bei gurkštelėjęs rytinės kavos, nuskuba durų link, bergždžiai vydamas iš galvos mintį, kad jeigu kelyje pasitaikys kamščių, vėluos, pasibjaurėtinai vėluos.
Nors ir teko ilgokai pastovėti vienoje, itin bjaurioje sankryžoje, į darbą nukanka daugmaž laiku, o Dimitrijui nespėjus nė deramai įeiti, šis lieka pasigautas vienos jam puikiai pažįstamos darbuotojos su primygtinu žodiniu, tačiau maloniu reikalavimu kaip tik įmanoma greičiau atsidurti posėdžių salėje, kas pakėlė nuotaiką beregint. Patalpoje skirtoje susirinkimams, užuž ovalaus medinio stalo, visuomet sulaukdavo naujų, įdomių užsakymų ar projektų dvelkiančių riebiu honoraru, o taip jau yra, jog veikiausiai kiekvienam žmogui, daugiau ar mažiau esti įgimta savo darbą vertinti materialinės naudos požiūriu.
Paskubomis nulėkęs link kabineto, žadančio kūrybinės, nuoširdžiai laukiamos veiklos, vyras vidun įsiveržia mažumėlę perdaug veržliai. Į susirinkusiųjų, jojo linkme įsmeigtus žvilgsnius atsakęs draugiška šypsena bei energingais rankų mostais, reiškusiais pasisveikinimą su visais patalpoje esančiais individais, Dimitrijus nukuria prie įprastinės savo sėdėjimo vietos. Viršilai už akimirkos pareiškus, kad viena, susirinkime dalyvauti turėsianti persona vis dar nepasirodė, vyras sumano pasinaudoti laisva minute ir pasigavęs aplinkui straksinčią asistentę, paprašo pristatyti jam ko nors valgomo, nes spazmuojantis skrandis šiuo metu buvo vienintelis veiksnys temdęs ūmų pakilios nuotaikos apsireiškimą. Įsipatoginęs kėdėje, suneria rankas ir sumetės jųjų raizginėlį sau ant pilvo, įsistebeilyja į priešais sėdinčią bendradarbę, stengdamasis prisiminti jos vardą.
Atgal į viršų Go down
Victoria Brooks
Don't we look the same inside?
avatar

Zodiac : Pisces
Age : 36
Miestas : Chicago, Illinois
Pranešimų skaičius : 388
Join date : 2010-08-16

RašytiTemos pavadinimas: Re: Verslo rajonas   Sk. 10 10 2010, 15:11

Vakarą prieš naują darbo savaitę praleidus pas Gerard‘ą, namo parsiranda tik apie antrą valandą nakties (ryto). Aplankius dušą ir šiaip pilnai pasiruošus miegui, griūna į ją po gan ilgo laiko tarpo kelioms valandoms poilsio užmerktomis akimis. Iki ryto kietai įmigus bei sapnavus daug įvairiausių nesąmonių, ryte pabunda tik tada, kai žadintuvas čirškia jau kokią antrą minutę. Labai jau tingiai šį išjungus, iš lovos kone iškrenta, žvalgydamasi aplinkui. Kelias akimirkas pabuvus visiškai apsimiegojus ir apie nieką negalvojanti, greitai pramerkia vokus prisimindama, kad vėluos ne į paskaitas, o į pirmąjį savo rimtą darbą, tad staigiai šoka velnio iš įšilusio guolio, jau rinkdama aplink save tokius daiktus kaip plaukų šepetys, kosmetinė, liemenukas bei kitoks mergaitiškas stuff, be kurio šiuolaikinė moteris net neįsivaizduotų. Greitai išsitrinkus galvą ir nusiprausus, prie veidrodžio praleidžia tikriausiai daugiausiai laiko darydamasi makiažą. Velniai nutuokia, kas buvo užėję Merės kambariokei, kad ši ne tik nesipainiojo po kojomis, bet ir paruošė puodelį kavos. Vienu metu atlikdama bent tris darbus – kavos gėrimas, rūbų ant savęs dėjimas bei telefono maigymas – sugeba viską padaryt, dėl ko jau greitu metu gali šiaušt į miestą. Viską palikus belekaip suversta, pasiima su savimi aplankalą pilną tuščių, dar neprimargintų A3 formatų lapų rankinę ir mašinos raktelius. Nusileidus žemyn laiptais (ir pataikyk tu man ant dienos, kurią liftas sugęsta), pagaliau pasiekia ir savo transporto priemonę, į kurią staigiai sumeta savo daiktus. Jau įsėdus į vidų, bei sukišus raktelį į skydelį, paaiškėja, kad trantas toli gražu neketina gabent savo šeimininkės kur ši panorėsianti. Išeidama įsitikinus, kad tikrai spės, dabar vos nerėkė, kad variklis dirbtų. Visgi išlipus lauk, susirenka savo daiktus, ruošdamasi eit metro link, prieš tai užrakindama metalo laužą ir šį paspirdama koją.
Laimei, metro funkcionavo kaip visad ir niekur nevėlavo, tad pagal sudėtingus maršrutų voratinklius atrinkus savo reisą, nusiperką bilietą ir įlipą į traukinį traukiantį Verslo rajono link. Išlipus savo stotelėje, dar tenka prasilenkti su dešimtimis žmonių, kurie vos nesutraiško merginos. Mintyse plūsdama visus aplinkinius, tiek pat ir save, pėstute pasiekia savo naująjį darbą. Pasitikta ir nulydėta vienos moterėlės konferencijų salės link, labai dėkinga jai atsidėkoja žodiniu būdu. Prieš įeidama kelis kartus giliai įtraukia deguonies į kvėpavimo sistema iškvėpdama anglies dioksidą. Pagaliau pasiruošus įeit, tikėdamasi, kad jos pastangos čia atkeliaut nebus matyt ant įprastai šviesios odos veido, prasisegiojus paltą, šį nusivelka užsimesdama ant kairės rankos, dešinėje laikydama rankinę ir odinį aplankalą su lapais. Atidarius duris, visiems nusišypso, parodydama, kad tikrai apgailestauja dėl savo vėlavimo, kol galiausiai būna visiems pristatyta kaip Mary Keylock interjero dizainerė. Žinoma, jautės nejaukiai vien dėl įvardytos profesijos, kurios apmokymus aukštojoje mokykloje ėjo paskutinius metus. Susigėdus ir jau nusikalus visiškai nuo kojų, nueina laisviausios vietos link, atsisėsdama maždaug priešais Dimitrijų. Savo daiktus apsidėliojus aplink save kaip įmanoma kompaktiškiau nepakelia akių aukštyn nuo stalo, tikėdamasi, kad jos nevarsto pikti naujų kolegų žvilgsniai. Išsitraukus iš rankinės savo užrašų knygutę, į ją pradeda peckeliot kai tik vyriausias iš visų pradeda savo monologą dėl ko jie visi čia susirinko.

All work and no play can make Mary a dull girl
Atgal į viršų Go down
Obadiah Stane



Pranešimų skaičius : 127
Join date : 2010-10-09

RašytiTemos pavadinimas: Re: Verslo rajonas   Pir. 10 11 2010, 08:39

Praėjus penketui minučių po užsakymo pateikimo, Romanov`as tebesėdi gurgiančiu, ėdesio maldaujančiu skrandžiu ir vienintelis dalykas apie kurį Alex`as šį metą galėjo galvoti buvo neįtikėtinai gardžios, kontoroje platinamos bei plačiai dietos nesilaikančių darbuotojų vartojamos spurgos, kurios gomurį praryti priverstų ir patį Houmerį Simpsoną. Susirinkimas pradžios vis dar nežadėjo ir nebeketindamas apsimetinėti, jog mažne nemerdėja, susmenga kėdėje kiekvieną, veikiausiai greta sėdinčiųjų neblogai girdimą pilvo gurgėsį pasitikdamas dramatiška dejone. Pravaitojęs dar trejetą papildomų minučių, pagaliau, PAGALIAU nekantriu, išbadėjusiu žvilgsniu pasitinka mažumėlę dirbtinokai besišypsančią, „grietinėlinį“ personalą aptarnaujančią merginą, kuri, greičiausiai, pati netikėjo, jog galėtų šitaip užtrukti. Ji visuomet nevengdavo demonstruoti dailių kojų, kyšančių iš po šykštoko, elegantiško sijonėlio, o vyras nesibogindavo jų vogčiomis nužiūrėti, tačiau dabar vieninteliu jo dėmesio vertu objektu buvo lėkštutėje pūpsojančios spurgikės. Kuomet jojos patapoja patiektos jam prieš pat nosį, ant stalo, nebelieka nieko kito, kaip pratrūkti jąsias kapot. Tą ir padaro, o atsisukęs į greta sėdinčią kolegę „pamaldauja“ paskolinti jam kavą, kurią šioji gurkšnojo ar bent jau bandė tai daryti. Kadangi buvo labai jau susikaupęs ir įnikęs į šiokį tokį pasipenėjimo procesą, nesugeba padalyti savo dėmesio, tad apie posėdžio pradžią sužino, kuomet viršila pavartoja ir paties Romanov`o propaguojamą garsaus, tūžmingo atsikrenkštimo metodą, kuris paprastai visuomet suveikia. Nenoromis nustūmęs apčiaumotą, nepasakytum, kad estetiškai atrodantį ėdį šalin, Alexander nuolankiai linkteli ne tik suvaidintai atsiprašydamas, bet ir pranešdamas, idant jau ir taip užsivilkinusį susirinkimą galima pradėti be jokių tolimesnių atidėliojimų.
Tikriausiai vienintelė veikla, kurioje rusaitis sugeba susikoncentruoti, sustyguoti mintis bei susikaupti esti profesinis užsiėmimas, tad sekdamas kiekvieną boso nurodymą, nenuginčijamai nežabalioja. Dažniausiai statybų, projektavimo ir dizaino firmos susirinkimai trukdavo apie pusę niekuomet neprailgstančios valandos, nes niekam nebuvo paslaptis, jog bendrovė suburia gerų, ne iš kelmo spirtų specialistų grupę, kurie įdomių, vertingų idėjų išskiria tiek pat, kiek ir anglies dioksido, o pradėtas supažindinti su naujojo užsakovo, kažkokio superbagoto šikniaus užmačia pastatyti Niujorke prabangų poilsio kompleksą, nejučiomis, niekuomet neišsenkančioje minties šachtoje ima maketuoti būsimus brėžinius. Ir tikrai nebūtų pamanęs, kad atsitiktinai, į anoje stalo pusėje sėdinčią merginą nukreiptas žvilgsnis nušluos matematiškai kūrybines mintis nelyginant cunamis Indonezijos krantus. Šviesiaplaukė kolegė rodėsi nepaprastai matyta. Galėjo dėt galvą nukirst, jog ją pažįsta, tačiau susidūręs su plačiai žiojėjančia atminties spraga, niekaip neįstengia suprasti kaip, kur, kada ir galiausiai kodėl. Ir visgi, susirinkimas prailgsta. Buvę nepaprastai sunku tuo pat metu ne tik mėginti sufokusuoti makaulės turinį į nusimatantį projektą, bet ir vėpsoti į Merę bandant šią identifikuoti. Deja, to padaryti jam sukakotai nesisekė, bet posėdžio pabaigą anonsuojantis pranešimas nuskamba tiek pat apspakaininančiai, kiek ir gongas, skelbiantis laimėtą kovą. Pakilęs nuo kėdės it paleista strėlė, tiesiu taikiniu nuskrieja link Merės, merginos, sukėlusios ištisą atminimų archyvo kratą. Išdygęs šiai tiesiai prieš akis, vyras užmeta rankas panelei Keylock ant pečių, lyg bandydamas šią sustabdyti, bei pasitelkęs josios dėmesio prikaustymo manevrą, įsmeigia į pamirštai pažįstamai nepažįstamąją savo akutes, stebėtinai panašias į tokias, kuriomis gali pasipuikuoti daugelis Vakarų Sibiro Laikų veislės ciuciukų. Ištyręs merginos veido bruožus ir vaizduotėje pratrynęs klaidinantį josios makiažo sluoksnį, Romanov`as nuostąbiai prasižioja.
- Mere?..-išsteni, tačiau netikėdamas savo spėjimu, atsuka mergužėlę nugara į save bei timptelėjęs josios palaidinukę, švarkelį, apnuoginęs dalį kaklo, ne taip jau ir sunkiai aptinka nedidelį apgamėlį, kuris išsklaido abejonių ūką bemat. Tuomet atgręžęs Keylock atgalios, geras penketą sekundžių laiko veide nuostabos kupiną „O.o“ miną, kurią papildo žemyn nusmukę antakiai,-Nutolau per penkias valstijas, o tu vis vieną sugebėjai mane susirasti...-sumurma stebėtinai priekaištingai, tačiau lūpose bemat įsižiebusi šypsena suteikia sakiniui nevykusio juokelio braižą,-Juokauju,-numeta, nelyginant trokštų, jog pastarojo žodžio niekas, net pati Mery neišgirstų ir žaismingai pamygavęs dvigalvį josios žasto raumenėlį, įtraukia merginą savan glėbin, kuris, šiuo atveju, turėjo draugiško (o gal ir nelabai) apkabinimo prasmę.
- Tu tiesiog privalai susigundyti mano pasiūlymu pratęsti šį nenusakomai keistai...-galiausiai suteikęs merginai šiokios tokios (kadangi su žmonėmis, o ypač merginomis buvo pratęs kalbėti laikantis kuklaus, 30-40 centimetrų atstumo) asmeninės erdvės, tęsia toliau rutuliodamas būdvardį,-Netikėtai... Ypatingą susitikimą,-žybtelėja akimis bemat išlenkdamas kumpą šypsenėlę. Alex`as niekuomet nepriimdavo atsisakymų, todėl įsmeigęs į Merę „žaginantį“ žvilgsnį, buria šią „paklusti“. Arba tiesiog neatsispirti jojo žavesiui.
Atgal į viršų Go down
Victoria Brooks
Don't we look the same inside?
avatar

Zodiac : Pisces
Age : 36
Miestas : Chicago, Illinois
Pranešimų skaičius : 388
Join date : 2010-08-16

RašytiTemos pavadinimas: Re: Verslo rajonas   Pir. 10 11 2010, 22:15

Ramiai ir tyliai sėdi viso susirinkimo metu tyliai ir stengdamasi niekuo neišsiskirt, nes visgi jautės keistai bei svetimai, tad ir Alexander'io, o tuo labiau ir jo vėpsojimo į ją net nepastebi. Viena ausimi klausydamasi, ką kalba viršila, nors visą dėmesį kaustė piešinfliai užrašų knygoje, kurie vaizdavo jos užgesusi trantą ir jo atskiras detales. Kantriai laukė viso susiėjimo pabaigos, nes siaubingai knietėjo kuo greičiau pradėti kurti ir braižyti, ypač kai pateikti reikalavimai pasirodo tikrai ypatingi. Kelis kartus vis dėl to pakelia akis į laiką skaičiuojantį prietaisą, norėdama pamatyt, kiek laiko praėjo nuo jos pasirodymo patalpoje ir kiek liko iki vakaro, kurį praleis tikrai sugebėdama atrast ką veikti. Visgi visam susirinkimui PAGALIAU pasibaigus ir galėjus keltis iš savo sėdimos vietos, susirenka savo "šmutkes", kurios užsima abidvi rankas. Priešais užlindęs bičas visiškai ją išmušė iš vėžių bei, žinoma, atkreipė Merės dėmesį.
- Alex,- tarė vis dar negalėdama patikėt, kad prieš akis stovi draugas, kurį jau ilgą laiką nei akyse regėjo, nei atskritai ką apie jį girdėjo. Kadangi Alexander'io naudai buvo netikėtumas, mergina nė nesuvokia, kas vyksta, tad išleidžia piktoką ir nepatenkintą jaustuką, norėdama išįrst pasiaiškininimą. Bent kokį. Supratus, kad šis įsitikino, kad dabar čiupinėja draugę, susitvarko švarką ir palaidinę, nes jautės kažkokia aptaršyta.
- Gal man dar nusiaut?- paklausia primindama ir apie kitą identifikavimo žymę, kurią dabar dengė apavas. Į vaikino juokelį atsakius begalo malonia ir plačia šypsena. Matyti jo veidą po tokio išsiskyrimo buvo daugiau nei neįtikėtina. Sugebėjus smarkiai suspaust jo liemenį pasijaučia labai maloniai, kol galiausiai atsitraukia nužvelgdama ir patį Romanov. Nepertraukinėdama išklausius šio pasiūlymo su visais nuostabiai tinkančiais epitetais, kurį laiką žiūri į jo veidą, bandydama atsilaikyt prieš "ataką". Suspaudus lūpas į vientisinę liniją, išlaiko trumputę pauzę, kad šisai dar šiek tiek pasinervuotu.
- Tu esi siaubingas!- jausmingai kostatuoja faktą apie draugą, galiausiai plačiai išviepdama lūpas,- Kodėl aš tau pasiduodu ir sutinku eit?- vis dar jausmingai intonuoja pateikdama klausimą, kuris nereikalavo atsakymo ir leido Aleksui suprast, kad ši sutinkanti keliaut ten, kur anas pasiūlys.
Atgal į viršų Go down
Obadiah Stane



Pranešimų skaičius : 127
Join date : 2010-10-09

RašytiTemos pavadinimas: Re: Verslo rajonas   Antr. 10 12 2010, 19:24

Prisidėdamas prie drabužių paglamonėjimo vajaus, Alexander pirmiausia akylai nustebeilyja savo marškinius, tamsesnius už afroamerikietį, stovintį kokioj tai patamsybėj, o tuomet aptikęs keletą Mary priklausančių peroksidinių siūlelių, priskretusių (kuomet įvertė miniatiūrinę merginą glėbin kėsindamas šią uždusinti) prie visokį šlamštą traukte traukiančios medvilninės medžiagos, ir juos, it kokias kakas, atsargiai, pasimaivydamas nuima iš smiliaus ir nykščio suręstomis „replėmis“, laikydamas veide tokią miną, tarytum būtų paragavęs sugižusio pieno. Kilstelėjęs akis į ilgiau nei išneša prisiminti nematytą merginą, specialiai ir piktavališkai ranka pamaigo šiosios į švarkelį įspraustą rankelą vėlei, padarydamas spaudimo sulaukusios vietos paviršių panašų į Didžiojo Kanjono. Pavymui skambėjęs vidinis, uždarų „nasrų“ stelbiamas piktdžiugiškas krizenimas liaujasi vos tik iš Keylock lūpų išbyra sakinys, bent jau neturintis jokios sąsajos su išoriniu Romanov`o pavidalu. Komiška niekybe alsuojančią fizionomiją bemat keičia blatna, pasitenkinimo kupina šypsenėlė, po kuria slėpė troškimą džiugiai krykšti draugėn plojant delniukais. Tikriausiai panašiai jautėsi ir Einšteinas patikrinęs savo reliatyvumo teoriją, tačiau Alex`as buvęs dangiškai patenkintas dėl eilinį kartą pasitvirtinusios šarmo bei žavumo dueto magijos veiksmingumo socialiniame kasdienybės sektoriuje.
- Ne,-po akimirkos nuneigia pašnekovės žodžius, kurių pabaigą gramatinėje išraiškoje būtų galima vainikuoti šauktuku,-Paprasčiausiai man neįmanoma atsispirti,-sušnara tiek pat gundančiai (lyg kviestų Merę lėto šokio), kiek ir būtų įsitikinęs savo teisumu. Tuomet nuo merginos atšlijęs, nutaiso mąslią išraišką, o viršun kilstelėtos akys suaktyvėjusį protavimo vyksmą suaštrina bent jau vizualiai.
- Aš kaip kepta antis išbadėjusiam benamiui,-pareiškia nepaliaujamai žūklaudamas iškalbos telkinėlyje ir pūsdamasis taip, lyg ketinimas susprogti būtų į jo prioritetų sąrašą įtrauktas pirmuoju numeriu,-Arba butelis degtinės beviltiškam alkoholikui,-neišlaikęs sukrykščia juokindamas pats save, tačiau neprabėgus nė sekundei, myktelėja neva akcentuodamas ūmų dar taiklesnio bei geresnio palyginimo išsamprotavimą, kuris už akimojo virsta garsiniu balsių ir priebalsių deriniu,-Arba degtinėje marinuota kepta antis alkoholikui bemaniui,-mikliai, o ir skardžiai spragtelėjęs pirštais išrenka pastarąjį papostringavimą galutinės išraiškos varžybų nugalėtoju, tuo pačiu metu nuoširdžiai išsikikendamas. Sugebėjęs ne taip jau ir skubriai nusiraminti, švelniai, tikrai labai „minkštai“ tepštelėja Merę per petį, it ragintų šią palengva judėti išėjimo linkme. Bet vėlgi, sparčiai persimaino ir pakartotinai iššokęs merginai prieš pat akis, prispaudžia smilių prie smakro apačios, kur gerai įsivėpsojus galėdavai įžiūrėti įstrižą, įdomią atsiradimo istoriją turintį randelį. Save „paliesti“ užsigeidė tikrai ne be reikalo, todėl veiksmą, čia pat susieja su kalbiniu kontekstu:
- Tikriausiai pameni tą vakarą, kai išsigabenęs tave į miestą buvau užpultas į tamstą,-rankos mostu norodęs priešais stovinčią merginą, vyras prisimerkia taip, kaip ir dažnas palietęs karčią temą - tūžmingai,-įsisvaigusio bepročio...-nutęsia suteikdamas draugei akimirką, kitą atgaminti spalvingus praeities įvykius,-O dabar aš moku... Wing Chun kung fu!-užpypauna numesdamas labai vaizdingą namioką, jogei dabar, yra toks kiec, kad prikultų kiekvieną prakeiktą išsišokėlį. Ne, Wing Chu... kažko Alex`as nemokėjęs, tačiau pinigai daugumai suteikia saugumo (kad ir kokios pakraipos ans bebūtų) jausmą. Sukikenęs, dabar jau tikrai pribrinksta kelionei, o ir ergliojimosi resursams šiam kartui išsieikvojus, patraukia link durų vedančių velniop iš posėdžių salės. Pradaręs duris ir galantiškai praleidęs Keylock pro plyšį pirmąją, pats pajuda tik tada, kai merginos fasadas lieka nukreiptas nuo Romanov`o priešakinės kūno pusės 180 laipsnių kampu. Žinoma jie įlenda į liftą, nusileidžia pastaruoju mechanizmu apačion, nukulniuoja į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę ir įsirangę į, lyginant su laikais, kai Romanov`ui tekdavo materialinius poreikius itin žaboti, kardinaliai (į gerąją ir tik gerąją pusę) pakitusią Alexander`io finansinę padėtį atspindinčią automašiną, griaudžiant galingam V8 varikliui, nukuria į Manheteno centrą tęsti be didesnės abejonės, nostalgija dvelkiančio susitikimo.
Atgal į viršų Go down
Pepper Potts
You know, there's only 8011 things that I really need to talk to you about.
avatar

Zodiac : Libra
Age : 44
Miestas : Washington, USA
Pranešimų skaičius : 875
Join date : 2011-07-26

RašytiTemos pavadinimas: Re: Verslo rajonas   Pir. 08 01 2011, 11:17

Dvi savaitės - lygiai tiek laiko Pepper prireikė idealiai pasirengti ekologijos konferencijai, vyksiančiai pačioje Niujorko širdyje. Kalbą, kurią ruošėsi išpoškinti galingiausių pasaulio verslininkų šutvei, „šlifavo“ tol, kol ši rodėsi tiesiog blizgančiai tobula ir repetavo tiek kartų, jog veikiausiai ją puikiai išmoko net josios sužadėtinis, kuriam dažniausiai ir tekdavo klausytis šių repeticijų. Negalėjo nesijaudinti dėl būsimo įvykio, ir ne vien todėl, kad čia bus pirmasis kartas kai ji atstovaus „Ecosphere Scientific“ prieš tokią svarbią „publiką“. Juk gavo taip ilgai lauktą šansą paprotinti kelias dešimtis asmenų, kurių visus turtus atidavus nuo vadinamosios finansų krizės labiausiai kenčiančioms valstybėms, tos „krizės“ pasekmių veikiausiai nebesijaustų. Jei po šio suvažiavimo bent keletas iš jų nuspręstų remti „žaliųjų“ idėjas pinigais, ji galės jaustis kažką naudingo įgyvendinusi kompanijos, į kurios darbuotojų sąrašus buvo įpaišyta jau daugiau nei prieš penkerius metus, labui. Į gausiausiai apgyvendintą Jungtinių Amerikos Valstijų miestą „US Airways“ lėktuvu atsibeldė likus gerokai daugiau nei parai iki minėto renginio, tad visų pirma nuvyksta į The Plaza Hotel, ketindama iš anksto užsakytame kambaryje palikti su savimi atsigabentą bagažą. Per pirmas dešimt minučių, praleistų mieste, netrunka įsitikinti – Vašingtone eismas žymiai patogesnis nei čia. Pakliuvus į kamštį nusigavimas taksi iš aeroporto į viešbutį laiko pareikalauja turbūt daugiau nei kad būtų užtrukę tą patį atstumą tiesiog nupėstinti. Pasiekusi kelionės tikslą, kaip ir buvo susiplanavusi, į kambarį užsuka tik trumpam – ne daugiau kaip po ketvirčio valandos vėl sėdi transporto priemonėje, kurią paslaugiai iškvietė konsjeržas. Vairuotojui nurodo ją gabenti į Žemutinį Manheteną, verslo rajoną. Būtent ten, kur kitą dieną tuo pačiu metu stovės ant pakylos ir demonstruos savo oratorinius gebėjimus snobų, kaip juos įvardino pagiežingas vidutinio amžiaus problemų kamuojamas kolega, „gaujai“. Magėjo apsišniukštinėti konferencijai paskirtoje salėje, pamatyti kokio dydžio bus patalpa, kaip išdėstytos sėdėjimui paskirtos vietos. Kuo mažiau laiko lieka iki ekologijos puoselėtojų suvažiavimo, tuo sparčiau, atrodo, šis pradeda nykti. Dar vakar niekaip negalėjo sulaukti šiandienos, o štai dabar tiek daug atiduotų, kad valandos vėl vėžlintų kaip valandos, o ne pralėktų tarsi minutės. Ryškiai geltonam automobiliui sustojus prie reikiamu adresu pažymėto pastato, sumoka „vežikui“ bei numarširuoja įėjimo linkme. Įkyriai plepaus darbuotojo palydėta į suvažiavimui „paaukotą“ patalpą, dusliai sukužda „O Dieve...“ vos akimis aprėpusi erdvią, iš apačios į viršų kylančių kėdžių išdėstymu kino teatrą primenančią auditoriją. Iš karto suvokia, jog čia galėtų laisvai tilpti triženklis skaičius personų, tad veikiausiai tiek jų ir bus, nes, kitokiu atveju, kam parinkti būtent šią vietą? Tikėjosi, kad žmonių tebus pusšimtis, gal net mažiau. Balso stygas virpinti prieš daugiau nei du tuzinus Homo sapiens`ų dar nebuvo tekę. Beveik pajuto, kaip paskutinės ryžto užuomazgos sutirpsta lyg pavasarinis sniegas, paveiktas kaitriai užspiginusios saulės spindulių. Sutramdžiusi viduje baugščiai cypauti ėmusį balselį, parsigauna atgalios į Plazą, kur, vos užvėrusi kambario duris paskui save, neria prie telefono. Mikliai surinkusi atmintyje jau seniai „apsigyvenusį“ numerį, priglaudžia „plytą“ prie ausies. Kitame laido gale Will`o Norton`o, būsimo josios gyvenimo partnerio, ištartas „alio“ pasigirsta vos po kelių sekundžių, tarytum jis jau būtų rankoje laikęs mobilųjį ir lūkuriavęs šio skambučio. Pokalbis su antrąja puse padeda vėl sandariai savyje užrakinti netikėtai išsiveržusią baimę. Ji puikiai susidoros, tiesiog apžavės susirinkusią „publiką“, viskas bus gerai, nėra dėl ko nerimauti. Tokios niekuo neypatingos, visiškai įprastos raminimo frazelės stebėtinai lengvai padėjo vėl įgauti pasitikėjimo savo jėgomis. Galiausiai atsisveikinusi su prieš mėnesį sužadėtuvių žiedą jai ant piršto užmovusiu vyru, dirsteli į laikrodį bei palaimingai atsidūsta suvokusi, jog pokalbis su Will`u nepastebimai surijo tas kelias valandžiukes, kurios buvo likusios iki poilsio bei ramybės būsenai skirto laiko pradžios. Dar nesijautė pavargusi, tačiau vėl grįžo noras kuo greičiau sulaukti to „didžiojo įvykio“. Jau nežinia kiek laiko nebuvo pamaloninusi skrandžio kokiu nors patiekalu ar bent užkandžiu, tačiau jaudulys visgi darė savo – valgyti nė kiek nesinorėjo. Todėl, persivilkusi švelnia šilkine pižama, įsitaiso lovoje, nuoširdžiai ir tuo pačiu beprasmiškai tikėdamasi nusmigti iš karto. Rusvaplaukei galvai pasiekus pagalvę, su didžiu nusivylimu suvokia, jog organizmas nė kiek nenori miego. Bet vis dėl to... sena gera avių skaičiavimo taktika juk kartais suveikia. Sumerkusi akis, pradeda lėtai skaičiuoti iki dešimties, iki šimto, iki... na, kažkur ties šimtu penkiasdešimt suvokia, kad taip nieko nebus. Griežtai draudė sau mąstyti apie rytojų, tačiau tikriausiai kaip tik reikėjo perkratyti visas tas ramybės neduodančias minteles. Kai pagaliau jas vieną po kitos surankioja ir perkelia į savo smegenų „kompiuterio“ „šiukšlių dėžę“, sąmonė pati atsijungia.
Nors žadintuvas sučirkšti turėtų tik devintą valandą, pabunda paryčiais, likus dar geroms septynioms valandoms iki išgąstingai laukiamos akimirkos kai stovės priešais šimtus į ją susmigusių dėmesingų akių. Taip ir norėjosi dar kartelį „pasukti“ širdies draugui, tačiau nusprendžia geriau pasmerkti save betiksliam laiko stumdymui, kurio dažniausiai stengdavosi išvengti. Paradoksalu – kuo labiau mėgini „tempti gumą“, tuo greičiau lekia minutės, o jei jau nori kažko sulaukti greitai, rodosi jog net laikrodžio rodyklės nebekeičia padėties nė per milimetrą. Dabartinę Potts situaciją atitinka, savaime suprantama, antroji teiginio pusė. Netrunka suvokti, jog periodiškas dėbčiojimas į tylutėliai tiksintį aparačiuką neprivers Žemės suktis greičiau. Be jokios skubos persirengusi šviesių tonų, klasikinio stiliaus apdarais, kukliai pasiryškinusi lūpas bei akis kosmetikos pagalba bei surišusi plaukus į tvarkingą kuodą, palieka viešbutį, puoselėdama viltį kur nors netoliese aptikti restoraną ar kažką panašaus. Skrandis vis dar nereikalavo peno, tad atsidūrusi jaukioje, pustuštėje kavinukėje, užsiprašo tik kavos. Neilgai trukus gavusi kofeino prisotintą gėrimą, ima šį lėtai gurkšnoti, stebėdama gatvėje rutiniškai zujančius nepažįstamuosius. Nors ir velnioniškai flegmatišku tempu, laikas ėjo. Pasėdėjusi kavinėje, pavaikštinėjusi centrinėmis miesto gatvėmis, jausdama vis stiprėjantį baimingą nekantrumą, pagaliau nutaria važiuoti į dar vakar aplankytą verslo rajoną. Kelionės tikslą pasiekia kaip tik laiku – suvažiavimo dalyviai jau rinkosi. Šalia kalbėsiantiesiems skirtos scenos būriavosi bei tarpusavyje mintimis dalinosi nedidelė žmonių grupelė, prie kurios ir prisigretina. Į pokalbį priimta buvo stebėtinai geranoriškai, todėl viduje džiūgaudama, jog neprireiks kur nors stoviniuoti vienai, nė nepastebi kaip beveik visos sėdimosios vietos tampa užimtos. Ir štai, pagaliau, viskas prasideda. Kartu su kompanija, į kurią ne per seniausiai įsiliejo, nutipena prie kėdžių, išrikiuotų viena eile dešinėje pakylos pusėje. Nutūpusi ant vieno iš šių sėdėjimui pritaikytų baldų, akimis nulydi ant scenos einantį vyriškį, kurio vardas, kaip dar visai neseniai išsiaiškino, esti Matthew. Buvo supažindinta su „programa“ – žinojo, kas po ko kalbės ir kad būtent jai yra skirta bene daugiausia laiko. Tiksliau, kad jos oracija bus kertinis akmuo šioje konferencijoje. Savo kreipimąsi į čionai susirinkusius asmenis parengė itin kruopščiai. Turėjo pasakyti įžangą, milžiniškame ekrane skaidrių formatu demonstruodama meistriškai parengtą vizualinę medžiagą išdėstyti esmines problemas bei taktiškai užsiminti, jog norint pasiekti apčiuopiamų rezultatų aplinkos apsaugos srityje reikalingi rėmėjai. Matthew pateikus trumpą prakalbą, Pep lėtai pakyla iš savo vietos – dabar jos eilė. Ji pristatys svarbiausius klausimus, o visi kiti, turintys kalbėti po jos, gaus progą tik labai trumpai užsiminti apie kompanijų, kurioms atstovauja, siekius. Nieko stebėtina, jog daugiausia atidos teks Virginiai – ne kas kitas, o „Ecosphere Scientific“ inicijavo šį mokslinį renginį, tad savo reprezentuotoją „prastūmė“ į dėmesio centrą. Visą laiką eidama link scenos vidurio jautė, kaip širdis malasi krūtinėje, tarsi įbauginta įtampos ketintų „pasiplauti“, palikdama savo šeimininkę likimo valioje. Pasiekusi tribūną su joje įtaisytu mikrofonu, nepastebimai, tylutėliai iškvepia plaučiuose susikaupusį anglies dioksidą. Šiltu šypsniu papuošusi nepaneigiamai žaviais bruožais apdovanotą savo veidą, mintyse save patikina, jog tą trijų tūkstančių su trupučiu žodžių ilgio tekstą išrėš kuo puikiausiai, bei pagaliau prabyla.
-Visų pirma noriu padėkoti visiems, kurie nepagailėjo laiko ir atvyko į šią konferenciją. Labai džiaugiuosi, jog galiu šiandien būti čia ir dabar kalbėti su jumis,- balsas skambėjo visiškai ramiai, tarsi už kraujo „pumpavimą“ atsakingas raumeninis organėlis nesikėsintų čia pat iššokti lauk pro burną. Sulig kiekvienu žodžiu pasijunta vis geriau – pasirodo, nieko čia labai sudėtingo.- Be jokios abejonės, mano tikslas yra supažindinti jus su opiausiomis mūsų planetos problemomis bei atskleisti, kokiais būdais „Ecosphere Scientific“ ketina jas...- kad ir kaip apmaudu bebūtų, tenka nutilti vidury sakinio, nes praktiškai visų klausytojų dėmesys nuo jos šauna tiesiai prie durų, kur vyksta neplanuotas subruzdimas. Nejučia suleidusi trumpai, tvarkingai apkarpytus nagus sau į delnus, jusdama kaip visas susikaupimas tiesiog nesuvaldomai slysta iš rankų, pati taipogi nutaiko kiek suglumusį žvilgsnį į įėjimą, vildamasi idant šis jai sukliudęs nelauktas reiškinys netrukus nurims.
Atgal į viršų Go down
Tony Stark
Listen, smile, agree, and then do whatever the fuck you were gonna do anyway
avatar

Zodiac : Aries
Age : 52
Miestas : Staten Island
Pranešimų skaičius : 8853
Join date : 2010-03-12

RašytiTemos pavadinimas: Re: Verslo rajonas   Pir. 08 01 2011, 17:55

Ekologijos paskaitėlė žymiems Niujorko verslininkams... Taaaip... Jei šiuo metu bandytų įvardinti vietą, kurioje norėtų būti mažiausiai, tai neabejotinai būtų kelionė į ekologijos paskaitėlę. Tačiau priešingai nei galima pamanyti, Tonis neaukojo savo neįkainojamai brangaus laiko bei nervų galybės kilometrų kelionei iš „Long Island`o“ į Žemutinį Manheteną tam, kad kažkokia žmogysta postringautų jam, JAM – Anthony Stark`ui, kaip visai žmonijai po kokių trisdešimties metų dėka beatodairiško gyvosios gamtos, biosferų, oro teršimo mūsų visų galvas nušnios tamsta Giltinė su savo gyvybės atėmimo „pričendalu“, kurį ūkininkai ar šiaip vargingi kaimo žmonės, neturintys pakankamai lėšų modernizuoti savo ūkio, naudoja kaip priemonę kokiais nors augalais: parazitiniais ar kultūriniais užužėlusias vietas praglotninti, jei visuomenė nesusiims dėl savo motulę Žemę alinančios veiklos daryti išvadų. Po trisdešimties metų Stark`as bus septyniasdešimties su viršum diedukas, todėl neabejojo, jog jam bus absoliučiai nusitriest ant visokiausių kataklizmų, galinčių sugriauti mūsų gyvenamą planetą, vienintelę iš sudarančių Saulės sistemą, pagal kosmonautų bei šiaip kosmotyrėjų surinktus duomenis, pasižyminčią visais kriterijais būtinais gyvųjų organizmų sėkmingo bei pilnavertiško vegetavimo klausimui. Kaip sakoma, po manęs – kad ir tvanas. Bet kaipgi ir kokiu tikslu vis dėlto Tonis atsidūrė „Ecosphere Scientific“ padalinio Niujorke dangoraižyje?
Diena įprasta – vyras nuo paties ryto pradžios, o visi rytai pas Tonį būna be galo ankstyvi, plušo dirbtuvėse, palikęs patrauklią, labai moteriškų formų puertorikietę, kuriai teko garbės įsileisti vyrą į save tiesiogine ta žodžio prasme, vartytis Stark`o miegamajame. Vakarykštę dieną labai tūžmingai baliavojo, blemba, nu visiškai nusitašė. Work hard, party harder – taip kiekvienam puikiai žinomi žodžiai, galintys pretenduoti į vyro gyvenimo moto titulą. Jautėsi šiek tiek apsunkęs, mažai energingas. Kaip ir po kiekvienų gerų išgertuvių, taip ir po šitų negalėjo nesistebėti įdomia tendencija – dabar, kad ir kiek H2O į save pylėsi, kad ir kiek aštrių buritos sušveitė – Tonio visiškai nevarė į tualetą. Toks jausmas, idant visus nūdien suvartotus skysčius bei mitalą organizmas kažkaip stebuklingai perdirba, nepalikdamas net atliekų, kurias kūnui panūstų pašalinti. Niekaip neprisiminė kaip jojo laikinąją lovos šildytoją esti jos gimdytojai pavadinę, įtempęs smegenis vos ne vos galėjo vaizduotėje pakankamai abstrakčiai nusipaišyti viešnios veido bruožus. Tiesiog neturėjo tokios mados kimštis į galvą bereikalingą informaciją, kai ir taip, kartais jam sopėdavo kaklą, nes turi per dideles smegenis. Greitu metu į „Gulmirą“ turėtų prisistatyti Romanoff, labai mandagiai, subtiliai, netgi būtų galima pasakyti - rafinuotai išprašyti merginą laukan, pakankinti savo bosą reikšminėmis aktualijomis bei užsirašyti ilgą sąrašą visokiausios pakraipos pavedimų. Sėdėjo už didelio, metalinio, puslankio formos stalo, ant kurio iš visų pusių stūksojo šešetas stiklinių, permatomų monitorių, galybė popierėlių iš „skanėstų“ automato, trys nešvarūs indai, porelė „Red Bull“ skardinių ir „LG“ firmos delninis Stark`o kompiuteris, kuris patraukia prie programų dirbusio vyro dėmesį griausmingomis vibracijos bangomis. Atkrapštęs akis nuo vieno iš vaizduoklių, suleidžia jas į savo „supermegasmartphone`o“ ekraną, kuriame juodavo pranešimas apie MMS žinutę. Įdomu! Švystelėjęs įrenginuką sau į delną, patogiai atsilošęs kėdėje, atsidaro grafinėmis priemonėmis papildytą pranešimą, už akimojo smagiai pažvygaudamas iš iššokusios nuotraukos – moteriškos, tiesa, labai dailios sėdynės, aptrauktos kreminėmis kelnėmis. Apačioje blyksėjo ir žodžiai „Spėk kieno čia“. Ak, Jerry, gašlūne tu... Visuomet bičiuliui kartodavo, jog kaip vienas iš „General Motors“ akcininkų, Jimmy Carter`io – 39ojo JAV prezidento palikuonių, šis turėtų užuot propagavęs laisvamanišką bei lengvabūdišką Tonio gyvenimo būdą, mėginti išlysti iš savo tėvo šešėlio. Pirštų galiukais mikliai slidinėdamas po prisilietimams jautrų PDA paviršių, sumaigo atsakomąjį kirtį, o dviejų vyrų text`inimas netrunka peraugti į neilgą pokalbį.
Tony: Akivaizdu - TIKRAI ne tavo.
Jerry: Nepatikėsi kas grįžo į miestą.
Tony: Patikėsiu, jeigu nustosi mane čia bandęs nesėkmingai intriguoti ir apšviesi.
Jerry: Pameni Pepper?..
Pastarosios žinutės pilnai užteko tam, kad vyras užspringtų seilėmis bei deguonimi. Kur jau Tonis pamirš, moterį, dirbusią pas jį gerus dešimt metų, prieš profesinėje vyro sferoje atsirandant Natali, moterį, vykdžiusią pastarosios pareigas ir po šitiekos metų tikrai labai šaunios rūpytos Stark`u, palikusios savo eksbosą tvarkytis pačiam. Taigi. Pepper grįžo. Ji nepranešė Toniui, jog bus mieste. Vadinasi ji nenori matyti Tonio. Hahahaha! Užsidega toookia karštligiška geida netikėtai išnirti panelei Potts prieš pat nosį, kad paaukoja dar šiek tiek laiko pasirašinėti su bičiuliu tam, kad išsiaiškintų aplinkybes: kur, kada ir kaip. Ekologijos konferencija? O ne. Ooo ne. Jeigu būtų galima nubraižyti Stark`o interesų skritulinę diagramą, tai joje mažiausią procentą surytų pergyvenimas dėl globalinio atšilimo (nors „Stark Industries“ veikia labai gamtą tausojančiai, bet tokius reikalus tvarko valdybos nariai, o ne jųjų visų pirmininkas Tonis) bei domėjimasis visu tuo šūdu, nuo kurio šiais laikais alpsta spuoguotų paauglių armija. Tačiau turėjo į tą konferenciją nuvykti, dievaži, privalėjo tą padaryti. Todėl iš namų išlekia taip skubiai, kad visai pamiršta niekaip nubusti nesugebančią viešnią, su kuria terliotis vis vieną teks Natashai; taip skubiai, kad atmeta galimybę pasikeisti garderobą, nes šiuo metu vilkėjo visiškai kasdieniškais drabužiais. Įšokęs į „Audi R8 Spyder“, nučiupęs bei užsidėjęs ant prietaisų skydelio gulėjusius akinius nuo saulės, kurių stiklai puikiai atkartoja veidrodinį efektą, iššauna velniop, morališkai ruošdamas save nepakenčiamoms vairavimo sąlygoms.
Apie pietus įtempto, nes ilgo, bei pasyvaus, nes lėto riedėjimo automobiliu, kurio saloną šildė tiesiogiai iš viršaus smingantys saulės spinduliai, jau ieškojo vietos savo mašinytei Jimmy, ekologijos konferencijos dalyvio, nurodyto dangoraižio stovėjimo aikštelėje. Labai tingėjo raliuoti aplink, ieškodamas laisvo žemės plotelio prisiparkuoti, todėl įvaro Audinę į vietą, išdidžiai padabinta vardine lentele, dedikuotą specialiai kažkokiam privilegijuotam asmeniui. Tikriausiai aukšto rango vadovui. Ir ne, tikrai ne Toniui. Dėl neteisėto užgrobimo anei kiek nenuogąstaudamas, nuleidžia „Spyder`io“ stogą, išsikapanoja laukan, nuotoliniu pulteliu suaktyvina automobilio apsaugos sistemą bei nužygiuoja pastato link, visai netrukus įsliuogdamas ir į jojo vidurius, kur Stark`ą, nespėjusį net deramai apsižvalgyti, sutrukdo vietinė darbuotoja, įbrukdama jam į rankas kažkokią skrajutę, kurios atsikrato vos tik pajuda liftų pusėn. Kadangi toji pamanė, jog vyras ketina dalyvauti toje mokslo, tiriančio organizmų ir jų bendrijų santykius su aplinka pasitarime, išpešė tikslią jojo rengimo vietą, tad mechaninio keltuvo pagalba užkyla į dešimtąjį pastato aukštą. Šis skendėjo dalinėje tyloje. Už aukšto stalo sėdinti sekretorė, besiranganti pasitikti Stark`o, užbaiginėjo telefoninį pokalbį, o anapus blizgios, karamelinės medienos dvigubų durų skambėjo Pepper balsas, kurio nesupainiotų su jokios kitos dailiosios lyties atstovės gerklės išduodamais garsais. Kaip ir tikėjosi, minėta darbuotoja netrunka prie vyro priskresti, maloniai pranešdama, jog Tonis gerokai vėluojantis. Lydimas josios artyn durų, „Mūsų Laikmečio Da Vinčis“ sustoja per porą metrų nuo jųjų it užsišikęs asilas, kanopomis stipriai įsispyręs į žemę. Jis sėdės TOJE konferencijoje? Moterie, iškvošai? Jokiais būdais!!! Mirs iš nuobodulio, velniai griebtų; dievaži, užknarktų vidurį paskaitėlės (o tai nėra labai gražu prieš panelę Potts), todėl apsisukęs užpasako moterytei, jog visų pirmiausia privalo nukėblinti nusičiurkšti, nes sysiaus kentėjimas kenkia prostatai... Dangoraižis tiek iš išorės, tiek viduje atrodė modernus. Didžioji, jei ne absoliutinė dauguma klestinčių įdomių jau seniai buvo savo pastatus modernizavę, o diagnozė, kurią atliko žvilgsniu įdėmiai nuskanavęs aplinką pakiša kvaištelėjusią mintį. Tikrai neketino kankinti savęs klausymosi plepalų apie inovacijas, gelbėjančias gamtą, net jeigu tuos plepalus platina pati Virginia Potts. O ir idėja pakerštauti pažįstamajai už šaltakraujiškumą, už neparodytą iniciatyvą pasimatyti su Toniu, kaitino minėtojo kraują. Bei fantaziją. Pritipenęs prie pirmo pasitaikiusio skaitmeninio langelio, išsitraukia iš kišenės „LG“ prietaisiuką, per... penkias sekundes įsilauždamas į pastato virtualios apsaugos sistemos bazę. Dabar savo rankomis galėjo valdyti visos šitos modernistinės „trobos“ temperatūrą, elektros tiekimą ir galyyybę kitų elektroniniu būdu valdomų funkcijų. Moksliukų amžius atvėrė tiesiog bekraštes prerijas bei plantacijas Stark`ui, iki šio meto nesusidūrusio su tokia programa ar sistema, kurios negalėtų nulaužti, o šio pastato kompiuterizacija – tiesiog grynas, absoliutus, visiškas programinis šūdas. Atvėręs savo delninuke priešgaisrinių sistemų langą, įjungia gaisro aliarmą, jausdamas kaip širdyje džiaugsmingai suūbauja piktdžiugos barbaras. Tą pačią akimirką išgirsta, kaip keletas moteriškų išleidžia eilutę panikos dejonių. Kadangi, galima sakyti, nutraukė bei sugriovė Pepper diriguojamo orkestro simfoniją, prišokuoja prie paradinių konferencijų salės durų, pakeliui sutiktai įkyriai sekretorei, bandančiai padėti Toniui nukeliauti iki lifto meiliai pasiūlydamas atsipisti. Pro atdarus vartus, vienas po kito paskubomis vorele žygiavo sueigos dalyviai, nesugebėję nepastebėti čia pat stovinčio Stark`o. Visus iš jų pažinojo, su visais teko mandagiai pasisveikinti: su bičais pasispaust rankomis, su moteriškėmis persimest daugiausiai pora žodelių. Palaimingai neprikibo tik Carter`is, supratęs, jog aliarmą sukėlė ne kaitringi tariamos ugnies liežuviai, o Anthony. Išvydęs ryškiai subolavusią, šviesią Pepper galvą, Tonis mikliai praneria pro paskutinius žiūrovų atstovus, švelniai čiupdamas moterį už rankos bei pasivesdamas ją gilyn į tą pačią salę. Pastebėjęs, jog čia pat šmirinėja ir kažkoks kostiumu apsitaisęs, iš pažiūros nepažįstamas vyriškis, Stark`as be jokių pasisackinimų išgrūda jį lauk. Uždaro duris. Užrakina duris. Atsisuka į Potts, demonstruodamas tokią miną, tarytum būtų sukramtęs ligi apsižiaukčiojimo karčią aspirino tabletę.
- Tau tikrai buvo sunku vos atvykus į Niujorką visų pirmiausia prisistatyti pas mane su gėlėmis ir dėže šokoladinių saldainių?-vaizduodamas siaubingai įsižeidusį, tiesiog genialiai perteikia peršamą įvaizdį vizualine prasme. Graudžiai dramatiškas žvilgsnis, suraukta kakta... Priminė žmogų, gėdinantį mielą, pūkuotą, tačiau prasikaltusį šūnytį, ant kurio sunku pykti, bet reikia...-Dabar per tave turėjau sužlugdyti tavo sublizgėjimo akimirką tuo apgaulingu gaisro aliarmo farsu, esi tikra begėdė,-jau dabar tikrai buvo galima suprasti, jog Tonis tik maivosi. Išraiškingi gestai, mostai, vis komiškėjanti intonacija puikiai išdavė vyro nenatūralaus elgesio – maivymosi manifesto apraišką esamojo laiko tėkmėje. Mintyse tiesiog skaičiavo milisekundes laukdamas to momento, kuomet Pepper paleis į darbą gerklę, situacijomis, kuomet Stark`as iškrečia ką nors prieštaringai šmaikštaus. Kaip senais gerais laikais.

___________
▪ „LG“ TRANSPARENT SMARTPHONE ▪ [You must be registered and logged in to see this link.][You must be registered and logged in to see this link.][You must be registered and logged in to see this link.][You must be registered and logged in to see this link.][You must be registered and logged in to see this link.][You must be registered and logged in to see this link.]
[You must be registered and logged in to see this image.]
Atgal į viršų Go down
Pepper Potts
You know, there's only 8011 things that I really need to talk to you about.
avatar

Zodiac : Libra
Age : 44
Miestas : Washington, USA
Pranešimų skaičius : 875
Join date : 2011-07-26

RašytiTemos pavadinimas: Re: Verslo rajonas   Antr. 08 02 2011, 14:41

Tas žlugdantis bejėgiškumo jausmas, kai nieko negali pakeisti ir tas negalėjimas tiesiog žudo, Pep kūną ledinėmis elektros bangomis nukrato praktiškai tuo pat metu, kai ausis pasiekia apie gaisro pavojų plyšaujantis signalas. Viskas. Viskas baigta. Tiek darbo nuėjo veltui, šitiek lūkesčių dužo akimirksniu. Sunku apsakyti, koks šleikštus jausenų marmalas pradeda slėgti krūtinę iš vidaus, stebint nuo savo vietų kylančius ir salę vienas po kito skubiai paliekančius žmones, kurie būtų galėję nepaprastai padėti pinigais. Bet jų niekaip nesulaikysi. „Ecosphere Scientific“ organizuotas suvažiavimas baigėsi dar net dorai neprasidėjęs. Vietoje to, kad gąsčiotųsi dėl aliarmo, kuris akivaizdžiai paniką sukėlė daugeliui čia esančių damučių, nė nesijudindama keistoku, tarsi negyvu ir nieko nematančiu aklojo žvilgsniu lydi kiekvieną išeinantįjį. Gal būtų dar ilgokai pasilikusi stovėti čia, prie tribūnos, kaip kapitonas, pasiryžęs likti skęstančiame savo laive, tačiau atrodo net dvidešimt pirmajame amžiuje ne visi vadovaujasi principu „kiekvienas už save“ – pastebėjęs moters sustingimą, tas pats Matthew, kuris neseniai prieš kalbėti pradedant Potts „apšildė“ čia susirinkusią „publiką“ ir sutelkė jų dėmesį į pakylą, pasiryžta atlikti džentelmeno vaidmenį – suėmęs Pepper už riešo ima ją tempti link durų, balsu reikšdamas veikiausiai kažkokias guodžiančias mintis, kurių Virginia absoliučiai negirdi bei net nesistengia girdėti. Netrukus nuo savo gelbėtojo „atkirsta“ išėjimo linkme skubančios minios, gerokai sulėtina ir taip jau velniškai nespartų ėjimo tempą. Baimės dėl galimo nekontroliuojamo degimo pavojaus visiškai nejuto, tik vis stiprėjantį nusivylimą. Vargiai net norėdama būtų galėjusi įžiūrėti, kas dedasi bent už dviejų metrų, nes visą vaizdą užstojo tirštai vienas prie kito susispietę asmenys, todėl tai, kas įvyksta po to, tampa didžiule staigmena. Ir nepasakytum, jog itin malonia staigmena. Tarsi iš po žemių išdygęs, tiksliau, pro „vartų“ pusėn besigrūdančius vyrus ir moteris pranėręs josios buvęs bosas priverčia akis netgi ne suapvalėti, o sukvadratėti iš nuostabos. Visiškai nesipriešindama leidžiasi nuvedama atgal į jau praktiškai tuščią patalpą, vis dar tylėdama lyg nebylė. Mažiau stebėtųsi išvydusi čionai, ekologijos klausimams aptarti skirtoje konferencijoje, iš pragaro kuriame dabar neabejotinai čirška, pabėgusį Osamą bin Ladeną, nei Anthony Edward Stark. Tikrai seniai jo nematė, bet negi per tuos metus galėjo atsitikti kažkas, dėl ko jis būtų nors truputį pakeitęs egocentrišką mąstyseną? Pasirodo, ne, negalėjo. Vos jam prabilus iš karto pradeda įkyriai pirštis idėja, idant čia tik eilinė jo kiaulystė, o paskutiniai vyro ištarti žodžiai sukelia tarsi sprogimą smegenyse, po kurio šios atsibunda iš letargo miego, per sekundę apdoroja visą informaciją ir parengia tokią emocingą kalbą, kokios Virginia Potts anksčiau tikriausiai niekada nebuvo Toniui išcypavusi.
-Tuuu... čia tavo darbas?- absurdiškas ir, savaime suprantama, retorinis klausimas, nes atsakymą į jį abu jau žinojo.- Ar bent įsivaizduoji, ką dabar padarei? Aišku, kad neįsivaizduoji, tau visa tai atrodo tik kaip eilinis smagus pokštas. To, ką sugriovei nevykusiu savo noru pasilinksminti, aš laukiau šešerius metus. Ruošiausi daugiau nei pusę mėnesio, ir viskas veltui...- jau pradeda užsikirtinėti, balsas sulig kiekvienu išpoškintu sakiniu tampa vis spigesnis. Atrodo, kad pasakyti turėjo tiek daug, idant visa tai rišliai sumegzti bei sklandžiai iškloti yra tiesiog ne jos jėgoms.- Nė nežinau, kaip reikia tau paaiškinti, kad suprastum... Toni, jei pats neturi jokio gyvenimo tikslo, nereiškia, jog kažkas tau suteikė teisę kliudyti kitiems siekti savų tikslų. Nesuprantu, tikrai nesuprantu už ką... už ką aš nusipelniau šito..?- tardama užklausą, letenėle mosteli į tuščias kėdes. Strigo jau kas pusę sakinuko, bet vis tiek žodžius be didesnių pauzių bėrė taip greitai, kad reikėjo pastangų norint juos visus sugaudyti, ką jau kalbėti apie sugebėjimą įsiterpti.- Žinau, kad tau visiškai nerūpi aplinkos saugojimas, esi susitelkęs ties kitokios paskirties įrankių kūrimu, tačiau tikrai peržengei ribą. Tau ši konferencija nieko nereiškia – ir gerai, galėjai čia nevažiuoti; bet nusprendei atvykti ir pademonstruoti, koks kenkėjas gali būti. Jei kam dabar ir juokinga, tai tik tau vienam,- jau kurį laiką be perstojo virkaudama marširavo tiesia trajektorija pirmyn atgal, negalėdama rasti sau vietos, tačiau galiausiai nutūpia ant vienos iš daugybės čia esančių minkštų kėdžių atramos rankai bei išleidžia gilų, trūksmingą atodūsį. Bet kas ją dabar pamatęs pasakytų, kad ši tuoj tuoj apsižliumbs, o vat ir ne! Atsižvelgiant į jos emocinį trapumą, sūriuosius lašelius iš ašarų liaukų išleisdavo stebėtinai retai. Tokių karčių frazių „Mūsų Laikų Da Vinčiui“ nei karto nereiškė per tuos vienuolika metų, praleistų atlikinėjant vaikščiojančio priminimo vaidmenį. Na, o Stark`as, savo ruožtu, per tą laiką neiškrėtė tokios stambios apimties niekšybės kaip kad dabar. Už mąstymą atsakingas organas tiesiog puškavo nuo per didelio krūvio, kurį sukėlė mėginimas suvokti Anthony ketinimus, kurių vedamas jis lengvai lyg kortų namelį į šipulius sutrynė tokį jai svarbų momentą. Galiausiai pasirenka išvadą, kad jis arba šiaip merdėjo iš neturėjimo ką veikti ir sumanė „papramogauti“ kitų personų sąskaita, arba jam paprasčiausiai pritrūko dėmesio, kurį mėgsta turbūt net labiau už Lady Gagą. Bet kuriuo atveju, šitą poelgį pateisinti galėjo tik jis pats. Praeityje į daugelį jo vaikiškų išdaigų numodavo ranka, tačiau šitai įvardinti kaip išdaigą būtų nedovanotina – čia juk visas nusikaltimas. Nustojusi pasipiktinusiu žvilgsniu varstyti kompanioną, nuleidžia galvą ir nejausdama ką daro priekinės galūnės, susideda šias sau ant kelių bei ima sukioti bevardį pirštą puošiantį dailų, neabejotinai brangų sužadėtuvių žiedelį. Dabar tik ir svajojo apie tai, kaip pirmu lėktuvu grįš į Vašingtoną bei puls Will`ui į glėbį, kur galės išsiverkti, sulaukti paguodos, susitaikyti su šiandieniniu įvykiu ir grįžusi į senas vėžes toliau riedėti gyvenimo keliu.
-Tikiuosi, tau buvo linksma, Toni. Nes man nebuvo. Išėjęs iš pastato šį įvykį pamirši per kokią valandą, o aš dėl prarasto šanso graušiuosi dar ilgai. Ir tu stebiesi, jog nepanorau su tavim pasimatyt... patikėk, dabar tikrai esi tas asmuo, kurį mažiausiai norėčiau matyti ar girdėti,- aštresnius už raudonuosius pipirus žodžius ištaria jau nebe pypiančiu, o prislopintu balsu, nepakeldama akių į asmenį, kuriam jie ir buvo dedikuoti. Išsakiusi viską, ką norėjo, nepasijunta geriau nė per nago juodymą. Netgi priešingai – „Prekiautojo Mirtimi“ TAIP pliekti kibiu įžeidimų botagu neketino, liežuvis turbūt veikė atskirai nuo proto ir sąžinės balsų, kurie dabar vėl perima valdžią ir pradeda kaltės jausmo šakėmis smaigstyti širdį. Gal ir tikėjosi, kad ne viskas eisis sklandžiai – visai galėjo būti, kad apsitrauks trumpam užmiršdama kalbos žodžius ar panašiai sufail`ins, bet tokio tragiško kracho net baisiausiame košmare nebūtų regėjusi. Namo grįš su nuliu rėmėjų ir pilna dūšia nevilties. Turės atsiskaityti viršininkui, kuris iš jos tiek daug tikėjosi. Ir ką jam reikės pasakyti? „Aš dėl šito nekalta, tai nebrendyla Tonis Stark`as pasitarnavo“? Kad ir kokį pasiteisinimą besugalvotų, buvo įsitikinusi – daugiau tokios atsakomybės ir kartu garbės jai nesuteiks dar bent kokį dešimtmetį. Viską sunkino ir žinojimas, kad oponentas tikriausiai smaginasi ją stebėdamas ir nė nesistengia suvokti jai padarytos moralinės žalos masto. Nesinorėjo net pakelti į jį žvilgsnio kad tuo įsitikintų. Jei nedovanotinai patenkintas savo „žygdarbiu“ atrodė iš pradžių, tai ką galėjo pakeisti jos postringavimai, visuomet į jojo sąmonę atsimušdavę lyg sauja žirnių į sieną? Žodžiu, viską susumavus ir apsvarsčius galima padaryti trumputę, tikslią išvadą – jautėsi tiesiog sumautai.
Atgal į viršų Go down
Tony Stark
Listen, smile, agree, and then do whatever the fuck you were gonna do anyway
avatar

Zodiac : Aries
Age : 52
Miestas : Staten Island
Pranešimų skaičius : 8853
Join date : 2010-03-12

RašytiTemos pavadinimas: Re: Verslo rajonas   Antr. 08 09 2011, 18:13

Stebėdamas Pepper ir šiai kaip tik ėmus cypauti pypauti (o to tikėjosi, ne, tiesiog kaip koks Mozė žinojo kas dabar bus) paskęsta savo vaizduotėje, tiesiogine ta žodžio prasme. Kompanionė su tuo visu savo emociniu, piktybiniu įsiaistrinimu priminė širdį...žmogaus širdį, kuri po padidėjusio arterinio kraujospūdžio patiria Miokardo infarktą, tuo pačiu žodžiu pavadinta kraują, deguonį bei mineralines medžiagas po organizmą išnešiojančio organo tam tikros dalies žūtį – nekrozę. Į smegenus įsileido tik cypią, tačiau nesuprantamai abstrakčią garsinę Potts spiegimo informaciją, kuri, prakošta pro ausų būgnelius pastaruoju pavidalu apsaugojo šeimininką nuo nepageidaujamo bullshit`izmo įsisąmonimo. Galėjo diagnozuoti sau porą sindromų, tik priešingai nei medicinos enciklopedijose aprašytų, šie padėjo Toniui gyventi gerokai laimingiau, tai NPŠ ir NKŠ – Negaliu Prisiminti Šūdo ir Negaliu Klausytis Šūdo. Po to dar spėja ir pagalvoti, kad ko gero nesiliaus niekad ant rankų savęs nešioti... Neminint milijardo įvairiausių tokios egoistiškos aistros sau pačiam, pasidingojo, jog, velniai griebtų, viskam ko jisai imasi, net jeigu tai yra visiškai bereikalinga afera su klaidingu pavojaus signalo aktyvavimu, tam viskam paprasčiausiai lemta išsipildyti be didelių pastangų. Rimtai. Prisėda ir per dvi paras išranda epinę inovaciją, pasako kokiam pasakiškai apmokamam supermodeliui, jog ji atrodo fantastiškai ir po kelių minučių jau tvarko ją moterų tualete. O Pepper dar pradėjo burnot apie tariamą tikslų skurdą Stark`o gyvenime. Tą kažkaip sugebėjo nugirsti, todėl užvertęs akis, giliai atsidūsta tuo atodūsiu, kuris nevalingai prasiveržia iš užknisto žmogaus plaučių. Taip, Pepper turėjo teisę išsilieti, puikiai tą suvokė. Juk seniai galėjo prišokti prie moters ir raminamai ją supurtyti, tačiau to nepadarė. Tiesiog stovėjo ir primetė, jog Potts mėginimas prisiskambinti į vyro sąžinę perdėto dramatizmo varpais atneša minimalaus produktyvumo rezultatų. Žinoma taip nebuvo. Iš esmės neatrado jokio pateisinamo preteksto moteriai čia liet spigiomis pykčio bangomis savo nusivylimo dėl atseit nepataisomai sužlugusio projekto.
- Argi tai blogai, kad noriu tavęs tik sau?-neiškenčia nepasisakęs būtent taip. Niekšiškas ėjimas. Tačiau kadangi nenorėjo pribaigti Pep savo savanaude, savimyliška, privatizacine mąstysena, čia pat prideda ir dar vieną sakinuką, pipirais apibarstytą kiek mažiau. Pažinojo Pepper, ji tikra Drama Queen, tad kiek aplaužyt šiai šakeles norėjosi kur kas labiau, nei pradėti atgailauti už savo pokštą, šitaip suerzinusį moterį,-Planas, kurio negalima koreguoti yra ne planas, o kažkokia kraštutinė alternatyva,-drebia tokiu tonu, lyg visiškai nesuprastų ko čia Potts isterikuojanti. Tikrai nesuprato, ko ši čia isterikuojanti ir aplamai kaip dėl tokių menkniekių galima putotis. Šiaip jau į šuns dienas išdirba savo sekretorę, jei šioji pristato Stark`ui frappuccino su susiplojusia puta, tačiau jam kelt vėją galima. Ir tik jam. Pepper nenorėjo nusiraminti. Galbūt nepajėgė, bet žinojo – neįmanomų dalykų nebūna. Moters pakeltas tonas ilgainiui visgi ėmė varyti vyrą iš proto, tad šis skriete nuskriejęs prie pašnekovės, suimą jos pečius rankomis, trūkteli Virginia į save, kiek patempia ir tiesiog priverčia šią atsisėsti ant pačios artimiausios kėdės.
- Gal paįvairinimui užsičiaupk ir paklausyk?-suurzgia, bet balsas neskambėjo atšiauriai. Galvoje aidu skambėjo iš piršto laužtas Potts teiginys, jog Tonis jokių tikslų gyvenime neturintis. Už tokį pasisakymą būtų bet kam gerklę perkandęs, tačiau Pepper buvo per graži tam, kad konvulsijų nevalingai apimta springtų savo pačios krauju ant žemės. Stark`as jau seniai yra įrašytas į majestotišką amžiaus asmenybių sąrašą už nuopelnus technologijų sferoje, už patriotiškumą bei atsidavimą Jungtinėms Amerikos Valstijoms išskirtinai, todėl turi visavertę teisę gyventi kaip nori. Kakos tie žmonės, kurie yra labiau linkę akcentuoti Tonio neatsakingumą, lėbavimus bei viešas klaidas, nei nuopelnus globaliniu mąstu,-Jūs moterys pastebit viską, bet tik ne tai kas akivaizdu,-atlinkęs nuo moters, kurią rankomis dar kurį metą bandė prilaikyti, idant ši nuo kėdės neatšoktų kaip spyruoklė, paėjėja kiek į šoną, nuo aukštos lentynos nugriebdamas vyro akį patraukusį žalią aplanką. Kadangi salė buvo ruošta Potts vykdomai konferencijai, natūralu, jog čia nebuvo galima rasti nė vieno pašalinio objekto, visiškai neįeinančio į šio „simpoziumo“ priemonių ansamblį. Nepertraukiamai skaitydamas kažkokią akį stebuklingai patraukusią eilutę, it žymus ryžas apkūnus katinas, Garfildo vardu pramintas, visiškai nesąmoningai priplaukia prie pailgo stalo, stovėjusio greta pilnai langais inkrustuotos sienos, atsitiktine nuožiūra nučiupdamas plikytą piernyką. Šiokis tokis užkandžių asortimentas visuomet būdavo įtrauktas į galingųjų posėdžius, kuriuose pašalinėm išlaidom rengėjai biudžeto neapkarpo, tad kodėl šitas turėtų būti kažkoks išimtinis? Žiaumodamas pyragėlį ir mėgaudamasis, kaip gardus, šviežios grietinėlės kremas nugula visoje burnos ertmėje, reikšmingai pakelia akis į Potts.
- Kas tau šitaip ištratino smegenis, kad pasukai į ekologiją?-štai kaip Tonis tikėjosi, kad nuskambės jo žodžiai, nors iš tiesų gavosi kažkas panašaus į „hmlha, hala, halui hala?“. Pilna burna kalbėti tikrai nevalia, nes neminint etiketo sumetimų, nepelnytai gali priminti protiškai atsilikusį arba, kaip šiuo atveju, musulmoną. Aplanke, apimančiame kone trisdešimt puslapių, kompiuteriu prirašytų dvyliktu Word`o šriftu buvo detaliai išdėstytas Pepper parengtos paskaitėlės planas. Ir kaip tik tuo metu vyro smegenis nutvieskia netikėtai dar netikėtesnė apvaizda. Taigi jau senokai nori versti naują puslapį savo profesinės veiklos knygoje, bet niekaip letenėlėmis neapčiuopė to, už ko galėtų užsikabinti, nors tiksliau nepakankamai dėjo pastangų mastyti ar ieškotis viso to pradmenų. O dabar, panelė Potts su savo pakitusiom darbinėm realijom pati įkrito Toniui į nasrus, pati susikramtė, nukeliavo į skrandį ir dar susiviršikino. Tiesiog gąsdinančiai įtemptai į moterį vėpsojo. Jeigu ši spėjo užfiksuoti, idant vyras net nemirksintis, buvo visiškai teisi. Šiame atotrūkio nuo materialiosios erdvės epizode būtų nesureagavęs net jeigu ir Virginia pasiūlytų Stark`ui įvertinti delnais josios krūtinės kaušelių dydį.
- Gerai. Pasakyk man tiesiai šviesiai,-paskubomis nukėblina atgalios prie pašnekovės, žindydamas kremu nepageidaujamai apteptą nykštį. Pritūpęs prie sėdinčiosios, uždėjęs savo vėsias rankutes ant priklausančiųjų jajai, inicijuoja beprotiškai gilų akių kontaktą,-Kiek velniai griebtų turtuolių su prabangia mašina tau reikia, kad konferencija praeitų sklandžiai? Pravesk savo paskaitėlę man,-vargu ar Potts galėjo tikėtis būtent tokio Tonio galvosenos marazmo. Viduje tiesiog šventino save į riterius. Jeigu dabar moteris atras priežasčių toliau putotis, tai veikiausiai per tuos šešerius metus jai spėjo kažkas galvoje stipriai susisukti,-Jeigu sugebėsi mane sujaudinti negalėsi pasakyti, jog tavo gyvenimas sužlugo,-prideda kiek sarkastišku tonu, dar kartą parodęs, kaip palankiai vyras vertina pašnekovės vergavimą dramos deivei. Nebuvo panašu, jog skiestų, o parodydamas savo azartą viską kuo greičiau pradėti, pakyla ant kojų, rankų gestais kone įsakmiai nurodydamas pašnekovei keltis ir pradėti pildyti Stark`o pageidavimo.

___________
▪ „LG“ TRANSPARENT SMARTPHONE ▪ [You must be registered and logged in to see this link.][You must be registered and logged in to see this link.][You must be registered and logged in to see this link.][You must be registered and logged in to see this link.][You must be registered and logged in to see this link.][You must be registered and logged in to see this link.]
[You must be registered and logged in to see this image.]
Atgal į viršų Go down
Pepper Potts
You know, there's only 8011 things that I really need to talk to you about.
avatar

Zodiac : Libra
Age : 44
Miestas : Washington, USA
Pranešimų skaičius : 875
Join date : 2011-07-26

RašytiTemos pavadinimas: Re: Verslo rajonas   Tr. 08 24 2011, 16:45

Pakankamai ilgai teko pabuvoti „Da Vinci of our Time“ dešiniąja ranka, ir nors jo nematė jau puselę dešimtmečio, tokių personų kaip jis iš atminties išstumti tiesiog neįmanoma, nebent susitrenktum makaulę ir to pasekoje patirtum potrauminę amneziją. Ne tik kad jo būdo bruožai, praeityje kėlę didelių sunkumų (o kartu smarkiai apžavėję) esti įsimintini, bet dar ir nuolatinis jojo šmėsčiojimas viešumoje pritraukiant į save žurnalistų dėmesį neleido ilgesniam kaip mėnuo laikui pamiršti apie Stark`o egzistenciją. Žurnalai, laikraščiai, televizija niekuomet nepraleidžia progos sukurpti pranešimą kaip vyriškis kokiame nors vakarėlyje gerokai padauginęs svaigalų neva užsiropštė ant stalo ir ėmė šokti viliotinį arba kad įsigijo naujutėlaitį Bugatti Veyron 16.4 už daugiau kaip milijoną dolerių. Trumpiau - net po ilgos pertraukos kuo puikiausiai galėjo vyrą perprasti ir net nepaliaujamai maldama liežuviu nujautė, idant į pašnekovo smegenis josios šneka patenka „blah blah blah... šito laukiau tiek ir tiek laiko... blah blah blah... nesuprantu kodėl taip elgiesi... blah blah“ forma. Pasakytų dabar, pavyzdžiui, „Maldauju, išdulkink mane ant va to stalo“ ir tai turbūt liktų irgi neišgirsta. Ką jau ką, o atsitverti visokiems ten postringavimas nepralaidžia „siena“ jis išties geba nuostabiai. O vis dėl to, ši nuo aplinkinių garsų izoliuoti „uždanga“ suveikia ne visuomet, kaip paaiškėja kompanionui ėmus dūsauti ir vartyti akutes lyg atviriau išreikšti savo nepasitenkinimo nedrįstančiam tėvų baramam vaikiūkščiui. Tataigi, iš visos vienu iškvėpimu pažertos Pepper „apeliacijos“ į jojo moralę Tony aiškiai teišgaudė pavienę netyčiomis įtarptą frazelę, o pati esmė taip ir liko nesuprasta. Jei nebūtų prie tokių ir panašių išsidirbinėjimų pripratusi per ilgus metus lojalumo bei besąlygiško atsidavimo tuometiniam asistentės darbui, dabar oi kaip siautėtų dėdama buvusį šefą į šuns dienas. Die, tas ilgametis darbas padėjo galutinai suformuoti bei „užgrūdinti“ charakterį įvairiems sunkumams. Gal reikės kada nors už tai padėkoti šiam dideliam vaikui.
- Tu... ką? - pasipiktinusi spygteli nuoširdžiai vildamasi, jog čia tik nevykęs bajeris. Nori jos tik sau... taip jis pateisina tą šiurkštų pokštą su gaisro signalizacija? Šitas pasisakymas sukelia tokį užsirūstinimą, kad netgi kaip reikiant atsikirsti nesugeba - ne todėl, kad nesugalvotų kaip; tiesiog žodžiai pastringa gerklėj. - Tai aš pati kalta dėl to, jog viskas sužlugo? Šito plano nereikėtų koreguoti jei ne TU, - dar labiau pakėlusi balsą, kad perrėktų Anthony, nutraukia šį dar nepabaigusį sakinio, o savosios trumputės oracijos baigiamąjį žodelytį spjaute išspjauna. Kaip, po velnių, jis dar drįsta aiškinti, jog visa šita konferencija tėra „kraštutinė alternatyva“, kai pats pasirūpino viską sugriauti?! Būtų galėjusi tęsti ir tęsti, pakol balso stygos tiesiog trūktų nuo perkrovos, tačiau sumaniusi trumpam atsikvėpti nugirsta paliepimą užsičiaupti ir šį įvykdo. Tikrai ne savo noru - akiplėšiškas reikalavimas atima žadą eilinį kartą.
- O tu girdi ir supranti viską, tik ne tai, ką turėtum girdėti ir suprasti, - vos tik atgavusi amą atsakomai mesteli akmenį į oponento daržą. Kad jau šis nutarė priešintis josios barimui, tai nebejautė tokios slegiančios kaltės dėl sakomų žodžių. Pati tikriausiai būtų visiškai išsisėmusi dar po keleto sakinių, bet atsikalbinėjimai šliūkšteli gerą litrą benzino į jau gęstantį pykčio lauželį. - Jei nors kartais pagalvotum ir apie kitus žmones, o ne vien apie save, suprastum kaip aš dabar jaučiuosi. Bet ne, juk tu esi pasaulio centras, tai visi kiti turi galvoti tik apie TAVE, o tau ant tų visų kitų nusispjaut, - jau ne pirmą kartą per šį konfliktą lepteli tai, ko nenorėtų sakyti; tai, ko iš tiesų negalvoja. Pati nusistebi savimi, iš kur radosi visas tas pyktis. Gal čia reiškiasi ne tik apmaudas dėl gigantiškos šiandieninės nesėkmės, bet ir visos senos nuoskaudos, kurių manėsi atsikračiusi? Kadangi dabar Tonis ne tik kad neskyrė jokio dėmesio Virginios cypavimams, bet ir demonstravo tai visa savo povyza šlitinėdamas su pastvertu žaliu segtuvu, norom nenorom tenka „padusti“. Puikiai žinojo, jog baigusi „tarnybą“ buvo pakeista rusaite Natasha Romanoff, ir, pasirodo, šiai taip pat nepavyko nors kiek atvesti Tonio į protą. Veikiausiai tokią užduotį sėkmingai įveikti įmanoma tiek pat, kiek ir dviems gėjams realizuoti svają patiems susilaukti kūdikio. Jautėsi, kaip jaunimas apibūdintų, „lievai“, ką čia ir bepridursi. Kuomet Stark`as prabyla su dar nesužiaumotu kąsniu žabtuose, apdovanoja šį priekaištaujančiu žvilgsniu ir atsidūsėja. Net elementarių mandagumo taisyklių nesilaiko... Čia tikrai tas pats Anthony Edward Stark, visiškai nepasikeitęs, nesubrendęs, nesurimtėjęs.
- Kodėl pasirinkau sritį, atnešiančią naudą ateities kartoms, o ne likau prie naikinančios žmoniją dabartyje? - perfrazuoja užklausą savo nuožiūra, jau kur kas ramesniu, ausies nerėžiančiu balsu. Ne, nesmerkė „Stark Industrines“ veiklos. Visi ten kuriami ginklai galabija Jungtinių Amerikos Valstijų priešus, agresyvius priešus, kurie turėdami galimybę ir bent iš dalies „Merchant of Death“ prilygstančių protų dar ne taip su JAV pasielgtų. Tačiau amunicijos gaminimas kardinaliai skiriasi nuo ekologijos, todėl nė nesitikėjo, idant liks suprasta. - Noriu daryti ką nors naudingo, - trumpai tarsteli bei susičiaupia, laiku sulaikydama kandžią repliką apie tai, idant ji, ne taip kaip KAI KURIE, rūpinasi ne tik savimi ir galvoja apie tai, kas bus jai atgulus amžinojo poilsio. Nežadėjo likti vieniša amžinai, jau kūrė planus ištekėjusi už Will`o trumpam atidėti darbą į šalį ir tapti motina... o tai tik patvirtina, jog „Ecosphere Scientific“ veikla bus naudinga, ir naudinga netgi jai, nors ir netiesiogiai - jos vaikas gyvens ne nykioje dykvietėje, kokia Žemė gali ilgainiui virsti ir toliau negailestingai eikvojant visus gamtinius išteklius. Nelauktas Tonio įsispoksojimas priverčia ne tik kad galutinai apsiraminti, bet dar ir suglumti. Nedaug trūko, kad paklaustų, kas atsitiko. Net per petį dirsteli, kad įsitikintų, jog vyras tikrai taip įtartinai spitrijasi būtent į ją, o ne į kokį jai už nugaros sėlinantį sociopatą su kruvinu skerdyklos peiliu. Keista įtampa atslūgsta Stark`ui pagaliau teikusis prabusti iš savojo „transo“ ir sutraukyti nejaukios tylos voratinklį. Nejučiomis sulaiko kvėpavimą kuomet vyro letenėlės nusileidžia ant jai priklausančių. Žemame jo balse nebejautė jokios pašaipos ar susierzinimo, o ir veriantis tamsiai rudų akių žvilgsnis veikė raminamai, tad nebeprotestuodama ir nebevirkaudama laukia, pakol paaiškės tokio ūmaus Tonio elgsenos pakitimo priežastys. Ir, reikėtų pripažinti, tikrai nesitikėjo to, ką išgirdo. Nuoširdžiai manė, jog jis dėjęs skersą ant jos purkštavimų bei viduje tik džiugiai krizena ją nuliūdinęs.
- Bet... - išmikčioja ir tuoj pat pasijunta kvailokai, nes suvokia pamiršusi ką ketino po to „bet“ sakyti. Tik gestų pagalba pateiktas „mūsų laikų Da Vinčio“ paliepimas visą savo paruoštą kalbą išdėstyti jam sugrąžina į realybę ir priverčia klusniai pašokti ant kojų. Reikėjo sparčiai nutarti, ar oraciją sakys kaip buvo pati susirežisavusi, ar - taip turbūt atrodytų normaliau - ekspromtu šią perkūrinės į ne tokią pompastišką, labiau primenančią bičiulių pašnekesį. Labai jau keista būtų viską išrėžti oficialiai kai klausytojas tik vienas, net jei tas vienas esti nepadoriai turtingas, baisiai įtakingas ir visoks ten kitoks. Vaizdinės priemonės - neatskiriama Potts „paskaitos“ dalis, tad „nuplasnoja“ link pakylos, kur žinojo esant padėtą pultelį, kurio vėliau mirtinai reikės. Patalpai apibūdinti dabar tiko du būdvardžiai - milžiniška ir tuščia. O tai nėra gerai, nes nebelikus publikos komunikavimą gali lydėti nemaloni akustikos problemėlė - aidas. Norėdama šio trukdžio išvengti, pargrįžta atgalios prie vyro, juos skiriantį atstumą suprastinama iki trejeto metrų, morališkai suspėjusi visiškai pasiruošti temos pristatymui.
- Gerokai aukštesnė nei reikėtų anglies dioksido koncentracija seniai nėra naujas fenomenas. Apie tai kalbama jau ne vieną dešimtį metų, tačiau iki šiol rimtų veiksmų problemai išspręsti taip ir nesiimta. Skeptikai gali sakyti „planetos vis tiek neišgelbėsi, tai kam iš vis vargintis?“, tačiau toks požiūris yra klaidingas. Taip, Žemę kada nors vis tiek galutinai nualins nesibaigiantys žmonių poreikiai, tačiau vietoj to, kad leistume tam įvykti dar šiame šimtmetyje, galima tą pražūtį nustumti į tūkstantmečio pabaigą, - va ir įžanga, kurios metu suspėja pamąstyti, jog nors ir norėjo viską išsakyti paprastai, galvoje stipriai užsifiksavusį daugybę laiko pedantiškai tobulintą kreipimąsi į susirinkusiuosius akimirksniu visiškai pertvarkyti pernelyg keblu. Lieka prie kompromiso - gan dalykiškų, tačiau neperspaustų sakinių. - Mąstant realistiškai, visų ar bent daugumos individų požiūrį pakeisti yra neįmanoma, visi žemiečiai nepradės naudoti ekologiškų produktų, biokuro, sodinti medelių ir taip toliau, nes jiems tai smarkiai apsunkintų gyvenimą. O jeigu mokslininkas ar mokslininkų grupė sugebėtų sukurti daugeliui prieinamą aplinkos neteršiantį energijos šaltinį? Galingą, veiksmingą, tačiau ne tokį brangų, kad jį galėtų įsigyti tik tie, kurie net tiksliai nežino kiek milijonų guli jų sąskaitose? - tęsdama numygia vieną iš rankoje laikomo pultelio mygtukų ir aktyvuoja ant sienos įtaisytą didžiulį ekraną, kuris iki tol „snūduriavo“. Sparčiai išryškėja jau atverta pagrindinė paruoštos multimedijos pateiktis su „Ecosphere Scientific“ emblema, kurią greitai prasuka kaip ir kelias kitas rūpestingai parengtas „skaidres“ su graudinančiomis nuotraukomis vaikų, gyvenančių skurdžiausiuose pasaulio kampeliuose. Tokie vaizdai paveiktų nemažai asmenų, kurių širdis dar nėra suakmenėjusi lyg kažkuomet gyvu buvęs augalas po ilgo petrifikacijos proceso; bet kad Stark`as nors kiek susijaudins tai išvydęs nė nesitikėjo. Sustoja ties painiais brėžiniais, kurie Anthony turėtų atrodyti juokingai paprasti. - Kompanijos, kuriai dirbu, suburta išradėjų grupė tokį energijos šaltinį projektavo, tačiau kad šį darbą užbaigtų, reikia didžiulės finansinės paramos ir galbūt geresnių tos srities ekspertų, kuriuos pritraukti padėtų, aišku, būtent pinigai, - intonacijų pagalba parodžiusi, jog „prakalbą“ jau baigė, dirsteli į Tonį. Nemėgino šio paveikti dramatiškais išsireiškimais - žinojo kad beviltiška būtų; visą iš daugybės tūkstančių žodžių susidedančią kalbą irgi sutrumpino taip, kad teliko pati esmė. Mažiausiai norėjo, jog klausytojui pabostų dar nė nepriėjus esmės. Į buvusio savo viršininko charakterį įsikirto idealiai, taigi suvokė - nieko nereiškia ta jo užuomina, kad ji turėtų pasistengti jį sujaudinti, gerokai veiksmingiau bus neįgristi ilgais išvedžiojimais.
Atgal į viršų Go down
Tony Stark
Listen, smile, agree, and then do whatever the fuck you were gonna do anyway
avatar

Zodiac : Aries
Age : 52
Miestas : Staten Island
Pranešimų skaičius : 8853
Join date : 2010-03-12

RašytiTemos pavadinimas: Re: Verslo rajonas   Pen. 08 26 2011, 14:43

Iš vienos pusės, nes kaip žinia kiekvienas reiškinys, dilema, prognozė, nuomonė gyvenime turi dvejopą – teigiamą bei neigiamą prasmę, Toniui Pepper cypavimai netgi patiko. Veikiausiai dėl to, turėjo sau pripažinti, idant jų, metai iš metų pasigesdavo. Kitaip netikėtai užplūdusių jausenų negalėtų paaiškinti.
Moteris atrodė labai gražiai. Keista, kad atkreipė pozityvų dėmesį į jos drabužius – uždarą, dalykinį kostiumėlį, kuomet vyro akį visuomet traukdavo už prarają gilesnės iškirptės, iš kurių veržte veržiasi C plius dydžio krūtys ir sijonėliai: aptempti, striuki it Nigerijos ekonomikos bei BVP rodikliai, atidengiantys ilgas kojas bei išryškinantys apvalius sėdmenis. Potts niekuomet dirbdama nebuvo linkusi smarkiai pabrėžti savo seksualumo, kuris neabejotinai trikdytų vyriškosios lyties atstovus, tad net neįsivaizduodamas, kiek naujų būdo savybių per visą tą laiką įgijo Virginia, bent jau galėjo patvirtinti teiginį, jog stiliaus pojūtį ši išlaikė tokį patį.
- Oi, jau tik nereikia čia skiesti, kad nesidžiaugi mane matydama,-net neketino šykštėti savimyliško įžūlumo net ir tuomet, kai, kaip ir šiuo atveju, teorinis pagrindas sunkiai atspindi realybę. Kita vertus, niekada neleistų sau pagalvoti, jog bet kokioje situacijoje, bet kokių aplinkybių išsidėstymo tvarkoje toks žmogus kaip Tonis Stark`as yra kažkieno nepageidaujamas. Taip ir dilgčiojo pradėti pūstis, atvirai svaidant argumentus kokia Potts turėtų būti laiminga, nesvietiškai pagerbta dėl to, jog vyras metęs visus darbus (nors tokie ten ir darbai...), įveikė ne vieną dešimtį kilometrų tam, kad prisistatytų pas miss ir šią pagerbtų savo didinga vizitacija.
- Girdžiu ir suprantu aš VISKĄ kuo puikiausiai, tik daugeliu atveju patiriu intereso stoką,-dievaži, šioje vietoje pasijautė taip, lyg aiškintum japonui kaip taisyklingai vedžioti Hiraganos ženklą skiemeniui mu. Virginia yra žmogus, kuriam apie Stark`o būdo specifiką reiktų aiškinti mažiausiai, nes per vienuolika darbo metų turėjo laiko į valias perprasti „Mūsų Laikmečio Da Vinčį“ taip, kad galėtų išleisti kelių serijų memuarą apie jį. Dėl kita ko, negalėjo neparodyti, jog su pašnekovės teiginiu visiškai nesutinka. Tonis veikiau girdi ir supranta viską, ką nori girdėti bei suprasti. Bandyti moteriai ką nors įrodyti buvę beprasmiška. Akivaizdu – šią neigiamų emocijų samplaika apakino taip, kad net vyrui ėmus mojuoti paliaubų vėliavėle, Potts besiplaikstančioje drobėje regėtų ne baltą, o raudoną spalvą. Tegul išsibliauna, išlieja apmaudą, neviltį bei pyktį, negi Entoniui gaila? Vis vieną iš rėksmingo, perdėm emocionalaus Pepper pabūklo iššauti sviediniai, net ir atakuojantys vyro sąžinę ar tą skliaustelį, kuris esti kiek iškreipto išdidumo bei arogancijos molekulėmis perpildytas tiesiog beviltiškai, nepaveikia net pačių trapiausių jųjų gynybinių sluoksnių.
TOKIO atsakymo iš Pepper ir tikėjosi. Kiekvienas ekologas, nuoširdžiai tikintis savo įsitikinimai pasakytų lygiai tą patį. Visas tas humanitarizmas ir la la la... Kiekvienas turi nuobodulio mygtuką ir vyras galėjo drąsiai pripažinti, jog jajam priklausantysis ką tik įsižiebė visu lempinio diodo pajėgumo koeficientu. Visuomenėje yra pasižymėjęs dar kaip ir didis filantropas, tačiau paramą teikė tiems, kuriems ji tikrai gali padėti, o va mėginimas pakeisti pasaulį, sumažinti taršą, priversti žmones rūšiuoti atliekas, pirkti elektrinius arba hibridinius automobilius... Garbei žmogaus, sukūrusio metaforą „kova su vėjo malūnais“ reikšmę galėtų net nesuabejojęs pritaikyti kiekvieno pakalusio ar mažiau pakalusio ekologo tikslui. Verkšlenimais ir gąsdinimais žmonių, įgimtai linkusių į maištavimą savon pusėn taip lengvai nepalenksi. Individas puoselės tik tą veikseną, iš kurio turės konkrečios, greitai juntamos naudos.
- Ar bent įsivaizduoji, kiek tokių Makaulių kaip tu reikia, kad savo sumanymais bei lūkesčiais užvaldytum pasaulį?-atvirai pasišaipo, prilyginęs Potts tiesiog epiniam animacinių filmukų herojui, peliukui, kuris, kad ir koks galvotas bebuvo, visuomet nukentėdavo nuo fiasko, etatinio autsaiderio prakeiksmo. Vyro niekuomet neviešinta nuomone, ko gero nėra didesnio, aktyviai šiame amžiuje anonsuojamo briedo už klimato atšilimą, o svarbiausia - jo priežastis. Tegul visi gamtos dievintojai, aklai pasikliaunantys ale oficialiais duomenimis bei tyrimais mano, jog ledynai tirpsta dėl neigiamą poveikį planetai keliančios žmonijos veiklos, tačiau Stark`as bet kam būtų išaiškinęs, jog daugiametis orų rėžimas pastebimai keičiasi labiausiai dėl to, kad Žemės ašis pastaruoju metu esti pasvirusi dar labiau, to pasėkoje persigrupavus ir klimato juostoms. Matyt, kažkokiems slaptiems organams yra paranku slėpti nuo visuomenės tam tikrus dalykus. Iš kitos pusės, žinoti VISKO kas vyksta šioje Planetoje žmonijai net negalima. Žinojimas tiek pat gėris, kiek ir blogis. Pavyzdžiui, jeigu Stark`as žinotų mažiau, galbūt nebūtų toks skeptiškas, ciniškas bei kartais net sustabarėjęs „konservatorius“.
Sakoma, kad bloguoju, piktybiškais kraštutinumais nepasieksi optimalaus naudingumo rezultato ir, velniai griebtų, kiek tiesos tame yra iš tikrųjų... Kuomet replikų mūšyje be perstojo atsikirtinėjo moteriai kone tuo pačiu, niekaip, NIEKAIP neprivertė Virdžinijos apsiraminti, o dabar, suteikęs jai šansą atsigriebti, žiūrėk ir įgaliojo laikiną karo veiksmų sustabdymą, paaukojęs tik lašą išdidumo. Turėjo užtektinai laiko patvirtinti, jog jo ketinimai visiškai rimti. Netgi džiaugdamasis, kaip iš smalos juodumo „Jang“ Potts virto skaistute „Yin“, nutipena prie pasirinktos linijos kėdžių, lanku sustatytų priešais priešakinę auditorijos pusę, netrukdamas ant vienos iš jų sklestelėti. Skatindamas moterį daryti „Andale, andale!“, demonstratyviai ištiesia ranką, smiliumi patapšnodamas per rankinio laikrodžio korpusą. Laikas – pinigai. Turėjo, ir to, ir to į valias, tačiau laukimas reikalauja kantrybės, o tokios gerybės vyras aplinkiniams taip ir neišsiugdė.
Tiesą pasakius, Potts pravesta paskaitėlė vyrą maloniai nustebina. Ir vien tik dėl to, kad tikėjosi išgirsiąs iki gyvo kaulo įgrisusius, šimtus kartų girdėtus „verkšlenimus“, o moteris pasirinko sumanesnį kelią paminėjusi reiškinius, nusibodusius kiek mažiau. Pajuokiai vyptelėti nenumaldomai magėjo tik stebint skaidres, kurios net ir paruoštos profesionaliai Toniui panašėjo į mėgėjo bandymą palaužti „Power Point“ programos specą. Kadangi „Microsoft“ leidžiama žymioji operacinė sistema vyrui visais laikais buvo paprasta, kaip kaimo trobelė, nepatingėjo sutverti asmeninės – galingos, neaprėpiamų galimybių, sudėtingos, kaip pati visata. Atrodė įtikinamai susikoncentravęs tiek į kalbančiąją, tiek į tai, ką šioji porina vien tik dėl to, kad bent kartą saldžiai nusižiovavęs išprovokuotų dar vieną konfliktą, kurio užglaistyti nebepavyktų taip lengvai, kaip pastarojo. Pačią esmę įsikirto ypač lengvai – Pepper reikia pinigais aptekusių dėdžių arba tetų, nes minčių ši turi, tačiau pajamų bei išteklių – nelabai. Lekcijai pasiekus finalą, jamoja skardžiai ploti delnais, it Virginia būtų ne bandžiusi smegenus papudrint, o atlikusi įspūdingą gitaros partiją iš kokio nors „AC/DC“ kūrinio. Ale sugalvojo atseit įplieksti moteriai ne tik pasitikėjimo savimi, bet ir pavaizduoti, jog josios kalba buvo tokia įspūdingai sukrečianti, virpinanti širdelą, kad Pepper dabar turi visokeriopą teisę savimi pasididžiuoti. Ūmiai įgijęs visiškai vertikalią padėtį, prisiartina prie kompanionės suspėjęs sukurpti absoliučiai rimtą fizionomiją. Moters oratoriniai sugebėjimai tikrai neprivertė Tonio susimastyti, bet įkvėpimo priimti neakivaizdžiai mestą iššūkį – su kaupu. Net neabejojo – Potts tiki tuo ką sako, o imtis naujos veiklos, galėsiančios atnešti pelno bei kitų gerumų, nuo kurių Stark`as yra priklausomas it nimfomanė nuo sekso, būtų visai įdomu.
- Gerai. Mes to imsimės,-nors ir atrodė, jog kalba lengvabūdiškai ar neįsivaizduodamas ką, po galais, kalba, bet žinojo ką daro bei ką ketina daryti ne tokioje jau ir tolimoje ateityje. Tačiau viskas negalėjo būti taip gerai, kaip rodėsi,-Tik, ko gero, pati kuo puikiausiai supranti, kad aš tikrai nekolaboruosiu su proto guzais iš tavo kompanijos,-kategoriškai pareiškia, bet ar netikėtai, nepasakytum. Bala žino kokios versmės turėtų pratekėti per vyro smegenis, kad šiam panūstų bendradarbiauti su ekologijos draugija vien tik dėl to, jogei šie nusiplėštų ne vieną, būtų galima teigti, net ne vieną dešimtį, šimtą milijonų Stark`o dolerių, idant pajėgtų realizuoti savo sukakotus sumanymus. Tonis iš to paprasčiausiai neturėtų visiškai jokios naudos ir netgi negalėtų patvirtinti, jog bet kokios svetimos „užmačios“ yra geresnės nei tos, kurias be jokio didesnio vargo gali suorganizuoti vyras,-Noriu, kad grįžtum į „Stark Industries“,- rėžia, kone visu svoriu atsiremdamas į iškilų stalą, skiriantį „Prekiautoją Mintimi“ nuo „Pipirės“,-Atidarysim naują filialą, paskirsiu tave jo vadove. Argi neskamba gundančiai?-suktai vypteli, nelyginant viliotų moterį atsikasti uždrausto vaisiaus. Žinoma, Potts galėtų nesunkiai atrasti milijoną pasiūlytos idėjos įgyvendinimo spragų, bet Toniui tokie ir panašūs dalykai rodėsi lengvesniais, nei bet kuriam žmogui pripažinti, jog jaučiasi prastai, kas nors nesiseka ir panašiai. Be to, galėjo abejas galvas dėl nukirst – dabar pat siūlo Pepper įgyvendinti naujai iškeptą josios svają, kuri bent jau teoriškai, pati pasidėjo moteriai ant lėkštutės. Kokia nauda vyrui iš viso to? Iššūkis, iššūkis ir dar kartą iššūkis. Išbandyti savo galimybes naujoje srityje – štai kas gina vyrą, o ir visą jojo kompaniją į priekį.

___________
▪ „LG“ TRANSPARENT SMARTPHONE ▪ [You must be registered and logged in to see this link.][You must be registered and logged in to see this link.][You must be registered and logged in to see this link.][You must be registered and logged in to see this link.][You must be registered and logged in to see this link.][You must be registered and logged in to see this link.]
[You must be registered and logged in to see this image.]
Atgal į viršų Go down
Pepper Potts
You know, there's only 8011 things that I really need to talk to you about.
avatar

Zodiac : Libra
Age : 44
Miestas : Washington, USA
Pranešimų skaičius : 875
Join date : 2011-07-26

RašytiTemos pavadinimas: Re: Verslo rajonas   Pir. 08 29 2011, 12:25

Taip ir magėjo pasipūtėliškai pašnekovo replikai atseikėti dar vieną tiradą, kuria jau ne pirmą kartą per viso pokalbio eigą išaiškintų, kaip jo NEpasiilgo ir kaip NEnorėtų matyti, bet jau veriant dailią burnelę pakartotinam užsicypavimui, kažkas smegenyse staigiai numina stabdžio pedalą. Beplyšaudama užtektinai iškraustė savąjį neigiamų emocijų sunkvežimį, kad galvoje pasidarytų kažkaip lengviau ir šviesiau - dabar nekilo sunkumų suvokti, idant net su asiliškai užsispyrusiu bambliu ginčytis būtų lengviau. Nes šiam galima griežtu tonu išrėžti „bus taip, kaip pasakiau, o dabar ša, antraip atiduosiu tave tai pabaisai, kuri gyvena po tavo lova“, ir viskas, problemos kaip nebūta. Su suaugusiais vaikais, tokiais kaip Tonis, ši taktika neveikia - išties labai gaila dėl to. Tataigi, tenka pačiai nutraukti beprasmį ginčą, kurį vėliau vis tiek pralaimėtų, nebeatradusi kaip paneigti Stark`o „išdudentas“ savimeiliškas mintis, aiškinančias kodėl Pepper turėtų švytėti iš laimės it jonvabalis, o ne putotis visu pajėgumu.
- Būtent, nes tave domini tik tu pats. Kitų siekiai tau ne tik kad nerūpi... tu juos griauni vien todėl, jog TAU taip užplaukė. Galiu lažintis, nė nesusimąstei kas atsitiktų, jei gaisro aliarmas visus išgąsdintų kiek labiau nei reikia ir žmonės imtų veržtis link išėjimo pamiršę visas evakuacijos taisykles, laikydamiesi principo „kiekvienas už save, o neišsilaikę ant kojų patys kalti jog bus sutrypti“, - et, ne taip jau ir lengva savo iniciatyva nutraukti „pjautynes“, kuomet dar yra ką pasakyti ir oponentas net nesistengia susilaikyti nuo provokuojančių kalbos fragmentų. Tik dabar pati pamąstė, kaip toks „Merchant of Death“ pokštas galėjo atsieiti pašaliniams. Tikrai ne paslaptis - užtektų keleto rimčiau supanikavusių asmenų, ir iš jie karto užkrėstų visus arba beveik visus likusius. Atskirai kiekvienas individas gali šaltai protauti, tačiau susibūrus į minią užvaldo bandos jausmas... Ačiū Dievui ir visiems jo angeliukams - niekas nenukentėjo. Turbūt. Nežinia, kas vyko už salės durų. Oh well, tenka pripažinti - Potts nedaug tesibaimino dėl galimų liūdnų pasekmių likusiems konferencijos dalyviams, mat šią akimirką buvo užvaldyta pasipiktinimo dėl pačiai tekusios skriaudos.
- Žinai, priešingai negu kai kurie, kantrybės aš turiu ir nesitikiu, jog rezultatai pasimatys per pusmetį, - atšauna, kaip pačiai atrodė, lediniu balsu. Iš tikrųjų visos pastangos išlaikyti šaltą fasadą bei žvarbų toną ėjo velniop - konfliktinėse situacijose visuomet reikšdavosi ir tebesireiškia emocingai, bejausmiškumas tiesiog ne jai. Nuo pat pradžių nemėgino savęs apgaudinėti - ryškūs rezultatai jei kada ir pasimatys, ji vargiai jų besulauks, bet užteko tikėti, idant kada nors, kaip nors, kam nors jos dabartinis triūsas pasitarnaus. Kiek nedaug tiems altruistiškiems žmonėms vis dėl to tereikia...
Tokio čiūdo kaip kur nors skubantis „Da Vinci of our Time“ matyti dar nebuvo tekę, išskyrus tuos atvejus, kai jis pasispartindavo „patepti“ iš nuobodžių posėdžių ar įkyrios buvusių sugulovių kompanijos. Tad kuomet vyras kūno kalba išraiškingai pasako maždaug „laikas spaudžia, greičiau kalbėk, moterie“, tik per plauką sulaiko save nuo kandaus „smailo“ lūpose. Netroško užrūstinti Stark`o, ką tik akliname desperacijos skliaute įžiebusio ryškią vilties žvaigždutę. Teisybė, panorėjęs jis gali vienu letenos mostu suniokoti ilgiausiai kurtus planus, BET dar vienu mostu galėtų juos atstatyti taip pat kaip buvo, o gal ir gerokai patobulintus. Per anksti „užstūmė“ ant jo ego - galbūt šis dar nėra puvėsiais pavertęs visos vyriškio dūšios. Paklusdama įsakmiam gestui pasiskubinti, visą oraciją „suspaudžia“ į daugiausia dviejų minučių kalbą, nors iš tikrųjų ruošėsi šnekėti visą pusvalandį. Menkutį nusivylimą savyje vis dėl to užčiuopia - pusės mėnesio vargas buvo taip „apkapotas“, kad netgi santūrusis jos viršininkas dabar čia būdamas tikrai pasišaipytų. Toks jau tas gyvenimas - ne visuomet nusiseka gauti tai, ko tikiesi; reikia mokėti taikytis prie susiklosčiusių aplinkybių. Tiesiog nuostabybiška tai, jog suktis visais įmanomais būdais ją išmokė būtent Anthony, kurį toli gražu ne visada pavykdavo įkalbėti laikytis numatytos „programos“. Dažnai, oi kaip dažnai turėdavo visiems užkalbėti dantį susirinkimuose, atlaikyti į ją laidomas pasipiktinimo ietis dėl josios boso vėlavimo ir net pačiai pakalbėti už jį. Kad ir kaip tada siusdavo, piktinosi ir pypavo ant Tonio, vėlesniais metais turėjo sau pripažinti - jokiuose specialiuose kursuose neįgautų tiek naudingos patirties, kiek įgavo dirbdama „Stark Industries“.
Klausytojo ėmimas pasiutusiai klapsėti rankomis priverčia susimąstyti, ar tik šis nebando pasišaipyti. Jau ir taip kankinosi negailestingai sukonspektuodama paskaitėlę iki varganų dešimties sakinukų, o „aplodismentai“ dar kartą skausmingai šnioja botagu per tokią gležnutę, trapią, jautrią, retai besireiškiančią jos savimeilę. Taikydamasi prie įnoringesnio nei visa prieš tai čia sėdėjusi auditorija „žiūrovo“ išsakė vien tiktai pačią esmę, atsisakydama visų vaizdingų palyginimų, šmaikštesnių replikų ir panašių perliukų, kurie turėjo paįvairinti išsamų monologą. Maskuodama nelauktų vyro veiksmų sukeltą suglumimą nejučia kilsteli lūpų kampučius į viršų, suformuodama žavią šypsenėlę. Sunkiai įsivaizdavo, kaip reikėtų elgtis, todėl iš savo vietos pakilęs bei netrukus prabilęs kompanionas palengvina jai dalią. Turbūt nė sakyti nereikia, jog šiuometinė jųdviejų pokalbio tema Virginiai turėjo itin daug reikšmės, todėl kiekvieną Stark`o ištariamą žodelį sugaudo kruopščiai lyg prie bažnyčios išmaldos prašantis elgeta žmonių pametėtas monetas. Drįso tikėtis nebent kad „mūsų laikų Da Vinčis“ skirs piniginių resursų, tad tolesni žodžiai pasirodo netikėti lyg pačiu sausringiausiu mėnesiu dykumoje kilęs potvynis. Anthony Edward Stark imasi ekologijos? Net skamba keistai. Jei dabar nebūtų užsiblokavusi už liežuvio valdymą atsakinga smegenų dalis, akimirksniu išvardintų bent dešimtį skirtingų priežasčių, kodėl negali grįžti dirbti pas Tonį. Laimei, ši užsiblokuoja užtektinai ilgam metui, per kurį klausydamasi oponento suspėja apgalvoti ir savo atsaką bei nutarti, kad paprasčiausiai idiotiška bus prieštarauti. „Ecosphere Scientific“ niekuomet negalėtų lygintis su „Prekiautoju Mirtimi“, net turėdami neišsemiamą biudžetą. Rimtai visko ėmęsis, per kelerius metus jis laisvai atliktų tai, ko jos kompanija nesugebėtų per kelis dešimtmečius. Atmesti šitą progą ir likti ištikimai dabartinei darbovietei būtų beveik tas pats, kas mėginti vairuoti automobilį neturint rankų - įmanoma, bet absurdiška.
- Tu rimtai? - vargiai ėjosi patikėti vyriškiu net ir žinant, idant panašiai pokštauti jis nėra linkęs. - Gerai, aš grįšiu, bet... - akimirkai nutyla sudvejojusi, ar tikrai verta aiškinti kokia galybė sunkumų ištiks kol sutvarkys visus reikalus - pradedant pačiu persikraustymu į Niujorką, baigiant šios žinios pranešimu sužadėtiniui. - Aš grįšiu, - pakartoja prieš akimirką išsakytą teiginį, šįkart jau be jokių „bet“. Smarkiai klystų leidusi sau pamanyti, jog Tonį jos problemos labai sujaudintų. Svarbiausia - ji galės daryti tai, ką tikrai nori daryti. Visa kita kaip nors susitvarkys, apie netolimoje ateityje iškilsiančias problemas dabar net galvoti nesinorėjo. - Tik... kodėl panorai viso šito imtis? - niekaip neišsiverčia be pagrindinio klausimo - „kodėl?“ Knietėjo išsiaiškinti, kas ex viršininką pastūmėjo įsibrauti į dar vieną naują veiklos sritį, apie kurią tikrai anksčiau nebuvo susimąstęs, o ir dabar vargu ar galvoja taip rimtai bei atsakingai, kaip Pep norėtųsi.
Atgal į viršų Go down
Tony Stark
Listen, smile, agree, and then do whatever the fuck you were gonna do anyway
avatar

Zodiac : Aries
Age : 52
Miestas : Staten Island
Pranešimų skaičius : 8853
Join date : 2010-03-12

RašytiTemos pavadinimas: Re: Verslo rajonas   Pir. 08 29 2011, 21:20

Iš Pepper lūpų išbyrėjus pirmiesiems tikslinamąja aplinkybe apiformintiems skiemenims po to, kai jiedu pasiėdė, Tonis pasiklausė paskaitėlės ir, kaip vylėsi, teigiamai šokiravo merginą savo užmačiomis, kurios pirmais nuskambėjo per daug lengvabūdiškai, nerimtai, tiesiog taip, lyg būtų sumanęs imtis moters sumanymo net nepagalvojęs, nepasvėręs savo žodžių, it viskas būtų taip paprasta, susiraukia. Anthony Stark`o gyvenime, tiesą pasakius nieko nėra neįmanomo ar tuo labiau sudėtingo. Gali laisvai atlikinėti keletą intelektualinių užduočių vienu metu, kaip antai bandyti suderinti ir integruoti programinės įrangos pakitimus bei programų kodus galvoje tuo pačiu metu! Tačiau pats veikiausiai niekada apie tai nesusimastė. Vyras tiesiog daro tai, kas jam gaunasi natūraliai, o dabar dėl savo nuosprendžio buvo daugiau nei užtikrintas, tad Potts visa povyza reiškiamas „biče, tu rimtai?, Tonį kiek sudirgina ir atsakomieji žodžiai iš vyro lūpų išbyra cielais tiesiog spontaniškai, priešakinėje galvos dalyje įspaudus aiškiai minai, kuri, kas įdomiausia, teorine prasme skamba panašiai, kaip ir šmėkčiojanti pašnekovės veide, tačiau su atitinkamomis modifikacijomis – atrodė mažumėlę paniuręs, žemyn nuleisti akių vokai, siauras, rūstokas žvilgsnis, visiškai atsipalaidavęs, kone išskydęs, sudribęs veidas. Smagu, kai „r u kidding me?“ išraiškos atitikmuo fizionomine prasme turi dvejopą prasmę.
- Ne, išdūrinėju tave,-aktyviai pasiskelbia, energingai šmėstelėdamas leteną, smiliumi rodančia į tam tikrą, tačiau visiškai atsitiktinai parinktą tašką, į šoną,-Pažvelk ten. Matai raudoną lemputę?-nebuvo ten jokios raudonos lemputės,-Tenai įtaisyta slapta kamera ir dabar iš tavęs juokiasi visa Amerika,-nesuprato iš kur pas Potts radosi minčių pamanyti, jog vyras galėtų skiesti ir tai žinoma žeidė, kas yra visiškai absurdiška, nes Tonio, kaip ir paties gyvenimo, nuspėti neįmanoma. Atrodė toks prisirpęs sarkazmo, kad silpnesnių nervų moteriškaitė tikrai nepasikuklintų užvažiuoti Stark`ui per veidą ranka ir skambiai jį nu`bitch slap`inti. Išleidęs gilų atodūsį, priminusį šuns urzgimą, dedikuotą tos pačios rūšies atstovui, keliančiam koją ant krūmelio, pūpsančio pirmojo teritorijoje, natūraliai paskatina save susiimti. Ir galbūt Pep, neprovokuoti vyro, šitaip lengvai pasiduodančio provokacijoms. Dėl kita ko, finalinis moters klausimas pasirodė labai į temą. Pats suprato, kad nuteikdamas pašnekovę josios svajų realizacijai, neatrodė pernelyg susimastęs, netrukus pasižymėjęs ramiu, apgalvotu elgesiu, tačiau dabar ne tik susitelkia. Jeigu Tonio akyse, nesunkiai galėdavai įžiūrėti vėjavaikiškus saulės „zuikučius“ atvejais, kai šis nepluša dirbtuvėse ar nagrinėja net jam pačiam aktualią temą, tai šiuotarp atrodė kaip labai, labai rimtas dėdė.
- Džiaugiuosi, kad to paklausei,-vypteli ir visai netikėtai, ranka nušluoja ant aukštos pakylos paviršiaus gulinčius aplankus, lankstinukus su „Ecos... Scien..., whatever, logotipais, tada abejomis rankomis tvirtai įsikimba į stalviršio kraštus, pakildamas aukštyn taip lengvai, nelyginant svertų tiek pat, kiek arbatos pakelis. Kadangi kalbėti ketino nemažai, buvę itin naudinga atsisėsti, o vyrui prisitraukti kėdę yra per paprasta, per daug nuvalkiota, todėl nutupdo sėdynę ant tos „pakopos“, primenančios išsigimusią stalo pusseserę. Atsikvėpęs, sufokusuoja savo regos perimetrą tiksliai ties Pepper veidu.
- Iš esmės, daugelį metų Amerika buvo šalis, finansiškai melžusi visą pasaulį tam, kad patenkintų beribius savo poreikius,-taip, Tonis tikrai yra nenuspėjamas žmogus...-Ir dabar valstybė, kurioje gyvenam yra skolinga pasauliui bemaž trylika trilijonų JAV dolerių, o tai prognozuoja rimtą ekonominį sąstingį,-keletas gilių, vertikalių raukšlių netrunka susiformuoti toje vietoje, kur esti palikta vietos tam, kad vyras turėtų porą antakių, o ne visą vieną,-„Stark Industies“, nuo pat įmonės įsikūrimo pradžios, gynė Jungtinių Amerikos Valstijų interesus visame pasaulyje. Ir po šitiek metų tarnybos mes visai netrukus galim gauti antausį nuo to, ką gynėm, kai valdžia taip apkarpys biudžetą šalies ginkluotei, kad savo karius į mūšio lauką išleis apsiginklavusius keptuvėm, bliūdais bei šakutėm,-nors ir stengėsi nesusišiepti, bandymas nueina šuniui ant uodegos. Perkreipta šypsenėlė galop susiformuoja lūpose, paneigdama Tonio susirūpinimą dėl aptariamų nuogąstavimų,-Žinoma nebus to, nes solidi karinė ginkluotė visuomet buvo valstijų prioritetas bei pasididžiavimas ir pilnai tikiu, kad valdžia greičiau sumažins socialines išmokas, nei nuskalpuos savo kariauninkus, kovojančius kare Artimuosiuose Rytuose, kurį valstijos pačios ir pradėjo,-rodėsi paniuręs, akivaizdžiai nepatenkintas dėl eilės sprendimų, kuriuos Amerika yra priėmusi. Stark`as – prisiekęs savo gimtosios šalies patriotas, tačiau niekuomet negalėtų būti toks „išėjęs“, kad nesuvoktų, jog tam tikrais aspektais tiek JAV valdymas, tiek pati visuomenė turi kuo ir nesididžiuoti. Galų gale niekur kitur, jokiame kitame stipria ekonomika pasižyminčiame krašte nerasi tiek nupušusių žmonių, negalėsiančių politiniame žemėlapyje nurodyti kur randasi, Maltos valstybė, pavyzdžiui. Tai ironiška, nes visgi valstijos turi gerai išvystytą infrastruktūrą, aukštą produktyvumą bei mokslo lygį,-Ir štai atsirandi tu, siūlanti sukrutinti smegenis ekologijos tema ir aš suvokiau, kad tai yra didis šansas praplėsti „Stark International“ akiratį, dar labiau įsitvirtinti pasaulinėje rinkoje... Ir ne tik. Naujo filialo paskirtis bus ne tik tiekti radikalias technologijas, bet ir burti gabiausius protus iš bet kurio planetos kampelio vienam bei tam pačiam tikslui – paversti žemę malonesne vieta gyvenimui,-prikalbėjo nemažai, tačiau tik dabar bedė į pačios esmės, ar bent jau aktualiausios Pepper žingeidumui papenėti cellulos branduolį,-Sukursim naujų darbo vietų, bursim investitorius. Gyvenimo kokybės gerinimas žmonijai visuomet bus aktualija. Tai aukso gysla. Jeigu mes rimtai imamės šio reikalo, aš apversiu visą pasaulį aukštyn kojomis,-išsišiepia, nuspindėdamas visu nuoširdaus entuziazmo grožiu. Technologiniam sektoriui jau ir taip yra įnešęs tokį indelį, kad po kokių penkiasdešimties metų Anthony Stark`o vardą spausdins vadovėliuose, bet daug vyrui yra nepakankamai,-Be to...-tiesiog nepajėgė užsičiaupti. Jam nerūpėjo priminti moteriai, jog be traktuotinų neigiamai būdo savybių Tonis Stark`as yra išmanus verslininkas, genialus išradėjas, puikus vadovas, išpūtęs savo prosenelio, Isaac`o Stark`o, Vyresniojo įsteigtą kompaniją iki pagarbios daugianacionalinės megakorporacijos. Šiuomet būtų susprogęs, jeigu neišlietų momenkaulin desperatiškai kalenančių minčių į gyvenimą,-Iš visų man atitekusių veiklos sričių, vienintelis dalykas, kuris man TIKRAI rūpi yra mechanika,-prabyla neįtikėtinai nuoširdžiai ir bet kas būtų pastebėjęs, kaip sulig pastaruoju daiktavardžiu, vyro akys išskiria mažumėlę daugiau „produkto“,-Kaip mano vaikystės herojus, Thomas Edison`as, aš mėgstu krapštytis prie technikos. Dievinu stebėti kaip mechanizmai veikia ir nesvarbu ar tai senovinis laikrodis ar subatominė inegrinė grandinė,-atrodė, sugalvojo pasidalinti su moterimi savo „išgyvenimais“, bet ne. Žinoma, Pepper ko gero pirmą kartą girdi vyrą kalbantį panašia tema, tačiau mėgsta kalbėti, tad kodėl turėtų daryti tai glaustai ar visai nedaryti?-Žinai kas mane labiausiai užknisa būnant Toniu Stark`u?-vaaau, dar ir taip būna,-Ogi tai, kiek nedaug laiko pastaruoju metu man lieka pažaisti savo laboratorijoje. O dabar galėsiu konstruoti inovacijas, prie kurių dar nesu prisilietęs...-akimirką susimastęs, viduje tiesiog užbliauna laimės bei negalinio džiaugsmo ašaromis. Grynas nerdgasm`as,-Mes tikrai to imsimės,-rėžia, it sprendimas būtų besąlygiškas, neatidėliotinas, pačios svarbiausios reikšmės, tuo pačiu liuoktelėdamas ant žemės nuo stovo grakščiai, it gazelė. Atsistojęs priešais pašnekovę, užmeta delnus šiai ant pečių,-Viskas nuspręsta. Lauksiu tavęs artimiausiu metu korporacijoj, nes pradėsi dirbti,-o taip. Pepper nepasigirdo. Tonis neketina daryti nieko apart konstravimo ir tai ganėtinai suprantama. Ne veltui samdosi asistentes, kad šios gelbėtų vyrą nuo tokių oficialių nuobodumų kaip popierizmas, o minėtojo, steigiant naują filialą bus daugiau, nei paprastam žmogeliui lemta suvokti žodžio „daug“ prasmę. Kadangi Stark`ą pagavo begalinis įkvėpimas pakerpėt dirbtuvėse bei remiantis finaliniais pasireiškimais buvo galima nesunkiai nuspėti, kad „Prekiautojas Mirtimi“ neketina ilgiau lindėti šiame kvailame pastate, „broliškai“ patapšnoja moterį per tuos pačius petukus, mikliai apleisdamas tą dalį teritorijos, kurioje ilgokai atrado save nusėdusį,- Farewell,-atsisveikinamai rikteli, o šliauždamas tiesiąja artyn durų, spėja nugvelbti keletą užkandžių: tų pačių plikytų pyragėlių, kurie pasirodė nuodėmingai skanūs bei buteliuką Colos.

___________
▪ „LG“ TRANSPARENT SMARTPHONE ▪ [You must be registered and logged in to see this link.][You must be registered and logged in to see this link.][You must be registered and logged in to see this link.][You must be registered and logged in to see this link.][You must be registered and logged in to see this link.][You must be registered and logged in to see this link.]
[You must be registered and logged in to see this image.]
Atgal į viršų Go down
Sponsored content




RašytiTemos pavadinimas: Re: Verslo rajonas   

Atgal į viršų Go down
 
Verslo rajonas
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 11

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
BLACK DIAMOND :: MANHETENAS~ tragic kingdom :: Žemutinis Manhetenas-
Pereiti į: