BLACK DIAMOND


 
rodiklisrodiklis  DUKDUK  Narių sąrašasNarių sąrašas  RegistruotisRegistruotis  PrisijungtiPrisijungti  
















• RPG SIUŽETAS Amerikos Meka, Didysis Obuolys, Miestas, kuris niekada nemiega, Pasaulio Metropolis - tai tik keletas Niujorko, didžiausio JAV miesto, tankiausiai apgyvendintos gyvenamosios vietovės pasaulyje, visų planetos darboholikų, pasileidėlių ir nusikaltėlių rojaus sinonimų. Pasijausk laisvesnis už laisvės statulą, patirk pripažinimą, šlovę, galią, pinigų teikiamą materialinę gerovę, profesines perspektyvas ar... Nuosmukį, depresiją, įsivelk į kūniškų malonumų, narkotikų, neblaivybės ir pamišimo liūną. Tik čia gali padaryti tai, ką 1664 metais padarė anglų laivai - UŽGROBTI Niujorką.




















Administracija




Share | 
 

 Įėjimas/Svetainė

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
Pereiti prie : Previous  1, 2, 3
AutoriusPranešimas
Audrey Morrigan
Far from the world of you and I
avatar

Zodiac : Capricorn
Age : 30
Pranešimų skaičius : 6101
Join date : 2009-11-21

RašytiTemos pavadinimas: Re: Įėjimas/Svetainė   Št. 06 26 2010, 21:53

Sekundei patapusi be galo suinteresuota kažkokiu, veltinį primenančiu gumulu plaukų sruogoje, kurį ganėtinai ilgai drasko nagiukais. Netrukus susinervinus, nusprendžia, kad su pastaruoju uždaviniu nesusidoros, tad tiesiog leidžia kliudiniui "gyventi". Prašnekus J, pakelia į šį kiek klastingą žvilgsnį, kurį nutaiko tiesia linija į pašnekovo akis. Aiškiai nujautė, kad seniai matytas draugas, pas pačią Morrigan atsitempė su kažkokiu tai tikslu. Klausydamasi vyro tariamų žodžių, nepasilieka be veiklos - visai netrukus sugriebia ant stalo gulėjusį sidekick'ą, keliais mygtuko paspaudimais šaltakraujiškai ištrindama kelis šimtus fanų paliktų žinučių.
-Skamba kaip geras planas. - prieš tai nutaisiusi labai rimtą, veik su niekuo nesutinkančią miną, kai galiausiai išsišiepia it šlepetė, pilnai sutikdama prisidėti prie jau seniai Aud rankomis vykdytų šunybių. - Kada pradedam? - prisipildžiusi tik dar didesniu kiekiu ir taip merginos niekada neapleidžiančios geros nuotaikos, sučiauška, atrodydama taip, lyg šią akimirką pašoktų nuo sujauktos sofos ir imtųsi vykdyti kokio nors beprotiško plano. Nė sekundei nenuleisdama blizgančių akučių įrėminto žvilgsnio nuo Knoxville'io, šitaip versdama jį ne tik prabilti, bet ir pasiskubinti atskleisti visas jo galvoje sukurptas detales, į kurias ir pati Morrigan galėtų įnešti savotiško prieskonio.

___________
Atgal į viršų Go down
Svečias
Svečias
avatar


RašytiTemos pavadinimas: Re: Įėjimas/Svetainė   Pen. 07 02 2010, 22:25

Čiaumodamas pasičiuptas, tiksliau - privatizuotas, bulvytes bei penėdamas bado kirmino griaužiamą skrandį, Johnny akių nenuleidžia nuo Audrey, su nesuvaidintu susidomėjimu vėpsodamas ką ši daranti su savo neįprastai susitaršiusiomis plaukų sruogomis. Daugmaž užliūliuotas pastarojo šios veiksmo, keistai nustemba pasigirdus merginos balsui. Virškindamas ne tik krakmolingą, gruzdintą daržovę, bet ir šios atsakymą, vyras suraukia lūpas, stipriai prisimerkia ir švystelėjęs ant stalo pustuštę bulvyčių pakuotę, pakirda ant kojų, gausiai sumataruodamas rankomis.
- Kol kas visa tai skamba kaip šūdas!-riktelėja akimirksniu, tik dėl jam žinomų ir suprantamų priežasčių užsiplieskęs it degtukas,-Žinai kodėl?-dar labiau prisimerkia, klausiamai įsispirtrydamas į pašnekovę,-Nes sėdėdami čia ir nesiimdami nieko konkretaus paprasčiausiai švaistom, žudom bei niekinam laiką,-nors buvo galima pamanyti, kad Johnny pyktelėjęs, iš šono atrodo baisiai juokingai, kadangi nestokojo vaidybos, kurią papildė firminėmis savo grimasomis.
- Bam`as bet kurią sekundę gali parsirasti prie mano namų slenksčio ir viską apversti aukštyn kojom, prišikt ant kilimėlio, suspardyt mano lauko dekoracijas ir kitaip pridaryt užknisančiai didelės žalos,-subėręs it žirnius į sieną veik - nesuprantamai, susikrauna ant liemens rankas atsipūsdamas. Atseit šitiek be jokio atokvėpio taukšdamas pavargo. Giliai padūsavęs atsitiesia (kurį laiką pūpsojo susikūprinęs, bei ala „beviltiškai“ nukoręs rankas) ir kaip tik tuo metu ausis pasiekusi sekanti pašnekovės frazė, tuojau pat sulaukia atsakymo:
- Šiandien! Dabar! Andale čikita, andale!-skatindamas merginą kaipo judintis, sumakaliuoja rankomis, tačiau galiausiai neiškentęs, suima Morrigan už liemens „padėdamas“ šiai atsistoti. Keistai išpūtęs akis, kiek pravepia burną, galvoje šokčiojančią mintį išleisdamas į dienos šviesą nemirksėdamas ir visiškai nejudindamas lūpų:
- Aš toooks susijaudinęs...-norėdamas sustiprinti savo būsenos įspūdį, balsę „O“ prailgina bemaž nepadoriai. Kažkam pakartotinai dingtelėjus, draugę švelniai sukrutina, beregint prajukdamas,-Nebijok, nelytiškai,-pagarsinęs iš burnos besiverčiantį "chi chi", Johnny nušokčioja prie durų, rankų gestais dar kartą parodydamas, koks nekantrus yra ir kaip smarkiai norėtų pradėti imtis planų.
Atgal į viršų Go down
Audrey Morrigan
Far from the world of you and I
avatar

Zodiac : Capricorn
Age : 30
Pranešimų skaičius : 6101
Join date : 2009-11-21

RašytiTemos pavadinimas: Re: Įėjimas/Svetainė   Št. 07 03 2010, 22:18

Visai netikėtai imusi mąstyti taip, jog iškilusios abejonės tarp sėdėjimo namie, bei sidekick‘o maigymo ir tempimosi niokot Bam‘ui priklausančio turto, ima imti viršų visoje merginos mąstysenoje. Greičiausiai dėl to, ar galbūt dėl asmeninio įgeidžiau didelio dėmesio į vyro kalbas nekreipti, tiesiog sėdi nulupinėdama nuo nagų sutrūkinėjusį laką. Sekundei akis nukreipusi į pašokusį Johnny, kilstelėja vieną iš siaurų antakių, išreikšdama ne nuostabą, bet nedidelę aroganciją. Supratusi, jog pastarasis ardosi tik tam, kad visą situaciją paverstų kiek komiška, šypteli atsitiesdama, ir net šiek tiek palinkdama į priekį.
Leidusi draugui pilnai pasireikšti, tiesiog tyli, gausiai juodu kosmetiniu pieštuku apmaklevotas akis išlaikydama kiek primerkusi. Ilgainiui nepertraukiamam Knoxville tauškėjimui imus erzinti, dėka užklupusio troškulio susilaiko neprabilusi. Vietoj to, tiesiog ištiesia ranką, nuo stalo sugriebdama imbierinio limonado, kuris greičiausiai jau buvo išsigazavęs, bet tai nesukliudė Morrigan išbaigti pusiau nugertą skardinę. Į raginantį judintis pašnekovo šūksnį atsakiusi tik tingiu linktelėjimu, sugriebia rankinę, gulėjusią kažkur netoliese, lygiai ant tos pačios, daiktais daikteliais nukrautos sofos, kurioje pati Aud sėdėjo. Nuo stalo rinkinėdama daiktus, tokius kaip piniginė, pavieniai centai, bei įvairiausi ne itin reikalingi menkniekiai, sumeta šiuos į medžiaginę talpą, šią netrukus užverdama tam ten įsiūtu užtrauktuku.
Sulaukusi nelabai reikalingos pagalbos pasikėlimo nuo sofos atžvilgiu, vėl primerkia regėjimo organus, išsišiepdama.
-Nesveikas. – nesulaikiusi besiveržiančio kikenimo, net susilenkia, netrukus rankoje laikomais akinukais nesmarkiai paplekšnodama draugai per galvą. – Einam einam. – suprasdama kaip Johnny „niežti“ kuo greičiau pridaryti bėdos, dar akimis peržvelgia per namus, norėdama įsitikinti, kad nepaliko kokių įrenginių įjungtų, nes sudegusio namo nei kiek negeidė. Pasivydama draugą, šį kone išstumia pro duris, be abejo nė kiek nepiktybiškai, pavymui šias užrakindama. Nieko nelaukusi tiesiog nuseka paskui „spirgantį“ Knoxville, pilnai dingdama iš Gummy Rock‘o teritorijos.

___________
Atgal į viršų Go down
Gerard Way
Kill me for the sentimental words...
avatar

Zodiac : Aries
Age : 40
Miestas : Bruklinas
Pranešimų skaičius : 1754
Join date : 2010-01-16

RašytiTemos pavadinimas: Re: Įėjimas/Svetainė   Sk. 10 03 2010, 21:12

Kurį tai laiką studijoj daugiau trynęs taip sakant vatą ir pjovęs grybą nei kažką dirbęs normalaus vos tik per uždarą patalpą suskamba jo telefonas persmelkdamas visą tylą, kaip mat pašoksta atsibusdamas nuo tyloje sumaumos ramybės.Apsigraibęs kišenes ir susiradęs mobiliąją priemonę vos išvydęs pranešėją išplečia akis atšokdamas atgal. Neslėpdamas nuostabos bei kitų sukilusių emocijų grietai permeta akimis pranešimą ir įjungęs lauką skirtą rašyti keletą minučių taip prasėdi galvoje rinkdamas žodžius ką atsakyti kol nieko nesugalvojęs viską išjungia. Atsistojęs ir nusistvėręs striukę iškart išeina iš patalpos bei pastato kol pasiekęs transporto priemonę užveda jos variklį pajudėdamas iš vietos. Spėjęs sumastyti, kad mergina gali būti keliose vietose visgi pirmu numeriu pasirenka jos namus, pagalvodamas, kad ši jam galėtu rašyti tik tuomet jei Audrey tai jau tikrai neturi ką veikti ir iš kažkur tarp rožinių garbanų esančioje galvelėje per stebuklą sušmėžavo ir jo vardas.
prieš akis atsivėrus seniai bematytam Gummy Rock‘o namui, tvarkingai pastato mašiną apsižvalgydamas apie galimus kito antikūnio buvimo ženklus, bet kažkaip už nieko neužkliuvęs išlipa iš automobilio ir jį užrakinęs žengia link namo durų tvarkingai pasibelsdamas į duris. Galvoje sušmėžavus minčiai kada paskutinį kartą yra matęs tą pačią rožinę mergaitę ir kad pats yra jos pasiilgęs atsiremia vienu pečiu į durų staktą imdamas spoksot į duris ir laukt galimo durų atidarymo.
Atgal į viršų Go down
Audrey Morrigan
Far from the world of you and I
avatar

Zodiac : Capricorn
Age : 30
Pranešimų skaičius : 6101
Join date : 2009-11-21

RašytiTemos pavadinimas: Re: Įėjimas/Svetainė   Pir. 10 04 2010, 20:43

Kadangi pabaigusi didžiąją dalį projektų pajuto keistą tuštumą savo dienotvarkėje, dieną leido namuose, gurkšnodama arbatą, žiūrėdama senus filmus, bei planuodama visokiausius įvykius. Be jokios abejonės, niekaip negalėjo atsidžiaugti nauju namų interjeru, kurį pastaruosius kelis mėnesius pati ir dailino. Praleido tiek daug laiko, paaukojo tiek jėgų, bei pinigų, kad parduoti šį kūrinį būtų be galo sunku. Juk savomis rankomis dekoravo viską pradedant svetainėje besipuikuojančia siena, padengta juodais ir baltais blizgučiais, ir baigiant minimalistinėmis detalėm, tokiomis kaip kristalėliais dekoruotos lemtos ar gelėmis nudengtas stalas.
Be abejo toks popietės praleidimas neapsėjo ir be geriausiu draugu patapusio prietaiso - blizgančiojo sidekick'o. Pirma užsiėmusi tik tokia veikla, kaip beprasmis sėdėjimas twitter'yje, galiausiai pribręsta ir aprašinėti didžiąją dalį draugų, bei pasiklausinėti, kaip pastarieji laikosi. Seniai yra bemačiusi kokį kitą veidą, kuris bent jau mimika skyrėsi nuo kone kasdien atsitempiančio paštininko, ar moterėlės, kuri kontroliuoja Audrey apsiimtos drabužiu kolekcijos eigą. Surinkusi tekstinę žinutę, bei ją pasiuntusi vienam iš artimiausių draugų, kuris buvo tiesiog prasmegęs iš merginos gyvenimo, o ir jų tarpusavio santykius buvo velnioniškai sudėtinga apibrėžti. Nė pati nesuprato ar šie susipykę, ar apie vienas kitą yra tiesiog pamiršę.
Besisukiodama virtuvėje, išgirsta beldimą, sklidusi kažkur iš fasadinės namo dalies pusės. Sriubtelėjusi karšto šokolado, kuri vos tik ką pasigamino, sumykia, kaipmat nustriksėdama durų link. Vos tik šias praveria, vos ne vos įstengia sulaikyti didelę nuostabą bei džiaugsmą. Ką jau kalbėti, kai draugas buvo šitaip pasikeitęs, o jo plaukų spalva nevalingai sukelia asociaciją su Jaredūnės mylimąją žmona Helena, kuri jau ganėtinai ilgą metą sukiojosi su burokų nuoviru spalva pasižyminčiais plaukais. Spėjusi užmaskuoti bet kokius išdavikiškus mimikos ženklus, susiraukia, pasiremdama į durų staktą ir sukryžiuodama rankas sau ant krūtinės.
-Ir kur gi brangusis buvo dingęs, mm? - kone pagiežingu tonu sušnypščia, deginančio žvilgsnio nenuleisdama nuo Vėjaus veido. - Aš ir vakarienę paruošiau ir indus suploviau, o tavęs nė ženklo. - nekeisdama tono, tęsia savo kalbą.
Deja, kylantis juoko proveržis, bei tiesiog svilinantis noras pasipuikuoti atsinaujinusiais namais priverčia išsišiepti, bei čiupti vaikiną į glėbį ir stipriai stipriai apkabinti.
-Kvaily, kur pasimarinavęs buvai?! - pakiliai, veik priekaištingai sušunka, ranka veldama ugninius Gerard'o plaukus. - Tiek laiko praėjo, jau ir sezonas pasikeitė. - nenustodama čiauškėti savo dainelės, įsitempia Gee vidun, koja uždarydama duris. - Ką pasidarai savo ševeliūrai? - nužvelgdama pašnekovą nuo galvos iki kojų, sušunka. - atrodai kaip Helena. - kone pašaipiai išsunkia, praeidama į svetainę. - Dabar pasakokis! - sumurma, kelias sekundes pradingdama virtuvėje, bet tik tam, kad netrukus grįžtu su dviem puodeliais karšto šokolado.

___________
Atgal į viršų Go down
Gerard Way
Kill me for the sentimental words...
avatar

Zodiac : Aries
Age : 40
Miestas : Bruklinas
Pranešimų skaičius : 1754
Join date : 2010-01-16

RašytiTemos pavadinimas: Re: Įėjimas/Svetainė   Kv. 10 07 2010, 18:56

Laukiant kol pro duris pasirodys bent koks gyvybę turintis objektas spėja kiek įjungus galvą pamastyti kas dabar jį sieja su ta pačia namų šeimininke bandydamas įžvelgti paskutiniame judviejų sustikime bent truputi pykčio ženklų ar ko kito dėl ko būtu galima paaiškinti tokio nebendravimo priežastį, bet už durų pasigirdus žingsniam reiškiantiems, kad jo spėjimai dėl merginos buvimo namuose yra teisingi paremia galvą ranka nutaisydamas rimtą miną, kartu bandydamas tvardytis, kad tik nepratrūktu dar durims neprasidarius, ko velniškai norėjosi ypač pagalvojus apie Morrigan.
- Moterie, kur vakarienė, aš nusikalęs,- pavykus ,,pagaminti“ baisiai rimtą miną ir dar suraukti antakius įsistebi į Aud kai tik ši pradaro duris. Gražinęs kūną į normalią poziciją nespėja daugiau ištart nė žodžio kai jau seniai pamirštas pojūtis dėl merginos nestabiliai nenuspėjamų veiksmų priverčia žengt jį į priekį. Refleksiškai apkabinęs šiltą jos kūną nusišypso.
- neįsivaizduoju. Kažkur varčiaus,- nesigilindamas į kalbas ką jis veikė, kad šitiek laiko pats nesugebėjo parašyt pakelia akis nužvelgdamas pasikeitusi namo interjerą kas turbūt ir reiškė, kodėl tik dabar buvo prisimintas,- oho. Pakliuvau į pasaką,- tyliai nusijuokęs žengia vieno iš minkštų baldų atsisėsdamas, prieš tai dar spėdamas patraukti galvą nuo Audrey pirštų, kad kaip ir tikėjos jie sulauks dėmesio.
- kadangi Jared dabar vien tik su Helena ir man neskiria dėmesio tai naudojuosi taktika, kad ir mane pastebėtų,- ir pats nežinodamas kaip paaiškinti ekspromtu sugalvotą veiksmą nusidažyti plaukus raudona spalva, kai kai šitiek laiko džiaugėsi kita ir ne taip į akis lendančia spalva, pasinaudoja tuo pačiu Aud palyginimu su dar viena raudonplauke Helena.
- man? Kaip visada. Darbas, atsijungimas ir vėl tuščios dienos,- paėmęs vieną puodelį su šokoladu prideda jį prie lupų paragaudamas gėrimo,- tiesą sakant baigiu įrašinėti albumą. Teliko tik keletas palyginimų,- nesugebėjęs nepasikuklint ir nepasigirt savo naujuoju darbu dėl ko ir pats sėdėjo off zonoj ir neparašė merginai viena ranka patraukia kirpčius nuo kaktos dar kartą tik šįkart daug detaliau peržvelgdamas svetainę.
- o tu spėju, visą laiką leidai prie šio daikto? ,- kalbėdamas apie namą nepažvelgdamas į merginą ištaria,- tikiuosi nesumastei perstatyt namų visai?,- staiga sunerimęs, kad dabar nesugebės rast nė paprastos vonios kai anksčiau viską galėjo rasti užsimerkęs prisimerkia pasukdamas galvą į Audrey.
Atgal į viršų Go down
Audrey Morrigan
Far from the world of you and I
avatar

Zodiac : Capricorn
Age : 30
Pranešimų skaičius : 6101
Join date : 2009-11-21

RašytiTemos pavadinimas: Re: Įėjimas/Svetainė   Št. 10 09 2010, 20:51

Sugrįžusi iš juodomis-rausvomis juostomis išdažytos virtuvės, kurioje pastaruoju metu praleido ne itin daug laiko, ant stalelio pastato puodelius su karštu, saldžiu gėrimu. Įsitaisiusi ant visada medžiagų pavyzdžiais, karoliukais, bei visokiausiais kaspinėliais ir niekučiais nukrautos sofos, kiek sutrinka ir iš po sėdimosios netrukus ištraukia prieš tai nepastebėtą, bet vėliau puikiai pajustą karštų klijų pistoletą. Sumykusi spėja dar ir sukikenti, kai galiausiai išgirsta prabilti sumaniusį Gerard'ą, tad į šio šnekas sutelkia bent jau 75% dėmesio. Klausydama, ką šis turi pasakyti, sugriebia neseniai atsitempta rausvą puodelį su juokingomis kačių aplikacijomis, kuriame telkšojo itin gardžiai kvepiantis kakavos gėralas.
-Nekenčiu tavęs! - beklausydama šio kalbų staiga žiopteli, priekaištingai sučiauškėdama. Netrukus susiraukia ir sukryžiavusi rankas, atsiremia į sofos atlošą, lyg norėtų būtų kiek įmanoma toliau nuo pašnekovo. - Juk prižadėjai kartu įrašyti kokį "gabalą". - apsimetinėdama labai jau įsižeidusia, "užriečia nosį" sriūbtelėdama karšto šokolado, kuris jau buvo spėjęs ataušti iki gėrimui tobulos temperatūros. - Tikiuosi bent jau vieną dainušką skyrei man. - galiausiai prideda atsitiesdama bei tuo pačiu ir išsišiepdama ir taip likviduodama savo, kaip "užsiraukusios" panos vaidmenį.
Netrukus sulaukusi keleto klausimų, susijusių su jos namų metamorfozę, kuriai paaukojo ne tik didelį kiekį pinigėlių, bet ir savos energijos ir kantrybės.
-Neee... - sumykia, apsidairydama juoda-balta išdekoruotoje svetainėje, kurioje kur ne kur mėtėsi visokie "vintage" baldai ar kiti gražūs, bet labai didelės praktinės funkcijos neturintys menkniekiai. - Šitas tik pusė laiko surijo. - galiausiai sukikena, vėl gurkštelėdama šilto gėrimo, kol šis neataušo. - Dirbau prie "Coco De Coeur"! - entuziastingai suspinga, trykšdama vidiniu džiaugsmu vien tik dėl šio projekto. - Galiausiai pradėjau įgyvendinti savo svajonę ir sukūriau pirmą drabužių-aksesuarų liniją. - neatsikratydama "^_^" veidelio bei didžiulės šypsenos, patrypsi vietoj, netrukus imdama knistis tarp įvairiausių niekučių, išmėtytų ant stalo. Galiausiai radusi "Wasted Youth" ženkliuką, mestelėja šį Gee. - Te, dovanų. - sumurma, įsistiprindama į draugą, bei laukdama šio atsakymo.

___________
Atgal į viršų Go down
Gerard Way
Kill me for the sentimental words...
avatar

Zodiac : Aries
Age : 40
Miestas : Bruklinas
Pranešimų skaičius : 1754
Join date : 2010-01-16

RašytiTemos pavadinimas: Re: Įėjimas/Svetainė   Kv. 10 14 2010, 18:54

Vis negalėdamas atsižiūrėti ir bandyti atsiminti kas buvo prieš tai kai mergina viską pakeitė, akimis laksto po patalpą kurioje esą jau bandydamas įsivaizduoti kaip turėtu atrodyti ir kiti kambariai nors ir pats suvokė, kad jo vaizduotė to neišneš ir gyvenime ir norėdamas neatspėtu neskaitant vyraujančios rožinės spalvos ir daug minkštų žaislų su kaspinais ir blizgučiais apkrautų patalpų kas ir taip buvo suvokiama kaip merginos stiliaus ženklas.
staiga per patalpą nuvilnijus Audrey rėkimui greitai atsisuka į ją išplėsdamas akis.
- ką aš padariau?,- negalėdamas patikėt, kad jau per tris minutes esančias čia spėjo kažkaip sunervint merginą ir dabar jau kentės pasirengia gintis. Išgirdęs ir priežastį dėl jos pykčio kilsteli vieną antakį naiviai sumirksėdamas.
- o tu norėjai su manim įrašyti daina? Ir aš tai prižadėjau? Koks girtas tada buvau?,- vaizduodamas, kad tokio dalyko kaip pažadas apie dainavimą kartu su Aud nė girdėjęs nebuvo nesusilaiko kreivai nenusišypsojęs, bet greitai suvokęs, kad tariamas Morrigan pyktis gali pereiti į tikrą grietai suskuba taisyt padėties,- Aišku, kad atsimenu tik nesugebėjau parašyt tokios dainos kad tavo saldus balselis galėtų ją dainuot,- prideda puodelio su šokoladu prie lupų bet negerdamas dar šiek tiek pamąsto,- manau keletas dainų skirtos kaip tik tau,- perkratęs galvoje visą naują savo dainų repertuarą ištaria pagaliau dar kartą gurkštelėdamas gėrimo ir leisdamas pasireikšti jau pačiai merginai savo naujienomis. Pavyzdingai išklausęs dalį pokalbio į jo galą spėja atitrūkti nuo čiauškėjimo ir užsigalvoti apie kažką kito kol akies kraštu neužmato į jį lekiančio daikto, kurį instinktyviai imasi gaudyti ištiesdamas vieną ranką, bet aišku nesugebėjęs pagauti ir leidęs jam nukristi ant žemės pasilenkia susigraibydamas jį ir iškėlęs pažvelgia į užrašą esantį ant jo.
- oho. Tiks tarp kitų ,- dar kiek apžiūrėjęs bei pavartęs rankose daikčiuką jau ima mąstyti kur jį prisegs ir kur dės,- dėkui,- dėkingai nusišypsojęs sukiša jį į vieną striukės kišenę kartu pažvelgdamas į Audrey.
- atleisk kad esu toks nedėkingas ir nieko tau neatnešiau,- iš kažkur pasirodžius ir jo sąžinei apie tai kad gavo Aud tokius daiktus turbūt ir kariama niekam neatiduotu patraukia palukus nuo akių,- gali dabar mane nubaust savo pasirinktu būdu,- laukdamas savo nuosprendžio pasirengia viskam nusukdamas akis į šoną ir tik dabar sugebėjęs pamatyt netoli nuo merginos netoli gulintį karštų klijų pistoletą ir iškart į galvą šovusią mintį nupurto stipriai užsimerkdamas ir keik papurtydamas galvą.
Atgal į viršų Go down
Gerard Way
Kill me for the sentimental words...
avatar

Zodiac : Aries
Age : 40
Miestas : Bruklinas
Pranešimų skaičius : 1754
Join date : 2010-01-16

RašytiTemos pavadinimas: Re: Įėjimas/Svetainė   Tr. 03 09 2011, 21:00

važinėjant naktinio miesto gatvėse visai be tikslo jau kelais valandas kol viena iš automobilio lempučių pradeda šviesti ispejamaji signala apie besibaigiančius degalus, kurį laiką nekreipia į tai dėmesio, bet galiausiai tenka atsižvelgt ir į tai. Privažiuojant vieną iš mieste esančių degalinių leidžia vienam iš aptarnaujančio personalo narių pripildyti jo mašinos baką pilnai pats nusitempdamas į parduotuvės vidų pasiimti dar vieno puodelio kavos, cigarečių ir skittles saldainių bei aišku suokėti už benziną keliaujantį į jo transporto priemonę. Traukiant iš striukės pinigus bei ieškant kreiditinės kortelės spėja užkliudyt pirštais ir ten pat begulintį telefoną kuris kaip tik virbravo ir rodė apie atėjusią žinutę. Greitai viską ką galėjo susikrovės į savo begalinęs kišenes ir jau eidamas atgal link automobilio išsitraukia telefoną nužvelgdamas jo ekranėlyje atsiradusį jo nuostabai tokį vardą. Visgi nebuvo ištrynės iš kontaktų Audrey ir vis kartais pažvelgdavo į tą vardelį pabandydamas įssivaizduoti ko sulauktu jei parašytu ar paskambintu. Tik va trukdyti ir dar labaiu pilti druskos ant žaizdos nesinorėjo tai ir nebetrukdė jai ramaus gyvenimo pats pasinerdamas į saviškį. Perskaitęs tekstinę informaciją iš pradžių nė netikėdamas tuo ką skaito perskaito dar kartą. Tuomet patikrina numerį ar tikrai jam rašo tas pats žmogus ir ar tai nėra tik kvailas pokštas, kad ajm pasirodžius ims ir nepasidarys taip, kad Aud nė nemanė jam siust jokios žinutės.
kiek padvėjojęs ir sudėjęs visus už ir prieš galiausiai nusprendžia susirzikuot ir nuvykt pas Audrey. Juk blogiau jau nebebus. Taigi kai tik įsėda į mašiną ir pajuda iš vietos dar kiek pašmirinėja po gatves kol atranda tinkamą kelią iki merginos namų o tuomet sustoja tik jau įvažiavus į jos kiemą. Akimis nužvelgęs vietovė tiek kiek dar galėjo įmatyti tamsoje giliai atsidūsta nuo staiga sugrįžusių prisiminimų. Tik tuomet į galvą toptelėjus, kad tokiu laiku gali būti taip, kad rožinių plaukų savininkė gali ramiai miegoti ir sapnuoti vieną iš savo spalvotų sapnu ar leisti laiką ne vienoje draugyjoje ar netgi būti išvis ne namuose. Nukreipęs akis į namo langus nužvelgia šiuos ir įsitikinęs, kad Aud namuose atidaro mašinos dureles išlipdamas. Lėtai tempdamas koją už kojos lyg koks vagis prisibijantis, kad dabar tuoj gali iš už kampo išlyst viena rožinė plaukų kupeta ir jį pati paverst raudona bala su baltu lavonu vidurį nueina per plyteles iki durų. Keletą kartų padvėjojęs dėl beldimosi į duris spėja pakelt ir nuleist ranką kol galiausiai suvokęs, kad jei nesiryš niekad tai gali jau keliaut namo greitai iškelia ranką ir nuspaudžia durų skambutį leisdamas šio garsui pereiti per ausis ir taip atimti norą ir kvėpuot. Laukdamas kol kas pasirodys atidarant duris nuleidžia aki į durų rankena ties jos stebėjimu ir pasilikdamas.
Atgal į viršų Go down
Audrey Morrigan
Far from the world of you and I
avatar

Zodiac : Capricorn
Age : 30
Pranešimų skaičius : 6101
Join date : 2009-11-21

RašytiTemos pavadinimas: Re: Įėjimas/Svetainė   Št. 03 12 2011, 22:10

Kadangi išsiuntusi žinutė Gerard‘ui, spėjo ir pasigailėti, atmestinai numeta telefoną ant svetainės viduryje esančio stalo ir pakilusi nuo sofos nukulniuoja į virtuvę pasigaminti sau lengvos vakarienės. Tikrai nesitikėjo, kad vyras sureaguos artimiausiu metu, ar apskritai bent kiek į tai kreips dėmesį, nusprendžia praleisti laisvą vakarą įprastai – pasigaminti vakarienę, užsiplikyti arbatos ir prieš miegą pamirkti burbulinėje vonioje. Atsidūrusi patalpoje, kurioje mergina ne tik gamino maistą, bet dažniausiai ir čia pat jį sukirsdavo, priartėja prie šaldytuvo, šį atidarydama. Nusprendusi jog nenori gaišti daug laiko ką nors ruošdama, išsitraukia veganišką, kokosų pieno pagrindų pagamintą jogurtą, bei kelias riekeles ryžių pyragėlių, visus produktus atsargiai sudėdama į nedidelę, stiklinę lėkštę. Pakeliui užsikaitusi arbatinuką su vandeniu, nugabena maisto davinį į miegamąjį, kur ruošėsi būti didžiąją vakaro dalį. Nusirengusi didžiąją dalį drabužių, įsisupa į chalatą ir pradeda leisti vonią, į kurią pripila įvairiausių aromatinių esencijų ir druskų, kad maudynės ne tik pašalintų nešvarumus nuo kūno, bet ir padėtų atsipalaiduoti ir nusiteikti ramiam miegui.
Kol bėga vanduo, spėja dar ir uždegti keletą kvepiančių žvakių, kurias pastaruoju metu rinko ir negailėjo joms pinigų, bei nusileisti į apačią, bei įberti į molinį arbatinį žolelių ir jas užplikyti. Kurį laiką dar kartą svarstė, ar leist laiką svetainėje užsiimdama šiokia tokia kūrybine veiklą, ar tiesiog gulės miegamajame žiūrėdama televizorių, kur smigs minkštutėlėje lovoje. Buvo prie apsisprendimo persikelti į svetainę, bet katiniškas tingumas nugali ir susirinkusi arbatai gerti skirta rinkinį, užkopia laiptais, viską sustatydama ant čia pat buvusios spintelės. Pastebėjusi, kad vonioje burbulai ruošiasi išlipti per kraštus, suskuba užsukti vandenį, o kadangi daugiau nieko suplanuoto atlikti nebereikėjo, ne už ilgo nusimeta chalatą, įlipdama į šiltą, nosiai malonius kvapus skleidžiantį vandenį.
Išmirkusi gerą pusvalandį, pasistengia kuo greičiau nusausinti kūną ir taip išvengti „skalbėjos rankų“ efekto. Aplink kūną apsivijusi rankšluostį, imasi kruopštaus įvairių kosmetinių, drėkinamųjų, atkuriančiųjų ir visokių kitokių preparatų ir kremų perkėlimą ant odos, kad ši būtų graži ir sveika. Visą procesą vainikavusi valančiąja veido kauke, užsimauna švarias kelnaites ir įbrenda į didelę, jos proporcijas gerokai viršijančią maikę ir išjungusi vonioje šviesą, sugrįžta į žvakių šviesoje paskendusį miegamąjį. Buvo pasiruošusi gerti arbatą, bei valgyti atsineštą turtą, kai išgirsta durų skambutį, kuris priverčia gerokai nustebti. Svečių tikrai nesitikėjo, o ir nutuokti kas per žmonės sutrukdė jai ramų vakarą tiesiog neišėjo. Paskubomis nusileidusi laiptais, atrakina duris, bei jas atidaro, tarpduryje pasirodydama kaip žaliaveidis, rausvaplaukis monstras. Prieš akis išvydusi Gerard‘ą kurį laiką tiesiog sustingsta, negalėdama patikėti savo akimis. Priešais stovint raudonų plaukų kupeta pasidabinusiam vyrui, kilo noras tiesiog įsignybti, nes ko jau ko buvo galima tikėtis vėlų vakarą prie Manheteno raganaitės durų tai tik ne Way‘aus.
- Ge... rard‘ai? – vos ne vos prisivertusi prakalbėti, sunkiai nuryja burnoje susikaupusius skysčius. Suvokusi, kad stovi išpūtusi akutes ir šąla menkai aprengtą kūną, kiek atsitraukia, žengdama žingsnį atgal. Žvilgsnį nunarinusi žemėm, suklapsi akutėm, bandydama susivokti, kokios emocijos sukilo viduje ir kodėl šitiep diegė visą pilvą, vien tik nuo to išvargusio, bet tuo pačiu ir viltingo Gee žvilgsnio. Atsipeikėjusi iš nedidelės šoko ir nuostabos būsenos, vėl pažvelgia į vyrą, šįkart prišokdama prie jo ir sunerdama delnus aplink jo kaklą. – Užmušiu tave! – sučiauška, nesmarkiai spustelėdama rankas, lyg norėtų savo auką pasmaugti, bet kelias sekundes šitaip pakankinusi draugą, jį kaipmat paleidžia, o kol šis nespėjo atsitokėti, griebia už jo rankos, įsitempdama vidun, o paskui save užrakindama duris.
Nusitempusi Way‘ų iki svetainės, nusėda ant sofos ir kuris laikas tylėjusi, galiausiai pripildo plaučius deguonimi, nusiteikdama prabilti.
- Jei turi ką pasakyti – sakyk, nes aš nežinau kas dedasi mano galvoje. – išpila, kaip žirnius į sieną, nes iš tiesų, jautėsi neapsakomai keistai, turint omenyje visą sumaištį. Nežinojo ar vertėtų pykti ant draugo, ar džiaugtis, kad jis vis dėl to pasirodė ir apskritai, kaip reaguoti į tai, kad jis čia, prieš ją, tas pats žmogus, kuri vertė šitaip kankintis prieš kelis mėnesius. Ne veltui leido pasireikšti Gee, kad pati gautu laiko sustyguoti visas mintis ir deramai prakalbėti.

___________
Atgal į viršų Go down
Gerard Way
Kill me for the sentimental words...
avatar

Zodiac : Aries
Age : 40
Miestas : Bruklinas
Pranešimų skaičius : 1754
Join date : 2010-01-16

RašytiTemos pavadinimas: Re: Įėjimas/Svetainė   Pen. 03 18 2011, 20:51

Dar stovedamas prie Morrigan namo durų ir šaldamas spėja pergalvoti keletą dalykų. Kaip kad ar tikrai jam čia vertėjo keliaut ir ar jis nebus iš čia išvytas ar, dar geriau, kaip žinant Audrey būdą, kai su ja teko gyvent ne vieną mėnesį dar neišvengs vienos ar kitos mėlynės. Prisiminęs, kad vienas kaip tik tinkantis daiktas vožti į jo kūną stovi netoli durų primena sau, kad aki tik bus atidarytos durys kaip mat trauktis toliau vos pamačius galima dingstį pasikesinti į jo kūną.
orui esant irgi ganėtinai nemielam netgi jam esant apsirengus šiltai suima už striukės užtrauktuko patraukdamas jį aukščiau ir patrynęs rankų pirštus vienus į kitą kiek patrypčioja apsižvalgydamas aplinkui ir dar kartą patikrindamas namo langus. Kankinusi nuojauta, kad jam tai geruoju nesibaigs tik dar labaiu padidėjo kai ausis pasiekė žemyn lipančių laiptais žingsnių garsai. Galvoje šovusiai tik vienai minčiai kuo greičiau čiuožt iš čia nespėja nė pakrutėt kai taip netikėtai atsidaro durys ir jis lieka sustingęs ir nebegalėdamas nė žodžio ištart. Pamatęs tokią nuostabią Morrigan su savo staiga pažaliavusiu veidu ir rožiniu plaukų deriniu prikanda žanda dėl instinktyviai kylančios šypsenos, kad tik nesukeltu bereikalingu minčių.
- na tiesą sakant aš gavau...,-stebėdamas nsutebusį merginos veidą suneria rankų pirštus pradėdamas kalbos įžangą nes tai nesakė jam neiko gero kaip akd mergina būtu jo laukusi ar išvis kažką jam siuntusi, kai staiga ši pajuda ir jam jau tenka žengt iš nuostabos atgal. Tikrai nemastė kad Audrey taip pasikabins jam ant kaklo, greičiau jau gaus į galvą už dar kažkokį išmastytą savo poelgį kaip kad slepiamą šypseną vien matant jos veidą iar kažką panašaus. Juk amžinai ir taip buvo, kad enžinodavo ką padarydavo, kad Morrigan vaikščiodavo susiraukus, o kai įvyksta tai, kad mergina jį apkabina lieka nustebęs ir šokiruotas. Iki naujai ištartų žodžių kas privertė atlošti galvą atgal taip patikrinant ar tikrai nera jokių kėslų kesintis į jo gyvybę. Bet įsitikinęs tuo jau šimtu procentu ir pats ispaudžia kiek nervingą šypseną.
- taip aš irgi tavęs pasiilgau,- sušnabžda ir pats uždeda delnus ant merginos liemens ją apkabindamas.
vos spėja apsiprasti su tokia padėtimi, kai vėl netikėtai būna pradedamas tempti į namo vidų akimis permeta greitai patalpas nužvelgdamas kiek pasikeitė merginos namai kai jo čia nebuvo, bet labai jau kardinalių pakeitimų bent jau savo žvilgsniu neužmatęs paklusniai atsisėda ant sofos ir ikvėpęs taip lyg būtu bėgęs didelį maratoną ir dabar jam reikėtu kažkuo užpildyt plaučius vos tik mergina baigia savo sakinį pats prasižioja.
- aš atsiprašau,- ištaręs taip seniai dušioje buvusius žodžius kurių niekaip negalėjo ištart anksciau ir tuo labiau per paskutinįjį judviejų susitikimą kai laikėsi savo nuostatos dėl merginos palikimo būtent jį,- tai buvo prieš tiek daug laiko, bet tai vis dar mano galvoje. Mes nepasikalbėjom, neištarėm jokio normalaus žodžio vienas kitam neskaitant tos dalies kai tu išėjai, o aš nespėjau pasakyt, kad apie tave galvojau ir galvoju,- berdamas viską taip greitai atsirandant galvoje ir tariant net nepermasčius, kad tai gali sukelti ne tik jam nemalonią padėtį, bet ir pačiai Audrey nuleidžia akis imdamas stebėti po kojomis esantį didelį pukuotą kilimą,- zinai, akd tebeesi man daug. Visko. Štai sėdi prieš mane ir aš užuosdamas tavo kvpelaus negaliu neimt ir neprisimint to kas taro musu buvo,- liežuvio galiuku apsilaižęs lūpas lėtai apkelės akis įsižiūri tiriamai į Morrigan veidą,- prašau nesakyk, kad tau tas laikas nebuvo geras. Nepatikėsiu,. Nenorėsiu tikėt ir nepatikėsiu.,- ištiesęs ranką suima už merginos ranką atversdamas vidinę plaštakos pusę ir pirštų pagalvėlėm švelniai perbraukia per jos delną,- tebeesi vis dar tokia pat graži..kai išėjai masčiau, akd daugiau tavęs nebepamatysiu ,o dabar štai sėdžiu gavęs tavo pranešimą ir net nežinau kodėl čia esu ir ko tikiuosi. Atleisk,- nebenorėdamas daugiau kankinti merginos taip brangaus laiko ir būdamas pasakęs bene viską ką tenorėjo ištarti pakyla ant kojų lėtai ir nenoriai paleisdamas jos ranką ir žengdamas žingsnį atgal.
Atgal į viršų Go down
Audrey Morrigan
Far from the world of you and I
avatar

Zodiac : Capricorn
Age : 30
Pranešimų skaičius : 6101
Join date : 2009-11-21

RašytiTemos pavadinimas: Re: Įėjimas/Svetainė   Pir. 03 21 2011, 20:20

Po ištartų žodžių tiesiog sėdi ant sofos, žvilgsnį nukreipusi ties pūkuotu kilimu esančiu po kojomis, mąstydama apie susidariusią situaciją ir mažiausiai skaudinančią išeitį iš jos, kai ausis pasiekia Gerard‘o balsas ir tie lemtingi žodžiai, kurių, regis, laukė šitaip ilgai. Juk net ir tada, įrašų studijoje, kai ilgos pertraukos buvo susitike, tikėjosi išgirsti tik tuos kelis žodžius, kurių reikšmė vertė visus pasiaiškinimus tiesiog nublankti. Per krūtinę perėjus nemaloniam šiurpui, vėl prisimena tą kankinanti jausmą, kurį nešiojosi dar kurį laiką, po to kai grįžusi į Niujorko valstiją namuose nerado nei Gee, nei jo daiktų. Tą pati jausmą, kuri jau seniai buvo nugesinusi laiko ir širdyje užgimusių, šiltų jausmų kitam žmogui dėka. Klausydamasi tolimesnių draugo žodžių, neįstengia atkrapštyti akių nuo grindinio, ne to, ką dabar kalbėjo pašnekovas, išgirsti visiškai nesitikėjo, todėl šie buvo kaip smūgis iš pasalų, tik dar labiau jaukęs galvoje besisukusias mintis, bei jausmus. Gerard‘ą visą laiką laikė geriausiu savo draugu, o pastarąjį laikotarpį teko išgyventi tikrų tikriausią nesusipratimų virtinę, kuri gerokai suplakė judviejų tarpusavio santykius.
Iš gilių apmąstymų atkunta tik tada, kai pajunta vyro rankos prisilietimą, kaipmat pakeldama akis ir įsistebeilydama į Gee veidą. Prikanda lūpą jausdama ir palengvėjimą ir tuo pačiu vis sunkėjančia kaltę. Laisvosios rankos pirštais perbėga per pašnekovo ranką, švelniais suimdama jo delną. Nedidelį laiko tarpą tiesiog sulaiko kvėpavimą, pajausdama kaip skruostu nurieda ašara. Jautėsi neapsakomai keistai, nes tikrai nebuvo iš tų, kurios šitaip lengvai pasiduoda emocijoms, bet turint omenyje su šiuo žmogumi siejančius santykius, nereiktų stebėtis, kodėl visi Way‘aus ištarti žodžiai šitaip griebė už širdies. Nors ir palengvėjo išgirdus žodžius, kuriuos tikėjosi išgirsti anksčiau iš draugo lūpų, bet visgi tas nemalonus jausmas krūtinėje nenorėjo išgaruoti.
Supratusi, kad Gee yra pasiruošęs išeiti, į jo atsitraukimą sureaguoja per vėlai, ir kurį laiką tebelaikiusi jo delną, nenoriai šį paleidžia. Kelias sekundes tiesiog skrodžia vyrą klausiamuoju žvilgsniu, sunkiai suvokdama netikėta jo atsitraukimą. Pripildžiusi plaučius oro, galiausiai nebeįstengia pakelti tylos sunkumo, tad atsikrenkštusi, pasiruošia prabilti.
- Aš tiesiog... – tyliau nei tikėjosi, ištaria sakinio pradžią, nurydama burnoje susikaupusius skysčius, vildamasi, kad tai palengvins kalbėjimo naštą. – Tiesiog tą kart kai grįžau ir tavęs neradau. – lyg per naujo išgyvendama jausmus, kurie it žarijos degino sielą kartėlio kupinais nuodais, sustoja, vėl įkvėpdama. – Aš taip išsigandau. Kuris laikas maniau, kad tau kažkas nutiko, bijojau, kad vėl įbridai į alkoholį, narkotikus. Ta nežinia mane tiesiog draskė, ieškojau tavęs kaip pamišusi, prisigalvojau tiek dalykų. Vis maniau, kad tau gali būti kas nors atsitikę, galbūt tavęs išvis nebepamatysiu. – nusišluosčiusi ašaras, papurto galvą, lyg bandydama praskaidrinti nykią atmosferą. – O tada. – nenoriai išleidžia labai tylų, trumpą juoką. – Tada sužinojau, kad tu su ta blondine. – atsidusta, nukreipdama žvilgsnį tolyn, įsistebeilydama į vieną iš ant komodos įsitaisiusių figurėlių. – Pasijaučiau... išduota. – nuleidusi galva, delnais perbraukia per veidą, suprasdama, kad ant odos ištepliota kaukę spėjo išdžiūti ir didžioji jos dalis sėkmingai nubyrėjo lauk.
Pakilusi iš vietos, prisiartina prie Gerard‘o, kuris laikas tiesiog vengdama net trumpiausio akių kontakto. Bandė tinkamai sudėlioti žodžius, kurie padrikais sakiniais jau didžioji dalis laiko cirkuliavo jos galvoje.
- Žinai, kiek daug man reiški. Nesigailiu nei vienos iš tų nuostabių akimirkų kurias praleidome kartu. – žvilgsnį nukreipusi žemyn, apgraibom susigaudo Way‘aus ranką, šią apglėbdama abiem delnais. – Visada buvai ir išliksi man žmogumi, su kuriuo nebijau pasidalinti bet kokiomis mintimis. – labai menkai nusišypsojusi, morališkai pasiruošia antrajai kalbos daliai, kuri nebuvo tokia maloni, kaip pirmoji. – Bet su Frank‘u aš jaučiuosi laiminga. – vien pagalvojusi apie minėtą asmenį, šypteli plačiau. – Manau, kad ji myliu. – tik dabar išdrįsusi pažvelgti į Gee akis, viliasi jose nepamatyti neigiamų jausmų ženklų. – Tikiuosi, kad tai suprasi. – nenutraukdama akių kontakto, veido išraišką pakeičia į viltingą. – Noriu, kad viskas pasitaisytų. Noriu, kad ir toliau galėčiau tave bet kada pasikviesti suvalgyti sušio ar išgerti. Tiesiog nenoriu, kad tarp mūsų išliktų tą nemaloni trintis. – baigdama atgauti ne tokią bjaurią nuotaika, šypteli. – Tiesiog noriu, kad būtume viena darni, didelė it sbux‘o tinklas šeima. – tyliai sukikenusi, galiausiai stipriai stipriai apkabina draugą, trumpam priglausdama lūpas prie jo kaklo. – Pagalvok apie tai.

___________
Atgal į viršų Go down
Gerard Way
Kill me for the sentimental words...
avatar

Zodiac : Aries
Age : 40
Miestas : Bruklinas
Pranešimų skaičius : 1754
Join date : 2010-01-16

RašytiTemos pavadinimas: Re: Įėjimas/Svetainė   Pir. 03 21 2011, 22:02

Po savo žodžių kai nuo krutinės nusimetė bene visą šitaip iglai nešiotą naštą ir dabar bent jau galėjo ramiai pažvelgti į merginos veidą, kartu nesulaukęs viduje įkyriai zyziančio balselio apie tai, kad jis yra nusikaltęs Audrey stipriai ir dar nė negali imt ir paprastai atsiprašyt, pats tylėdamas stebi merginos veidą. Leisdamas šiaip susivokti nuo šitokios žodinės informacijos staiga pasigirdusios iš jo lupų neskuba šios spausti. Tiesą sakant dar buvo kilęs klausimas ar jis išvis norėjo kažką girdėti. Dar labiau kankintis ar teikti sau ar Morrigan kažkokias viltis. Juk jo ir rožinės mergaitės santykiai švelniai tariant buvo keisčiau nei keisti. Seksas, gyveniams kartu, draugystė, vienas kito palaikymas ir didžiulis prisirišimas. Turbūt galėjo kažką panašaus lyginti su tuo ką jautė ir mary, bet tai vistiek nublankdavo kai pagalvodavo apie tą pačią geltonų plaukų kupetą nešiojusią jo dabar jau buvusią merginą.
spėjęs užsigalvoti ir savais reikalais bei permastyti apie galimą išėjimą taip ir nesulaukiant anei jokio žodžio vos išgirdęs pirmuosius Morrigan žodžius atsibunda iš savo apmastymų gilybės nuleisdamas akis į jos veidą. Žodžiams tariamiems iš Audrey lupų privertus vėl pagalvoti ir apie savo poelgį ir jo pasekmes nervingai prikanda apatiniąją lūpą. Tikrai nesitikėjo, kad mergina šitaip dėl jo jaudintis ir galvoti. Tiesą sakant mąstė, kad greitu metu lengvai ši bus išbraukusi jį iš savo gyvenimo ir Gee prisimins tik kaip dar vieną vaikiną su kuriuo kažkada seniai dar bendravo ir dabar juos tesieja tik tai, kad ji yra su jo grupės gitaristu ir dabar nori nenori vistiek kartais turės matytis ir bent iš mandagumo sveikintis. Tiesą sakant toks netikėtas rupestis į jo pusę sukelė mažyti nejaukumo pojutį. Ir silpną šypseną. Todėl apsidžiaugęs momentu, kad mergina jo nemato pasistengia tai užgniaužt iki kol ši pakyla nuo sėdimo baldo ir priartėja prie jo.
Širdį paglosčius sekantiems merginos žodžiams, kuriais šventai tikėjo ir nė už ką dabar niekas nebūtu jam to išmušės iš galvos, pakelės lasivą ranką pirštų galais švelniai paglosto jos skruostą kur jau buvo nubyreję bene visa kaukė taip tokioje situacijoje ir rimtame pokalbyje suteikinėjusi šiek tiek komiškumo. Turbūt nė nėbūtų sapnavęs, kad kažkada turės garbės taip išlieti širdį Audrey ir dar su tokiais drabužiais. Štai kas jį ir žavėjo. Toks emrginos nuoširdumas ir buvimas savimi. Puikiai matydamas per merginos žandą einantį šlapią takelį nuo ašaros patempia apatinę lupą suvokdamas, kad tai dar vienas dalykas ką sugebėdavo apdarysi su Morrigan. Privesti ją ik iašarų. Arba pykčių ir trankymusi. Minčiai pralinksminus nesusivaldo kiek šyptelėjęs kai išgirsta ir draugo vardą. Kaip nemėgstantis reikštis internetinėje erdveje vis tiek sugebėdavo kartais nusidanginti į draugo ar pačios draugės skelbiamas naujienas ir būtti susidariusį vaizdą kad tokie pokalbiai vyksta tikrai nebe reikalo.
- Svarbu, kad jį myli,- pagaliau drįsęs prakalbėti, uždeda delną ant merginos plaukų šiuos paglostydamas,- ir dar jautiesi laiminga,- nuleidęs smakrą pabučiuoja į jos viršugalvį tuoj tą vietą paremdamas smakru. Turbūt turėjo pasirodyt keista, kad taip lengvai atiduoda sau taip brangią moterį į kito rankas, bet žinojo, kad jei jau Aud norės tai niekas jos nebsustabdys o jam, linkinčiam jai tik gero, to ir tereikėjo. Kad ji būtu laiminga. Ir mylima, nes mastė, kad Frank‘as irgi ją myli.
- suprantu. Bent jau tikiuosi per būvimą su juo nepamirši ir manęs,- drįsęs prašyti tokio dalyko kai pats šiteik laiko nesavavališkai tiesiog ignoravo merginą ar mastė, kad buvo ignoruojamas tyliai sukikena paleisdamas Aud iš glėbio ir suėmęs keliais pirštais už šios smakro kilsteli pažvelgdamas į šios akis,- jei tau tai patiks norėčiau grįžti į šeimą. Tikrai labai norėčiau. Ir jei tik mane priimsi ir dar pasikviesi į svečius valgyt tos neskanios žalios žuvies tikrai ateisiu,- tiesiog negalėdamas nepaminėti savo minčių apie taip merginos jam taip kišamą ir nemėgstamą sušį, nuoširdžiai šypteli panaikindamas bet kokias viltis, kad jis pyksta ar jaučiasi dar kitaip. Tiesą sakant jautėsi visai gerai. Lyg gavęs naują oro gurkšnį. Ir jam pagaliau ėmė sektis. Kaip galima tokiu metu nebūti laimingam?
- žiūrėkit balandėliai, kad man nebūtu paskui baisu stoti tarp jusų į vidurį ir netektu taikyt,- suveblenęs vieną iš savo netikėtai šovusių minčių priglaudžia du pirštus prie Morrigan kaktos,- laiminu,- šypteli tyliai sukikendamas ir galutinai paleidęs merginą žengia atgal.
- galėsiu miegoti besišypsodamas,- šypteli,- bet jau eisiu,- akimis susiradęs kažkur svetainėje buvusį daiktą pažvelgia į šio rodykles negražiai rodančias, kad aju po vidurnakčio o mergina dar nemiega savo grožio miegu o jis dar irgi po tokios sunkios bet kartu ir turiningos dienos stebuklas kaip dar neužvertė kojų. Nesusilaikęs dar trumpam grįžta prie Audrey ir trumpai pabučiavęs į šios kaktą atsisveikina dar palinkėdamas saldžių sapnų ir išeina.
tyliai niuniuodamas sau panosėi vieną iš neseniai girdėtų dainų įlipa į mašiną ir netrukus ją užvedęs nuvažiuoja palikdamas Morrigan namus už nugaros, bet artimiausiu momentu vistiek ketindamas čia grįžt.
Atgal į viršų Go down
Frank Iero
Hippie slacker
avatar

Zodiac : Scorpio
Age : 35
Miestas : Belleville, New Jersey
Pranešimų skaičius : 828
Join date : 2011-01-22

RašytiTemos pavadinimas: Re: Įėjimas/Svetainė   Tr. 06 08 2011, 13:48

Vos tik atsikratęs Zui draugijos ir pasišalinęs iš nelabai malonius pojūčius kėlusio WC, neužsibūna ir pačiame bare – kuo skubiau neša kudašių iš „velnio užeigos“, pakeliui nelabai grakščiai judėdamas link išėjimo ir susitumdydamas su keliais, tikriausiai, panašios girtumo būsenos individais. Akivaizdu, jog nesugebėjo visiškai laisvai valdyti savo kūno. Nors ir nebuvo nusitašęs kaip tapkė, tačiau organizme tūnančios promilės apsunkino bet kokį fizinių jėgų reikalaujantį darbą, net ir kojų perkėlimą iš vienos vietos į kitą. Be to, smarkiai abejojo, kad kas nors iš aplinkinių išvis kreipė dėmesį į eilinį gėrimų padauginusį pilietį, todėl ramia sąžine skynėsi kelią link išėjimo. Pagaliau atsidūręs lauke, per kelis žingsnius atsitraukia nuo pagrindinio įėjimo durų, kad netrukdytų, kaip spėjo, nuolatiniams „Mars“ baro klientams prasibraut į vidų, ir nugara atsiremia į šaltą sieną. Po kūną perbėgus šiurpuliukams, nežymiai nusipurto, lyg norėdamas nuvyti nemalonų jausmą šalin. Kadangi visiškai prarado laiko nuovoką, prie betoninės atramos praleidžia nežinia kiek minučių, ir jeigu ne krečiantis šaltis, šitaip tikriausiai mindžikuotų iki pat ryto. Oro sąlygoms trukdant ramiai mėgautis vienatve, galop pradeda rodyti norą keliauti į šiltus namus. Bandydamas aprūpinti organizmą būtinu deguonies kiekiu, kelis kartus įkvepia gaivaus oro pro nosį ir iškvepia pro burną. Pakartojęs procedūrą kelis kartus, pagaliau, pirmą kartą šį vakarą, pajaučia energijos ir motyvacijos antplūdį. Smegenims pradėjus dirbti jei ne įprastu, tai bent kiek produktyvesniu tempu, iškart ėmė kurti planus, kaip nusigauti iki namų. Suprato, kad tokios būklės negalės vairuoti transporto priemonės, todėl kišenėje tūnantys automobilio rakteliai buvo praktiškai beverčiai. Žinoma, laisviausiai galėjo išsikviesti taksi, tačiau šitokios būsenos ne tik nedraugavo, bet ir prasilenkė su logika, todėl ši mintis galvoje liko neišrutuliota. Po kelių įtempto svarstymo akimirkų, visgi nusprendė keliauti pėstute, nors iki užsibrėžto tikslo buvo mažiausiai porą valandų. Tačiau įtikinęs save, kad per šitiek laiko spės ne tik nukakti namo, bet kartu ir išsiblaivyti, pasiryžta įvykdyti savo planą. Rankų pagalba atsistūmęs nuo sienos, žengia kelis nestabilius žingsnius, tarsi pirmą kartą mokytųsi vaikščioti, tačiau po kiek laiko „pagavęs ritmą“ kiek užtikrinčiau nupėdina namų link.
Žinoma, Frank‘as nebūtų Frank‘as, jeigu truputį neišklystų iš kelio. Kažkodėl visada sugebėdavo pasiklysti net ir mažoje Bellevillio apylinkėje, ką jau kalbėti apie Manheteną, kuris atrodė lyg labirintas. Iki šiol Ariadnės siūlės vaidmenį atliko automobilio navigacija, tačiau likęs be dažnai užpakalį išsaugančio technologijos stebuklo, nuklydo į pievas. Tad vietoj kelių valandų pasivaikščiojimo, po miestą prasitrynė iki pat ryto. Tačiau, stebėtinai, dėl šito per daug nesikrimto. Nes, kaip ir prognozavo, spėjo kiek išblaivinti smegenis, todėl tikėjosi, kad Audrey pernelyg nepriekaištaus dėl ilgokai užtrūkusio pasisėdėjimo bare. Pagaliau, pro užsimiegojusias akis, horizonte išvydęs Gummy Rock‘ą, kuriame kurį laiką buvo apsistojęs su Morrigan, paspartino žingsnį. Po ilgos ir varginančios „kelionės“ sugrįžęs namo, nekantravo kuo skubiau lįsti į vonią, išsimaudyti ir dribti lovon. Nes, tiesą sakant, atrodė kone apgailėtinai : išsitaršę plaukai, purvini rūbai, nekokia veido išraiška – bemiegės nakties ir besaikio gėrimo pasekmės. Mindžikuodamas prie durų, paskubomis išnarstė kišenes, ieškodamas raktų. Kadangi grįžo tik paryčiais, žinojo, kad Audrey dar miegos, ir už nieką gyvenime nenorėjo jos žadinti. Nesunkiai aptikęs raktelius, ikiša šiuos į spyną ir kelis kartus pasukinėjęs, sėkmingai praveria duris. Vos tik įžengia vidun, lengviau atsidūsta, žinodamas, kad sunkiausia praeity. Tyliai uždaręs paskui save duris, ištraukia visus menkniekius iš kišenės ir sudeda juos ant spintelės koridoriuje. Atsikratęs nereikalingų daiktų, nusiima striukę ir pakabiną šią ant pakabos. Prieš pasišalindamas į miegamąjį, sustoja prie veidrodžio ir meta žvilgsnį į savo atvaizdą. Akivaizdžiai nepatenkintas tuo, ką mato, pabando bent kiek apsitvarkyti, todėl kelis kartus pirštų galiukais perbraukia per plaukus, priplodamas juos prie galvos. Kol knisosi prie veidrodžio, akies krašteliu spėjo išvysti Audrey figūrą svetainėje. Nuoširdžiai nustebo, kad draugė nemiegojo, tačiau tikriausiai, net ir pats galėjo pateisinti jos veiksmus. Nurijęs burnoje susikaupusius skysčius, nusisuka nuo veidrodžio ir žengia kelis žingsnius link kambario.
- Audrey? – ištaria kiek prikimusiu balsu. Iš Morrigan veido išraiškos spėjo, kad nenumaldomai artėja akimirka, kai turės atsiimti už savo neatsakingumą. Tačiau tikėjosi, kad mergina bus kiek nuolaidesnė, nes, rodos, niekuo nenusikalto. Juk kaip sakoma „boys will be boys“. – Maniau, kad dar miegosi – išlemena, bandydamas nutraukti nejaukią tylą ir nuslėpti nerimą. Kaltai šyptelėjęs, išsidrėbia ant fotelio priešais merginą ir kelias akimirkas, tiesiog tylėdamas vėpso į pašnekovę. Kad ir kaip norėtų (nors iš tiesų nelabai) išklausyti Audrey priekaištų, jautė kad organizmą užplūsta sunkumas ir numanė, kad gali atsijungti bet kurią akimirką. Miego trūkumo ir alkoholio mišinys – mirtinas ginklas. Todėl kelis kartus pirštais patrynęs pavargusias akis, ištaria. – Tikriausiai eisiu numigti. Jaučiuosi pavargęs – konstatavęs ir taip akivaizdų faktą, nusižiovauja, parodydamas kaip yra išsunkęs, o mintyse slaptai tikėjosi, jog pavyks išsukti nuo nemalonaus pokalbio, arba bent jau atidėti jį vėlesniam laikui.
Atgal į viršų Go down
Audrey Morrigan
Far from the world of you and I
avatar

Zodiac : Capricorn
Age : 30
Pranešimų skaičius : 6101
Join date : 2009-11-21

RašytiTemos pavadinimas: Re: Įėjimas/Svetainė   Sk. 06 12 2011, 22:43

Kadangi Gerard‘u visiškai pasitikėjo, šiam paskambinus su tikslu išsitempti Frank‘ą išgerti, Aud be didesnių priekaištų draugą išleidžia. Žinoma, pokalbio metu spėja dar ir paerzinti draugą, bet tikrai ne piktybiškai – veikiau juoko forma. Telefonu pačiauškėjusi, kaip jai tikrai neįprasta, vos kelias minutes, leidžia Way‘ui pateikti visą reikiamą informaciją, kurią vėliau pati perduotų ne kam kitam, kaip pačiam Iero. Nuspaudusi raudona spalva pažymėtą mygtuką, padeda mobiliojo ryšio priemonę ant netoliese buvusio stalo ir pasisuka į šalia sėdėjusį Frank‘ą. Išdėsčiusi visą planą, soėja pridėti dar ir savų apribojimų, tokių kaip vartojamo alkoholio kiekis bei laiko limitas. Vyrui viskam pritarus, leidžia bėgti ruoštis išvykai, o pati toliau sėdi ant sofos, į rankas paimdama nedidelį popieriaus lapą ir juodą markerį. Šį savaitgalį buvo pilnai paskyrusi darbui, nes ruošėsi naujos kolekcijos išleidimui, o dizainų pilnai patenkinti Audrey tikslus vis dar trūko. Tad teko kiek pasispausti ir išsunkti savąją „puodynę“, kad išgimdytų bent keletą naujų idėjų.
Netrukus koridoriuje, kurį nuo svetainės skyrė plati, nedideliais kristalėliais dekoruota arka, pamačiusi batus besiaunantį Frank‘ą, nukreipia žvilgsnį nuo pradėto eskizo ir įsistebeilija į vyrą, kol šis ir pats galiausiai pasisuka į ją, norėdamas atsisveikinti. Nusišypsojusi, į draugo mestelėtą frazę atsako rankos mostu ir tiek pat banalia fraze „Myliu“. Kai draugas dingsta už durų, nukelia nuo sofos kojas, pėdas kaip mat įkišdama į šlepetes, nes dėl kažkokios priežasties, pirmajame namo aukšte buvo pakankamai šalta vaikščioti basomis. Pakilusi nuo sėdimojo baldo, su tinginystei būdingu nuovargiu spinduliuojančių įvaizdžiu nusivilkusi iki lauko durų, pasivargina jas užrakinti, nes visgi tam buvo pakankamai priežasčių. Pirma, ji buvo ganėtinai žymi moteris, gyvenanti Manheteno grietinėlės rajone, kuris buvo kaip vagių magnetas, traukiantis didelio turto ištroškusius nusikaltelius. Antra, namie nebuvo nieko apart jos ir Vaflio, tad apsiginti išeitų nebent su ant stalo gulinčiu karštų klijų šautuvu arba apmėtyti įsibrovėlį visais po ranka pasitaikiusiais daiktais. Toks planas, beje, Audrey visiškai nežavėjo. Galbūt paguodos būtų teikę šunys, kuriuos augino kartu su Frank‘u, bet ir tie patys, saugoti ir ginti turėję gyvūnėliai buvo trumpam iškeldinti atgal į Iero butą, mat namuose vyko nedidelis remontas, o ir šį savaitgalį Audrey norėjo tylos ir ramybės, kad galėtų pilnai susikoncentruoti į darbą.
Užsibarikadavusi namo viduje, sugrįžta atgal į svetainę, kur degė nedidelė, sendaikčių parduotuvėje pirkta, pačios Morrigan patobulinta stalinė lempa su gaubtą puošusiais barokiniais motyvais, puikiai, tiek koloritu, tiek stiliumi, derančius su pačia, baltais bei juodais blizgučiais ir tokios pačios spalvos akcentais nusieta svetaine. Apšvietimui pasirodžius pakankamam, kad galėtų deramai paišalioti savo knygutėje, vis dėl to nusprendžia įsijungti televizorių, nes Frank‘ui išgaravus lauk, namai kaip mat prisipildė nemalonia tyla, kuri Audrey tiesiog slėgė. Nelabai kreipdama dėmesį į tai kas yra rodoma ekrane, palieka pirmą pasitaikiusį muzikos kanalą ir nugriebusi neseniai pradėta eskizą, sutelkia visas mintis būtent į tą piešinėlį.
Taip paišydama, klijuodama bei karpydama svetainėje prasėdi geras dvi valandas, kol Audrey augintinis Vaflis nusprendžia pranešti apie savo egzistenciją bei iškilusią alkio problemą garsiu miaukimu. Pakėlusi akis nuo eskizo, prie kurio dabar dirbo, apsidairo ieškodama katės, bet šios kambaryje neišvysta, tad sumurmėjusi kažką panosėje pakyla nuo sofos, padėdama viską, ką laikė rankose ant stalo. Nuvinguriavusi iki virtuvės, kur prie nedidelio dubenėlio gyvunėlio maistui jos laukė Vaflis, priekaištingai atsidususi, pritūpia ir pradaro apatinę, spalvotais lipdukais nuklijuotą spintelę ir iš jos ištraukia nedidelę dėžutę su sausu kačių ėdalu. Pildama nedidelius įvairių formų bei spalvų traškučius į indelį, stebi, kaip gyvūnas iškart puola kramsnoti jam beriamą maistą. Pasigirdus telefono melodijai, pranešančiai apie atėjusią žinutę, pasisuka svetainės link, netrukus pakildama iš vietos. Spėjusi mintimis perbėgti per galimus pranešimo siuntėjus, pajunta, kaip per kūną perbėga šiurpas, pagalvojus apie tai, jog žinutė galėjo būti susijusi su Frank‘u, ar jam, neduok die, kažkas atsitiko. Su ne itin pozityvia išraiška veide pagriebia ant stalo gulėjusį telefoną, spustelėdama mygtuką, atrakinantį prietaisą. Ganėtinai nustemba pastebėjusi siuntėjo vietoje sublyksėjusi Zui vardą, bet dar labiau nei tai nustebina faktas, kad žinutėje buvo video, o ne įprastas tekstas. Suraukusi antakius, perskaito po apačią prirašytą komentarą „Mums buvo linksma :)“, nesuprasdama kur link Lauren suka. Viskas, žinoma, paaiškėja tik tada, kai paleidžia atsiųstąjį video, kurio pirmosios kelios sekundės tiesiog pakerta kojas. Iškart dingsta bet kokie teigiamų emocijų likučiai, kraujas rodos pats sustoja, o širdies dužiai sulėtėja. Sulaikiusi kvėpavimą, nenuleisdama akių nuo telefono ekrano, atsisėda ant sofos, lėtai rydama seiles. Kai rodos amžinybę trukęs vaizdo įrašas galiausiai nutrūksta, keletai akimirkų užmerkia akis, mėgindama deramai suvokti ką ką tik regėjo. Kažkuri smegenų dalis tiesiog primygtinai bandė įtikinti, kad matyti vaizdai tai tik iliuzija, kad juose kažkas kitas, ne Frank‘as, tikrąją to žodžio prasme glamžantis jos draugę, bet tiesa buvo akivaizdi.
Nedidelį laiko tarpą, užvaldyta įvairiausių emocijų tiesiog nė nežinojo kaip reaguoti, viena buvo aišku – savijauta buvo tokia prasta, kad ją drąsiai galima būtų prilyginti pragaro kančioms. Galiausiai virš visų jausmų į viršų iškyla vienas – didžiulis pyktis. Pyko tiek ant Watts, kurios dabar tiesiog nekentė, tiek ant Frank‘o, kurį veikiausiai būtų užmušusi, jei jis dabar pasimaišytų jai po kojom. Dabar suprato, jog žmonės, kuriuos drąsiai galėjo vadinti sau artimais, iš tiesų yra tikri veidmainiai. Suspaudusi kumštį, kažką vos girdimai sušnypščia, paleisdama mobiliojo ryšio priemonę kur tik papuola. Staigiai pakilusi nuo sofos, tiesiog iš neapykantos gausiai kvėpuodama, užkopia laiptais į antrąjį namo aukštą, miegamąjį, kurį jau kuris laikas, kaip ir visą Gummy Rock‘ą, dalinosi su Iero, čia pat pradarydama spintą, kur buvo sudėti pagrinde jos, bet, žinoma, ir Frank‘o daiktai bei drabužiai. Imdama traukti lauk visus vyriškus drabužius, šiuos meta į pirmą pasitaikiusį maišą, nė akimi nenužvelgdama jų stovio ar padėties. Surinkusi kiek įmanoma daugiau skarmalų, griebia už maišo rankenų ir nusileidžia žemyn, pakeliui dairydamasi ar nieko netyčia nepraleido. Nusikėlusi į svetainę, „poką“ numeta prie sofos, imdama rinkti pavienius daiktelius, išmėtytus po visą kambarį, šiuos taip pat atmestinai nusviesdama maišo link.
Kurį laiką taip tiesiog rankiojusi daiktus, galiausiai nusprendžia, kad sukrovė jei ne visus, tai bent jau didžiąją dalį Iero priklausančių daiktų. Kadangi buvo gerokai po vidurnakčio, nenuostabu, kad jautėsi pavargusi, o ištampyti nervai ir ne koks emocinis stovis privertė įsirangyti ant sėdimojo baldo ir pykčio įžiebtam aktyvumui kiek nuslūgti. Visgi pareinančio Frank‘o buvo pasiryžusi laukti, kad ir iki vidurdienio, o kadangi šis tikrai neskubėjo parsivilkti atgal, teko šiek tiek pagudrauti ir pasidaryti ne vieną ir ne du puodelius kavos. Visos tos valandos buvo nežmoniškai sunkios, bet veiklos užimti sau tikrai surado – nuo stalo pagriebusi žirkles iš maišo traukė po vieną drabužį, kiekvieną papuošdama įvairiais karpiniais, negrįžtamai sugadinančiais drabužį. Vadovavosi principu „greičiau grįš – daugiau rūbų išsaugos“, bet teko nusivilti tiek savimi, tiek Iero – vyrui dar nespėjus pareiti, maišas tiesiog ištuštėjo. Gūžtelėjusi pečiais, koja paspiria įvairių medžiagų skiaučių mišinį, numesdama aštrųjį įnagį ant stalo.
Kuo toliau, tuo sunkiau buvo laukti grįžtančio vyro, tad nenuostabu, jog laikrodžio rodyklei pasiekus keturias valandas ryto didžioji dalis tulžingo pykčio buvo tiesiog išgaravusi, o ir bendra savijauta persivedė į pasyvumą. Vis dar jautė didelę neapykantą, bet tai darėsi vis sunkiau rodyti, mat net ir žiūrovų, apart snūduriuojančios katės, čia nesimatė, tad ir plėšytis tiesiog nebuvo prasmės. Jau buvo prie nulūžimo ribos, kai išgirsta rakinamos spynos garsą, privertusi kiek atkusti. Širdis ima dažniau plakti ir tos kelios laukimo sekundės tampa intensyviausios, labiausiai juntamos, nes žinojo, kad nebe daug trūksta ir visas pragaras atsivers. Prieblandoje išvydusi Frank‘o siluetą, kantriai laukia kol šis teiksis atkreipti dėmesį būtent į ją. Morrigan kiek nustebino visiška romuma tiek jo elgsenoje, tiek išraiškoje. Šiam galiausiai prabilus ir teikusis atsitempti į svetainę, smarkiai sukandusi dantis kenčia vyro elgseną, kuri stebino savo lengvabūdiškumu. Šiam elgiantis lyg niekur nieko, pajunta kaip kyla pyktis, mat suprato, kad vyras nežino to, ką žino ji, ir bando tiesiog gražiai sužaisti. Paskutiniai Iero ištarti žodžiai galutinai perpildo kantrybės taurę, ir rankoje laikytas puodelis su kava skrenda į sieną, buvusią Frank‘ui už nugaros. Net pati nustemba, kaip garsiai pritildytoje aplinkoje suskambėjo dūžtančios keramikos garsas.
- Aš tave užmušiu. – pro sukąstus dantis sušnypščia, lėtai palinkdama į priekį. Balso tonas skambėjo pakankamai ramiai, bet grėsmingai, buvo galima jausti, kad intonacija artėja prie taško, kai iš tylaus murmėjimo šis peraugs į riksmą. O būtent taip ir buvo. – Aš nudėsiu tave, tu sušikta nenusisekusio aborto liekana! – pakilusi iš vietos pagriebia pirma po ranka pasitaikiusi daiktą – pagalvę(kuri, beje, nebuvo tokia grėsminga, kaip norėjo Aud) – ir šią iš visų turimų jėgų paleidžia į Iero, ganėtinai taikliai pataikydama tiesiai šiam į galvą. – Manei, kad išdulkinsi mano draugę ir nė nepastebėtas praslysi atgal į mano lovą?! – nė kiek netvardydama balso, tiesiog rėkia, tiek, kiek leido balso stygos, nė nesusimąstydama, kad barnį veikiausiai girdėjo pusė rajono kaimynų, sutrikdytų penktos valandos vietinių skandalų. – Tu ir ta.. ta.. kekšė! – dar kartą sucypia, gestikuliuodama rankomis, mat geriausioje barnio vietoj pritrūko žodžių. Vos pagalvoju apie tai, ką šiedu išdarinėjo + savo fantazijų pagalba pridėjusi ir video tęsinį, sugriežia dantimis, žengdama arčiau Frank‘o. – Aš tavęs nekenčiu. Tu nė neįsivaizduoju kaip aš tavęs nekenčiu. – stengdamasi sulaikyti visai nelaiku pradėjusias rinktis ašaras, nusisuka, sugriebdama maišą, pilną medžiagų skiaučių, kurios anksčiau buvo Iero drabužiai, ir tą patį objektą paleidžia į Frank‘ą. – Dink iš mano namų ir daugiau čia nesirodyk. – tvardydamasi, kad nepaleistų kumščių į darbą, šiek tiek atsitraukia. Visgi to visai netrokšdama vėl prisimena matytą video įrašą, ir tai vėl užvirina kraują, tad nesusilaikiusi delnu vožtelėja Iero per kairįjį skruostą, pajausdama kaip nuo smūgio ima diegti delną. Jėgų tikrai nepagailėjo, tad buvo galima tik nuspėti, kokie pojūčiai persmelkė vyro žandą. Na, bet Audrey tai tikrai nebuvo svarbu, tad žengusi žingsnį atgal, ištiesia ranką durų link. – Dink lauk. Dink!

___________
Atgal į viršų Go down
Frank Iero
Hippie slacker
avatar

Zodiac : Scorpio
Age : 35
Miestas : Belleville, New Jersey
Pranešimų skaičius : 828
Join date : 2011-01-22

RašytiTemos pavadinimas: Re: Įėjimas/Svetainė   Pir. 06 13 2011, 18:19

Mestelėjęs kelias replikas apie nekokią savijautą ir viso to priežastį – miego trūkumą, norėjo stotis nuo fotelio, ir tiesiog kuo greičiau nupėdint viršun bei smigti lovon, kuri šiuo metu traukė labiau nei įprastai. Tiesą sakant, visos galvoje kirbančios mintys sukosi apie poilsį, o ir susikoncentruoti ties netrukus įvyksiančiu pokalbiu darėsi vis sudėtingiau. Laukdamas, kaip tikėjosi, Audrey priekaištavimų, pavargusiomis akimis pradėjo dairytis po patalpą, abejingai nužvelgdamas kambaryje esančius daiktus, ir kartu bandydamas aprėpti prieš regos organus atsivėrusią erdvę. Žvilgsniui lakstant nuo vieno baldo prie kito, galop sustoja ties dideliu maišu, kuris buvo prikrautas nežinia ko. Suraukęs antakius, pradeda įtemptai svarstyti, kam šitoks daiktas (kuris tikrai nepuošė interjero) reikalingas svetainėje, pridėdamas ir atmesdamas vis naujas maišo atsiradimo priežastis. Prisiminęs, kad Morrigan ruošėsi naujos kolekcijos išleidimui, apsistojo ties versija, kad didžiulio krepšio turinys tikriausiai susideda iš įvairių medžiagų, reikalingų darbui. Rodos, tik dabar nukreipė mintis nuo savo poreikių ir susimąstė, kuo iki jo sugrįžimo užsiėmė draugė. Kelias akimirkas spoksojęs į dėmesį prikausčiusį daiktą, į pašnekovę sureaguoja tik išgirdęs šios teiginį, todėl žvilgsnį nukreipia į merginos pusę. Išklausęs Audrey ‚grasinimo‘, šį tiesiog praleidžia pro ausis dėl labai paprastos priežasties. Numanė, kad tai tik eilinis pokštu virsiantis pasisvaičiojimas, kuriuo mergina bandė jį sudrausminti. Veide išpaišęs nežymų šypsnį, alkūnėmis atsiremia į baldo atramas, ir kelis kartus pritariamai palinkčioja galva. Šitaip bandė įtikinti pašnekovę, kad sutinka su jos teiginiu, nes mažiausiai troško ginčytis dėl menkniekių ir įrodinėti savo tiesą. Manydamas, kad pokalbis apsiribos žodiniu pasižadėjimu ‚to nekartoti ateity‘ žiojosi duodi priesaiką, kai buvo nutrauktas merginos pykčio proveržio. Draugės balso tembrui peraugus į riksmą, išpučia akis ir nutaisęs ‚what the fuck‘ išraišką, išklauso merginos rėkavimų, leisdamas šiai išsakyti t.y išrėkti savo mintis. Nekantriai sulaukęs akimirkos, kai galėjo įterpti savo trigrašį, tą ir padaro.
- Nesuprantu dėl ko šitaip plėšais – išlaikydamas tą pačią veido išraišką, gūžteli pečiais ir pasimuisto fotelyje, bandydamas atrasti patogią pozą, nes iš įvykių sekos spėjo, kad laukia ilgas ir nemalonus dialogas. Nesugebėjęs įsipatoginti, visgi nusprendžia pramankštinti kojas, todėl lėtai pakyla nuo sėdimos vietos ir žengia kelis žingsnius link merginos. Tačiau yra sustabdomas ir ‚apdovanojamas‘ netikėtu smūgiu iš pasalos, nuo kurio, kad ir kaip norėtų, nesugebėjo išsisukti. Pagalvei gan taikliai pataikius į taikinį, pagal fizikos dėsnius, yra priverstas atlošti galvą ir priimti visas smūgio pasekmes. Nors mėtimas ir neatrodė stiprus, tačiau sugebėjo sukelti nežymų skausmą vietoje, kurią paveikė labiausiai. Pirštais patrynęs makaulę, susitelkia ties išpuolio kaltininke – Audrey, į kurią įbeda kiek sumišusį žvilgsnį. To dar betrūko, kad mergina, be jokios priežasties, pradėtų mėtyt į jį visus po ranka pasitaikiusius daiktus. – Klausyk, galime viską išsiaiškinti kaip civilizuoti žmonės – ramiai ištaręs žodžius, kuriuos magėjo išsakyti vos prasidėjus ginčui, kalbėdamas visaip gestikuliavo rankomis ir kiek įmanydamas bandė nuraminti draugę bei kartu ją patikinti, kad nėra reikalo griebtis fizinio ‚smurto‘. Nuoširdžiai tikėjosi, kad Audrey galop nurims, o pats tuo tarpu mintyse stengėsi sukurti logišką paaiškinimą merginos veiksmams. Tačiau nereikėjo ilgai laukti akimirkos, kol viskas susidėlios į vietas. Aud kone išrėkiami sakiniai paaiškino daugiau nei galėjo tikėtis. Morrigan net neištarus ‚draugės‘ vardo, suprato apie ką vyksta kalba – Zui. Stebėtina, tačiau apie Lauren ir visą incidentą Mars baro WC spėjo pamiršti, o galbūt tiesiog nenorėjo prisiminti. Sunkiai nurijęs burnos ertmėje susikaupusius skysčius, leido merginai išlieti visą pyktį, o pats tuo tarpu stovėjo lyg įbestas, žvilgsnį nuleidęs į grindinį, nes negalėjo prisiversti pažvelgti draugei į akis. Šiuo metu mažiausiai rūpėjo iškamantinėti, iš kur Audrey sužinojo apie ‚linksmybes‘ su Watts. To, ką jautė viduje, niekaip nesugebėtų paversti žodine forma. Pykčio, nusivylimo, kaltės jausmo ir kitų neigiamų emocijų mišinys, atrodė, atėmė žadą. Kad ir kaip norėjo pateisinti savo veiksmus, puikiai suvokė, kad šitaip tik įpiltų žibalo į įsiplieskusią ugnį, todėl savo sapaliojimus pasilaikė sau. Po ilgokos pauzės, galop nukreipė žvilgsnį nuo grindų į merginą, ir prikandęs apatinę lūpą, kaltai spoksojo į pašnekovę. Audrey beriami teiginiai nuo jo, rodos, atsimušė, nes, nepaisant visų pastangų, nesugebėjo suvirškinti jokios garsinės informacijos. Sulaukęs momento, kai Morrigan jo pusėn kone sviedė maišą, į kurį jau anksčiau spėjo atkreipti dėmesį, negrakščiai jį sugraibo ir padeda po kojomis, net nenorėdamas susipažinti su jo turiniu. Kaip sveikai protaujantis žmogus, suprato, kad jame ne kas kita, o jo manta ir šiuo veiksmu yra, tiesiogine to žodžio prasme, išmetamas iš Audrey namų, su kuriais spėjo ‚susigyventi‘ ir laikė savais. Tiesą sakant, net nežinojo, kaip toliau elgtis. Svarstė, ar tiesiog be pasipriešinimo pasišalinti iš Gummy Rock‘o, ar visgi bandyti perkalbėti draugę ir paaiškinti susiklosčiusią situaciją. Tačiau tolimesnis merginos veiksmas padėjo galutinį tašką. Gavęs stiproką antausį, instinktyviai delnu sugriebia už ‚pažeistos‘ vietos ir pirštais kelis kartus perbraukia per skruosto odos paviršių. Įkvėpęs oro pro nosies šnerves, iškvepia anglies dioksidą pro burną, procesą pakartojęs kelis sykius, lyg bandydamas nusiraminti. Nelaukdamas jokių tolesnių instrukcijų, pakelia krepšį nuo grindų ir pagaliau ryžtasi padaryti tai, ko ir prašė, o tiksliau, reikalavo draugė. Nors ir jautė nenumaldomą norą išsakyti savo įvykių versiją, nenorėjo dar labiau skaudinti žmogaus, kurį mylėjo ir dėl kurio, rodos, buvo pasiryžęs bet kam. Todėl jeigu Morrigan buvo įsitikinusi, kad šitaip bus geriau, negalėjo su ja ginčytis. Prieš pasišalindamas iš svetainės, trumpam stabtėli priešais merginą, ir tyloje išlaikydamas akių kontaktą, galop, po ilgos pertraukos, sunkiai išlemena.
- Atleisk .. – savo atsiprašymą palydi giliu atodūsiu. Tokią akimirką šitiek ir sugebėjo iš savęs išspausti. Nenorėdamas ilgiau kankinti nei Audrey, nei savęs, su maišu rankose nupėdina į prieškambarį. Ignoruodamas po kojomis pasipainiojusią katę, įsispiria į batus ir pagriebia striukę nuo pakabos. Nieko nelaukdamas, tyliai praveria duris ir taip pat tyliai jas uždaro paskui save. Atsidūręs lauke, tikriausiai, pirmą kartą lengviau atsidūsta, žinodamas, kad nereikės kankintis matant įskaudintos Audrey veidą. Rodos, tik dabar suvokė, kad kurį laiką mindžikuoja lietuje. Viskas atrodė lyg pigiame meksikiečių seriale, kur netgi gamta atsuka nugarą nemalonių įvykių sūkuryje atsidūrusiam pagrindiniam veikėjui. Pirštais pašalinęs veidą dengusius šlapius plaukus, laisva galūne iš kišenės ištraukia mobilųjį telefoną, ir sumaigęs keletą mygtukų, išsikviečia taksi. Mintis pėdinti lietuje iki Mars baro, kur paliko savo transporto priemonę, šį kartą neatrodė tokia viliojanti. Nepraėjus nė keletai minučių, horizonte išvydęs atriedantį automobilį, žengia kelis žingsnius link jo, o šiam sustojus, be jokių ceremonijų įsėda vidun, paskui save nusitempdamas visą savo mantą. Prieš išvykdamas, pro langą paskutinį kartą nostalgiškai nužvelgia Audrey namą, žinodamas, kad bent jau artimiausiu laiku neteks čia grįžti. Atsitokėjęs nuo gilių apvarstymų, į kuriuos spėjo pasinerti, paliepia vairuotojui vežti jį tiesiai į Time Skverą, o šiam pildant jo užgaidą, taksi galop pajuda iš vietos, ir netrukus visiškai dingsta už artimiausio kampo.
Atgal į viršų Go down
Audrey Morrigan
Far from the world of you and I
avatar

Zodiac : Capricorn
Age : 30
Pranešimų skaičius : 6101
Join date : 2009-11-21

RašytiTemos pavadinimas: Re: Įėjimas/Svetainė   Tr. 06 29 2011, 18:58

Tiesiog žudančiu žvilgsniu verdama Iero veidą, nenuleidžia ištiestos, į paradines duris nukreiptos rankos, kuri, kaip ir didžioji dalis kūno tiesiog virpėjo iš pykčio. Stengdamasi nepradėti žliumbti kaip maža mergiotė, kiek atlošia galva, tai stengdamasi paslėpti/pradanginti į akis netikėtai suplūdusias ašaras. Audrey tiesiog nebuvo būdinga verkti dėl tokių dalykų, kaip vaikino išdavystė, nes tokių atvejų jau buvo, bet jie tikrai nesibaigė šitaip. Dažniausiai atomazga buvo viena ir tokia pati – Audrey pastangų dėka vaikinas turėdavo rinktis ne daiktus, bet savo dantis nuo grindinio, mat smurto proveržio metu Morrigan į pagalbą griebdavo viską, kas tuo metu pasipainiojo po ranka, tiek vazas, tiek sunkesnius, daugiau žalos darančius daiktus. Tad pačiam Iero dar labai pasisekė, kad į šio makaulė skrido pagalvė, o ne žirklės ar čia pat, ant stalo stovinti lempa. Kovodama su akyse besikaupiančiais skysčiais, dar kartą surinka, taip ragindama Frank‘ą kuo greičiau nešdintis iš jai priklausančio namo, nes tikrai nenorėjo žemintis ir leisti vyrui matyti kaip ši verkia. Tik ne Audrey. Ją verkiančią matė tikriausiai tik vienas vienintelis žmogus be jos tėvų ir tai buvo ne kas kitas, kaip ilgalaikis merginos draugas Vėjus. Tad tol, kol neapsibliovė, norėjo savo akiratyje nematyti nė Iero šešėlio.
Vaizdui imant lietis, stengiasi išlikti stipri ir išlaiko grėsmingą pozą, ignoruodama net faktą, kad veido išraiška tikriausiai seniai ją išdavė. Įsivyravus, tokiu momentu ypač nemaloniai, tylai, pripildo plaučius deguonimi, kai po ilgos pertraukos išgirsta Frank‘o balsą. Šio kalbai buvus ypač trumpai, įsikabina į tą vieną vienintelį ištartą žodį, prašantį atleidimo. Deja, net ir didžiausi maldavimai nebūtų sušvelninę situacijos ir suminkštinę širdies, tad Iero išleistą garsą panaudoja kaip pretekstą nusukti akis. Tuo ne tik parodė, kad nenori daugiau nieko girdėti, bet ir gavo proga vos matomai nubraukti ašaras, kurios kelių sekundžių bėgyje būtų ištrūkusios iš akiduobių ir nuriedėjusios merginos skruostu.
Vyrui galiausiai pajudėjus išėjimo link, kiek lengviau atsikvepia, nes žinojo, kad dar kelias sekundes išvers susitvardžiusi ir neims mėtyti daiktų, kur papuola bei rėkauti sunkiai suprantamas frazes. Viduje kunkuliavo toks minčių ir emocijų mišinys, kad jo sukelti pojūčiai prilygo Tantalo kančioms, mat viską tikrai galėjo išspręsti ar bent jau sušvelninti susiklosčiusią situaciją išklausant draugo, bet to daryti nė nesiruošė dėl savo pačios charakterio ir principų. Žvilgsniu palydėdama paskutinius draugo žingsnius, dar spėja į jį įsistebeilyti žvilgsnių rikte rėkiančiu „Kaip tu galėjai šitaip pasielgti?“, bet netrukus nutrūkus paskutiniam akių kontaktui, o lauko durims užsivėrus, tiesiog nuleidžia galvą, akis paslėpdama po vokais. Lėtai nutipena link pagrindinių durų, šias užrakindama. Negalėjo sau padaryti nieko, todėl tiesiog stovėjo prie užuolaidomis apkloto lango, per kurį atsivėrė vaizdas į namo kiemą. Nors ir mintyse keikė save, liepė atkrapštyti žvilgsnį ir eiti kuo toliau nuo paradinės namo pusės, visgi prie smulkiais lašeliais dekoruoto lango stovėjo ilgai, stebėdama, kaip Iero mirksta lietuje, o vėliau tiesiog išvažiuoja netrukus pasirodžiusiu taksi automobiliu. Gerą minutę tiesiog žvelgė į gatvės posūkį, kur dar prieš kelias akimirkas stebėjo nuvažiuojančią geltoną mašiną, kol pajaučia skruostais riedančias ašaras.
Nė nespėjusi pasiekti svetainėje stovėjusios sofos, pusiaukelėje tiesiog pratrūksta, imdama balsu verkti. Visas pyktis, išdavystės kartėlis bei pagieža perauga į skausmą, kuris netikėtai užspaudžia krūtinę. Sukandusi dantis tiesiog suklumpa viduryje kambario, rankomis užsidengdama veidą, stengdamasi save suturėti. Jau dabar nekentė savęs už tai, kad leido sau šitaip suskysti, bet nieko padaryti negalėjo, nes gyvenime šitaip dar niekada nesijautė.
Šiaip ne taip, galiausiai prisiverčia save pakilti ir vietos ir bliuskutės rankove nušluostyti skruostu riedančias ašaras, kurios jau dabar nudažė veido oda nemaloniu raudonu atspalviu. Sukandusi dantis, prisiartina prie čia pat svetainėje stovėjusios spintelės, iš kurios išsitraukia specialioms progoms bei vakarėliams laikomus butelius su alkoholiniais gėrimais. Nė nežiūrėdama į stiklinę tarą pripildytą etanolio
mišiniais, mestelėja kelis butelius ant sofos, netrukus iki šios atsitempdama. Būdama šventai įsitikinus, kad numalšinti visus, tiesiog žudančius pojūčius buvo galima tik vienu būdu, atkemša vieną iš butelių, ant kurio dailiomis raidelėmis buvo parašyta „Jack Daniel‘s“. Išgėrusi kelis pirmus gurkšnius susiraukia, mat skonis tikrai nebuvo cukrinės vatos, bet įtikinusi save, kad taip ir turėtų būti, tęsia alkomagolio keldinimą į virškinimo sistemą. Nesunkiai ištuštinusi pusę butelio, o ir pačiai šito nesupratus, atsigulusi ant sofos, galiausiai pasijunta kiek geriau. Nebejautė tokios didelės neapykantos ar skausmo, nuotaika šiek tiek pakyla, bet tai toli gražu nebuvo visiškas pagerėjimas. Visgi ir toliau jautėsi sukakotai, o situacijos netaisė ir faktas, kad buvo pasiruošusi išmaukti visą name turimą alkoholį, na nebent išskyrus metanoliu prisotintus dažiklius ir ploviklius.
- Asilas, jis tiesiog prakeiktas asilas. – sumurma panosėje, juodindama buvusį draugą, šitaip mėgindama save priversti jaustis geriau. Užsivertusi keturkampį butelaitį nurija dar kelis gurkšnius nemalonaus skonio gėrimo. – Kvailė. – galiausiai ištaria, šį kartą akmenį mesti buvo pasiruošusi į savo daržą. – Kaip galėjai su juo prasidėti? Visiška kvailė. – ir toliau taip bumbėdama, pasiduoda pojūčiams, sukeltiems į kraujo sistemą patekusio alkoholio.
Galvai gerokai apsvaigus, pasikelia iš vietos, nuspręsdama, kad iki pilnos „laimės“ jai trūksta vieno dalyko. Nesivargindama normaliai atsistoti, keturiomis nuropoja iki netoliese buvusios rankinės, iš kurios išsitraukia cigarečių pakelį. Buvo hipokritiška – nors ir pati nerūkė, visada turėjo su savimi cigarečių, tad šioje situacijoje tai gelbėjo, nes nereikėjo per lietų temptis iki parduotuvės ir išlįsti laukan, kaimynams pasirodant pačiu gražumu. Nuo stalo susižvejojusi degtukų, sugrįžta atgal prie sofos, bet ant jo nebeužropoja. Tiesiog nebesivargina ir atsisėda ant kilimo, nugara pasiremdama į baldo sėdimąją dalį. Prisidegusi nikotino lazdelę, įtraukia karčių dūmų į plaučius, vos kelių sekundžių bėgyje atsikosėdama. Jau seniai nerūkė ir nė nebuvo pasiruošusi to daryti, tad natūralu, jog tabako garų gurkšnis kiek „nudegina“ jautrią kvėpavimo takų gleivinę. Bet po dar kelių įtraukimų sėkmė nusišypso ir po kiekvieno nikotino gurkšnio jau nebereikia nemaloniai atsikosėti. Naudodama stiklinę su melionų sultimis kaip peleninę, taip ir prasėdi didžiąja dalį ryto, rūkydama, gerdama ir kažką murmėdama, kol dėl suvartoto alkoholio kiekio tenka kiek pristabdyti arklius. Juk norėjo tik pamiršti apie visą, ant jos galvos netikėtai sugriuvusi šūdą, o ne komos būsenoje atsidurti apsinuodijimų skyriuje, vienoje iš Niujorko ligoninių.

___________
Atgal į viršų Go down
Sponsored content




RašytiTemos pavadinimas: Re: Įėjimas/Svetainė   

Atgal į viršų Go down
 
Įėjimas/Svetainė
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 33Pereiti prie : Previous  1, 2, 3

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
BLACK DIAMOND :: MANHETENAS~ tragic kingdom :: Aukštutinis Istsaidas :: Gummy Rock st. 15-
Pereiti į: