Kadangi šią dieną, pirmą kartą per kokias dvi ar tris savaites, Scott nereikėjo nei sukti aferų kad apgautų kokį turtingą diedą ir iš jo gautų keletą milijonų, nei tykoti kokio vargšelio, 'užsirovusio' ant pinigingų, baisiai kerštingų žmonių ir pasamdžiusių Ashlynn kad jį užverstų, moteris nusprendė, kad yra nusipelniusi bent kelias valandas pailsėti. Beja, jos supratimas apie tai, kas vadinama poilsiu, yra ganėtinai savotiškas ir tai puikiausiai parodo faktas, kad vietoj drybsojimo lovoje ar sėdėjimo jaukioje kavinukėje Lynn sėdo ant savo BMW motociklo ir stipriai viršydama greitį nulėkė Staten Island'o link. Neturėjo kokio nors konkretaus tikslo, dėl kurio vyko būtent čionai - paprasčiausiai norėjo prasinešti su taip mėgstamu savo plieniniu žirgu gatvėmis, kuriose nėra tokių baisingų kamščių kaip antai Manhetene ar Kvinse. Taigi, palaipsniui vis didindama ir didindama greitį, kuris jau ir taip gerokai viršijo leistiną, Ash beveik nesąmoningai iš greitkelio pasuko į siauresnį keliuką, kuriuo kažkada jau lyg ir buvo važiavusi, tik neprisiminė kur jis veda, ir, tiesą sakant, net nesistengė dėl to labai sukti sau galvos.
Važiavo juo nežinia kiek laiko, mat neretai prarasdavo laiko nuovoką leisdama laiką tokiu adrenalino duodančiu būdu. Kadangi jai išvykus iš namų geltonas saulės diskas dar kybojo aukštai danguje, o dabar jau leidosi vis žemiau ir iš auksinio darėsi ugnies spalvos, buvo nesunku suprasti, kad jau ne viena valanda praėjo ir kad galbūt būtų laikas sukti namo, nors, aišku, nieko blogo neatsitiktų jei grįžtų ir sutemus. Šiek tiek sulėtinusi greitį ir jau svarstydama, kaip būtų geriausia elgtis, Lynnash išgirdo itin įtartinus garsus, kuriuos skleidė ne kas kitas, o jos motociklas. Greitai susivokusi, jog reikia patikrinti, kas, po velnių, čia dedasi, mergina sustabdė transporto priemonę šalikelėje ir išjungusi variklį nulipo nuo jos. Kurį laiką krapštėsi prie savo numylėtojo BMW, patikrino ar kartais netrūksta degalų ir įsitikinusi, kad jų yra pakankamai, Scott apžvelgė vietovę, tarsi tikėdamasi išvysti ką nors, kas jai pagelbėtų šioje situacijoje. Ir, nepatikėsit, išvydo! Tiksliau, suprato kur šiuo metu randasi ir kad visai netoli, už kokios mylios nuo čia važiuojant būtent šiuo keliu yra Tonio Stark'o tvirtovė. Keista, kad anksčiau nesusiprotėjo, kodėl keliukas, kuriuo važiavo, jai atrodė toks pažįstamas. Vėl apžergusi motociklą, Lynn, mintyse pasimeldusi kad tik pavyktų jį užvesti, nežymiai šyptelėjo išgirdusi kaip jos mėgstamiausias dviratis demonas suriaumoja ir vėl išvysčiusi didelį, tačiau jau ne tokį pavojingą kaip anksčiau greitį nuzvimbė Stark'o namų link. Iš tikrųjų nepuoselėjo vilčių, kad jis pasišokinėdamas puls jai padėti, nors jam tai tikrai nebūtų labai sudėtinga - juk įvairių prietaisų ardymas, konstravimas ir taisymas yra praktiškai visas jo gyvenimas. Tačiau visgi norėjosi aplankyti seną pažįstamą ir gal truputį paerzinti tuo, kad turėjo chamiškumo čia pasirodyti. Šiaip galbūt labai panorėjusi ir pati būtų sugebėjusi atrasti kas su jos motociklu blogai - ne kartą anksčiau jos transporto priemonės gedo ir Ash pramoko jas remontuoti, nors veikiausiai su tiek mažai įrankių, kiek ji turėjo dabar, sutaisyti būtų keblu.
Per neįtikėtinai trumpą laiko tarpą pasiekusi kelionės tikslą, Ashlynn sustabdė motociklą Tonio kieme, gana arti įėjimo į namą ir nulipusi nusiėmė šalmą, kurį, kad ir kaip keista bebūtų, visgi turėjo įprotį užsidėti, nors lakstant tokiu greičiu kokiu lakstydavo ji, tokios apsaugos priemonės nelabai tegelbėtų. Nusižėrusi nuo veido kelias įkyrias ryžų plaukų sruogas, mergina prisėdo ant savo BMW sėdynės ir žaismingai šiek tiek pakreipusi galvą susinėrė rankas ant krūtinės, laukdama kol pasirodys namų šeimininkas ir mintyse spėliodama, kokia galėtų būti jojo reakcija į jos apsireiškimą jo valdose. Na, juk šiaip ar taip, vadinti jį savo draugu būtų gana ironiška, ypač turint omenyje kaip negražiai su juo pasielgė. Paprastai stengdavosi išvengti susitikimų su tais, kuriuos kažkada yra apgavusi, apvogusi ar bent jau mėginusi apvogti, bet kartais ir pati negalėjo nuspėti, kaip elgsis toliau. Dažnokai daug ką darydavo tiesiog for fun, o šis jos apsilankymas čia irgi nebuvo tokio neįprasto jos elgesio bei mąstymo išimtis.

Tikriausiai niekas nenustebtų sužinojęs, jog šią dieną, kaip ir visas ankstesniąsias, Tonis buvo paskyręs darbui. Prabangiame jojo rūme estintis garažas – tikra ginklų pramonės technologinio progreso meka. Puikiai žinojo – savo talentą galėjo paskirti ne tokiai destruktyviai veiklai, tačiau gelbėdamas pasaulį nuo pikto arba darydamas jį taikesne vieta saugesnei „vegetacijai“ vargu ar užimtų vieną iš pirmųjų vietų „Forbes“ turtingiausiųjų bei įtakingiausiųjų verslininkų pasaulyje sąraše. O ir šiaip. Buvo perdėtai susižavėjęs sprogstančiais daikčiukais.
Tonio darbo diena buvusi ganėtinai stereotipiška: neprasivartęs lovoje ilgiau nei iki septintos ryto, pramankštinęs kūną asmeninėje sporto salėje, sočiai papusryčiavęs bei pedantiškai save apšvarinęs, užsidaro garaže tikrai labai neribotam laiko tarpui, krapštydamasis prie erdvinių 3D konstrukcijų, kadangi projektuojamiems brėžiniams nenaudodavo tradicinių priemonių, tokių kaip braižybinio popieriaus lapai, glėbiai visokių formų bei paskirčių liniuotės, pieštukai ir rapitografai.
Prabėgus kelioms dešimtims minučių po pusiaudienio, galų gale užkyla laiptais į namo svetainę, sugalvojęs ne tik pasidaryti mažytę pertraukėlę pailsinant įkaitusią smegeninę, bet ir susisiekti su savo asistente, kuriai vyras momentais, kuomet darbuojasi namuose yra paskyręs tvarkyti reikalus „Stark Industries“ imperijos generaliniame pastate. Dėl kita ko, skendėti jaukiai malonioje namų aplinkoje realizuojant idėjas, nužudančias daugybę žmonių pasaulyje yra gerokai įdomiau bei patogiau, nei tvarkyti nuobodų popierizmą, bendrauti su tiekėjais ir valdybos atstovais. Susiraitęs sofoje, užsimetęs ant kelių „Apple“ nešiojamąjį kompiuterį, kramsnodamas šiek tiek apgriaužtą bananą, internetiniu vaizdo gabenimo būdu išskirtinai profesiniais reikalais komunikuoja su panele Natasha Romanoff, kol virtualus Stark`o liokajus Džarvis (natūralu, jog turėdamas neribotus gamybinius išteklius susikūrė itin futuristišką komforto sistemą) praneša apie prie paradinių durų mindžikuojantį, tikrai nelauktą svečią. Virtualiajai savo pašnekovei pranešęs, jog turi mįslingos kompanijos, užvožia kompiuterį, padeda jį ant to paties sėdimojo baldo bei atsistoja, nukėblindamas link akvariuminio „Gulmira`os“ langų komplekso, kuriame, kaip ir visuose, na daugelyje stiklinių paviršių vyras yra integravęs elektroninę sistemą, kiekvienam moksliukui (tame tarpe ir jam) galinčią sukelti tikrą nerdgasm`ą. Bet kokių asmenų į savo namus neįsileidinėdavo, todėl apimtas paranojiško ūpo, paliepia Džarviui per viršum pagrindinių durų įmontuotą kamerą pratransliuot jam kažkur ten lauke pūpsančio asmens vaizdą, svečią identifikuoti bei paruošti trumputę jojo biografijos išklotinę. Be didesnės abejonės, vos tik lange pasirodo pakankamai aiškus Scott vaizdas, Toniui analizuoti viešnios asmens aprašymo nereikia. Siaubingai nustebęs, dėl to net paspringęs gabalėliu flegmatiškai tebedorojamo banano, iki raudonumo užsikosti, galvoje keldamas sau tik vieną klausimą – ko, dėl Dievo meilės šiai damutei iš jo šį kartą prisireikė. Užsimanė dar vieno prabangaus, beveik septyniolika tūkstančių dolerių kainuojančio, auksiniu korpusu bei odiniu dirželiu padabinto „Jaeger LeCoultre“ laikrodžio, kurį aną kartą nuo vyro nušvilpė? Nebuvo prisirišęs prie materialių ar labiau dvasiškesnių vertybių ir Ashlynn klastą išsiaiškinęs tuojau pat nusipirko naują, netgi prabangesnį, tačiau keletą valandų to laikroduko tikrai pagedėjo. Piktdžiugiškai mėgaudamasis mintimi, jog anai ten lūkuriuojančią merginą tikrai turėtų pradėti imti siutas dėl to, idant niekas neskuba jos išskėstomis rankomis priimti, paskubomis iš kažkur išsitraukia didelį popieriaus lakštą bei spiritiniu alkoholiu atsiduodantį markerį, iš lėto pajudėdamas paradinių durų pusėn. Didžiąją Stark`o „trobelės“ sienų ploto užima didžiuliai langai. Ne išimtis ir „priemenė“, todėl Ash kitapus būsto konstrukcijos išdygusią Tonio figūrą pastebėti turėjo nesunkiai. Su visiškai ramia išraiška pažvelgęs į merginą, profesionaliai demonstruodamas apatiją (nors konstatuojant begėdišką Scott čionais atsiradimo faktą vyrui tiesiog užvirė kraujas) įsikanda į pailgą, miltingą bei saldų vaisių. Reikėjo laisvų rankų. Priartėjęs prie stiklo, uždeda ant jo popieriaus lapą imdamas markeriu kažką peckioti. Už kelių akimirkų užbaigęs, apsuka kanceliarinę iš medžio gaminamą medžiagą , netikėtai virtusią socialine priemone į viešnią, kurioje kreivomis raidėmis bolavo (juk atsižvelgdamas į „stiklo“ efektą turėjo žodžius parašyti atbulai, kad apsukus popieriaus lapą sakinys išeitų stilistiškai teisingas) „GTFO. Neįleisiu tavęs vidun, vagie tu“ užrašas. Ne, Tonis tikrai nebuvo vienas iš tų piktavališkų tulžies nešiotojų, tiesiog yra per daug orus, pernelyg arogantiškas tipas, kad atleistų kam nors šunybę, sukėlusią vyrui nepasitenkinimą. Net jeigu toks jausmas atslūgo greičiau nei Tigrinis ryklys užuodžia kraujo kvapą. Išspaudęs erzinančiai pašaipią šypsenėlę, lieka laukti kokią gi merginos reakciją iššauks toks kategoriškas vyro pareiškimas.

Jau ne pirmą ir turbūt net ne antrą kartą sukinėdamasi prie įvairiausių ateities technologijų prigrūstų Tonio Stark'o namų, ir, beja, kažkada, kai vis dar sėkmingai jį maustė apsimesdama drauge, netgi gavusi progą apžiūrėti pastatą iš vidaus, Scott kuo puikiausiai žino, kad vyrui apie jos, kaip nelauktos viešnios pasirodymą jojo valdose, tuojau pat praneš jo paties sukurtas dirbtinis intelektas J.A.R.V.I.S., taigi, laukti ilgai neteks, nebent, aišku, misteris Stark'as sumanytų tyčia patampyti jai nervus. Kadangi jau anksčiau buvo išsiaiškinusi, kur gali būti įtaisytos stebėjimo kameros bei nujausdama, jog Anthony visų pirma norės pamatyti kas lūkuriuoja kieme, o tik tada eiti (arba neiti) pas svečią, Lynnash šiek tiek kilsteli galvą ir nukreipia žvilgsnį tiesiai į ją šiuo metu veikiausiai filmuojantį aparačiuką, apdovanodama jį vos matoma šypsena, perduodančia visą erzinantį merginos pasitikėjimą savimi. Nors niekas nepasirodo praslinkus minutei, dviem, trims, o galiausiai turbūt ir visai dešimčiai, neįtikėtinos savo kantrybės dėka Ashlynn sugeba išbūti praktiškai nekeisdama padėties, t.y., vis dar padėjusi sėdimąją ant savo motociklo sėdynės. Nerodo nė menkiausių nekantrumo požymių ir, jei ne kartkarčiais sumirksinčios akys, vėjo plaikstomi ugnies atspalvio plaukai bei nežymiai, ritmingai besikilnojanti krūtinė jai kvėpuojant, būtų galima pagalvoti, kad ji pavirto statula. Simpatiškame Lynn veide nesimato jokių abejonių ar sutrikimo dėl to, kad yra verčiama laukti - ir ne vien todėl, kad žinodama, jog yra stebima kameros, ji būtų itin sėkmingai slėpusi savo suglumimą. Tiesiog Ash yra pratusi nedemonstruoti daugelio savo emocijų ir, nors galvoje jau randasi abejonių bei spėliojimų ar Stark'as tikrai namie, sugeba išlaikyti tokią mimiką, kuri sakyte sako, kad mergina yra visiškai tikra dėl to, ką daro, ir šimtu procentų įsitikinusi, kad kas nors jau tuoj pasirodys kitapus durų.
Kai pagaliau namo šeimininkas teikiasi atsivilkti prie durų, tačiau vietoj to, kad jas atidarytų ir iššliaužtų į lauką, įsikanda pailgą geltoną vaisių bei pradeda kažką rašinėti ant atsinešto popieriaus lapo, moteris sukoncentravusi žvilgsnį ties vyru su neslepiamu smalsumu vis dar nesitraukdama nuo savo juodojo BMW motociklo stebi, pripažinkim, šiek tiek komišką sceną. Jau daugmaž buvo aišku, ką Stark'as parašys ant anksčiau minėtojo lapo, tad išvydus ne pačius šilčiausių žodžių - "get the fuck out" - trumpinį bei perskaičiusi likusį trumpą, tačiau vyriškio nuomonę jos atžvilgiu visiškai išsakantį tekstą Scott, nors per daug ir neapstulbsta, veido išraiška inscenizuoja nuostabą, o dėl nepaprastų aktorinių gebėjimų tas nustebimas atrodo dar ir nuoširdus. Nekaltai suklapsėjusi akimis, tarsi neilga, bet visgi informatyvi žinutė būtų pasirodžiusi visiškai netikėta ir ją šokiravusi, Ashlynn pagaliau baigia trumpą savo aktorinį etiudą ir draugišku, tik šiek tiek dirbtinu šypsniu atsako į pašaipią kitoje stiklinių durų pusėje stovinčio Anthony šypsenėlę. Nors tas laikrodis, kurį ji pavogė, viso labo kainavo vos kelioliką tūkstantėlių ir, turint omenyje kad žmogus iš kurio tą niekniekį ji pavogė yra vos ne pačioje turtingiausių pasaulio asmenų sąrašo viršūnėlėje, nė kiek nepakenkė Tonio biudžetui, nesunku suprasti, kad tas Lynn poelgis greitai pamirštas tikrai nebus, juk vis dėl to ji privertė Tonį bent trumpą laiko tarpą jausti psichologinį diskomfortą, o žinant jo charakterį tai yra vienas iš dalykų, už kuriuos jis gali neatleisti nors ir iki savo gyvenimo galo. Ir vis tiek, netgi supratus kad taip lengvai į vidų įleista nebus, nesinorėjo sėsti ant BMW ir tiesiog nuvažiuoti, nes tai reikštų pralaimėjimą, o pralaimėti Ly niekad nemėgo. Šiaip ar taip, norėjosi pabendrauti su taip seniai matytu asmenimi, ir nesvarbu, kad šis jos kompanija tikrai neapsidžiaugtų, bei draugiškai pasiplepėti nerodytų visiškai jokio noro.
Nereikia būti dideliu proto bokštu kad suvoktum, jog dėl savotiško Tony paranojiškumo stiklai čia neperšaunami, o tuo pačiu tai reiškia, jog jie ir garso nepraleidžia, tad mėginti perduoti garsinę informaciją būtų beprasmiška, o rašinėtis su vyru ne tik kad atrodo gan vaikiška, bet ir praktiškai neįmanoma dėl tos vienos priežasties, kad Scott jokio rašiklio ar popiergalio su savimi nepasiėmusi. Laimei, yra ir kitas būdas išreikšti mintis - kūno kalbą šita motera išlavinusi kuo puikiausiai, taigi netrukus kiek suprastina iki tol lūpose žaidusią šypsenėlę, vėl sukryžiuoja dar laukiant spėtas nuleisti letenėles ant krūtinės ir šiek tiek primerkia žydras savo akis, pradėdama su Stark'u žaisti akių karą tarsi jie abu būtų darželinukai, o ne suaugę žmonės. Nėra labai sudėtinga susigaudyti, jog išsinešdinti ji nė neketina, bent jau kol Tonis neišeis pro duris ir su ja nepasikalbės. Jei panorėtų, galėtų čia išstovėti dar ne vieną valandą, todėl tikėjosi, kad šitai suprasdamas ir nenorėdamas kad tokia persona stypčiotų prie jo "trobelės" vyras nuspręs išsiaiškinti ko jai čia reikia ir atsikratyti kokiu veiksmingesniu būdu, o ne keliais žodžiais ant popieriaus lapo.

Be didesnės abejonės, po to mažyčio kleptomaniško (ar panašaus psichologinio nukrypimo, provokuojančio nusikalstamą svetimo turto savinimąsi) incidento, Tonis pasistengė apie Ashlynn kompiuterinio pažangumo būdu bei savo precedento neturinčių įsilaužėlio sugebėjimų pagalba susižinoti viską susipratęs, jog paukštytė, begėdiškai kišusi vyrui į galvą išgalvotą vardą nėra tokia nekalta, kaip kad dėjosi. Žinoma buvo teisus. Jis visada būna teisus. Tačiau tam, kad (eilinį kartą) tuo įsitikintų, teko gerokai paplušėti, prakiurksoti ne vieną valandą spirginant į daugiamonitorinį - technologinį ansamblį, kapstant faktą po fakto, žiupsnelį po žiupsnelio, kadangi informacijos ieškoti tampa kur kas lengviau, kai esminiai raktiniai žodžiai yra žinomi teisingame ir toli gražu nepramanytame jųjų pavidale (o tuo pasigirti negalėjo). Visi merginos nusižengimai, rimtesni, bet bandyti užslaptinti pasižymėjimai visuomeniniu mastu jau ilgą laiką glūdėjo vyro atminties būstinėje, kurioje ironiškai nėra vietos tokiems dalykams, kaip jajam pačiam priklausančio socialinio draudimo numeris ar artimiausių bičiulių gimtadienio dienų datos. Natūralu, jog sulig ne itin neišsamiu tikruoju panelės Scott tapatybės atskleidimu, šioji ėmė Anthony tik dar labiau intriguoti, tad net ir labai panorėjęs negalėtų patapti priešiškai prieš Lynn nusiteikusiu. Gerai, kad ganėtinai išmoningai sugebėjo tą priešiškumą suvaidinti. Natūralu, jog žmogus, kuriantis veik paklausiausius ginklus pasauly, užpildžiusius karinę Amerikos rinką, nemoka, o galbūt paprasčiausiai neketina nežaisti su ugnimi. Ir, taip, nepamirškim esminio klausimo, neduodančią vyrui ramybės: ko velniai griebtų merginai iš Stark`o reikia? Ši trikdanti jį, nes rengia kokią slaptą aferą ar mergina tiesiog pasižymi ganėtinai iškreiptu pramogų sąvokos interpretavimu?..
Sakoma, būtent smalsumas pražudė kalakutą. Nenutuokė, kieno: savo užpakalio, dar vieno prabangaus laikrodžio ar šiaip kokio materialaus objekto gerove Tonis rizikuojantis, tačiau būtent tą akimirką, kuomet, mergina neapsigręžė, nenumainavo savais keliais išvydusi tikrai nelabai draugišką, vilties neteikiančią „get the fuck off“ žodžių kombinacijos trumpinį, pasipūtusi akivaizdžiai leido suprasti, jog be kovos ši nepasiduosianti, įkvėpia vyrą troškimui duris viešniai atlapoti kuo greičiau. Be abejo, nepraleidžia progos tradiciškai pasimaivyti ir vietoje to, kad Bugs Bunny‘io greičiu prišokuotų prie kompiuterinės, jutimams jautrios spynos, labiau primenantį iš vėlyvų 2030ųjų nužengusį įrenginį, surinktų gudrią skaičių kombinaciją (taip. Savo aplinkoje Stark`as mechanine užraktų sistema bei nepatikimais, smulkučiais, todėl nesunkiai praganomais metaliniais rakčiukais naudojosi taip retai, kad beveik niekada), suakmenėjęs įsispirtina į Ashlynn veidą su tokiu pagiežingumu, neva ką nors panašaus tikrai būtų jautęs. Tipo įsižeidė, kad ši drįstanti nepaklusti vyro valiai, dabarties momentu vijusią Scott už jūrų marių. Nesivargindamas per daug skubintis, visų pirmiausia iki galo sudoroja juoduoti pradėjusį bananą, kurio žievę pameta ant artimiausiai pūpsančio objekto, mintyse lūkestingai, dėl to visiškai nerealistiškai prisiekęs ištremti į šiukšliadėžę ją vėliau, netikėtai sugniaužia delną, kuris prispaustas prie stiklo laikė pripeckiotą popieriaus lakštą. To pasėkoje, pastarasis labai nesunkiai tampa panašus į suspaustą makūlatūrinę atlieką. Palinkęs prie pusės matlankio formos, kietmetalinėje kolonoje įtaisyto kompiuteriuko, suveda devynženklę skaičių kombinaciją, kurią skaitmeniniu būdu patvirtinęs, išgirsta duslų spynos šnypštimą, labiau jau primenantį momentus, kai atsidaro paradinės lėktuvo, o ne gyvenamojo namo durys. Truktelėjęs pasagos formos rankeną į save, iškiša laukan galvą, tragiškai primerktas akutes įbesdamas į viešnios veidą.
- Ko?-pats nusistebi, kaip atšiauriai bei baugiai nuskamba žemas jojo balsas, tapęs panašus į alkano vilko riaumojimą. Perdėtai kritiškai nužvelgęs užuž merginos stūksančią motorinę transporto priemonę, kreivai, mažne pajuokiai šypteli, it provokuodamas Scott įtūžti. Puikiai žinojo, kaip mergina mylinti savo motociklą. Pagerbęs Lynn savo žvilgsniu, atsidūsta su tokiu emociniu jausmingumu, it koks biesas jį nepaprastai vargintų.
- Claire, esu labai, labai užsiėmęs,-sumurma, mesdamas akivaizdžią užuominą į tai, jog neketina nutęsusio laiko atžvilgiu sirpti Ash draugijoje, nes jis turintis svarbesnių reikalų nei... Bobos. Tonis tikrąjį pašnekovės vardą žinojo taip pat gerai, kaip ir saviškį, tačiau įdomumo dėlei nutarė apsimesti atbukusiu, naiviu tamsuoliu. Atvejai, kuomet už nosies vedžiojamas „nelaimelis“ yra nutviekstas tiesos žinojimo spinduliais daro jį slapukiškai pranašesniu individu.

Išlaikydama apie pasiryžimą stypsoti prie įėjimo į Stark'o namus tiek, kiek tik reikės bylojančią pozą bei užsispyrusią veido išraišką, Scott vėlgi sustingsta tarsi statula, neatitraukdama šiek tiek primerktų akių žvilgsnio nuo kitapus permatomų durų esančio vyriškio. Kažkas pasipiktinusioje jojo išraiškoje leido merginai suvokti, jog ji buvo puikiai suprasta ir kad Tony visgi nusileis ir teiksis persimesti bent keliais žodžiais, prieš tai dar šiek tiek patampęs jai nervus. Nekintančia mimika išlaukusi, kol vyras nustos pagiežingai į ją dėbsoti ir demonstratyviai neskubėdamas sukramsnos bananą, šypteli vos matoma, triumfuojančia šypsenėle jam staigiai sugniaužus popieriaus lapą su nykti iš čia liepiančiu užrašu, iki tol spaustą prie lygaus stiklinio paviršiaus, o dabar virtusį paprasčiausia beforme šiukšle. Vyriškiui pagaliau pasijudinus prie kolonos, kurioje, Lynn puikiai tai žinojo, yra įtaisytas kompiuteriukas, pakeičiantis tokį paprastiems žmonėms įprastą dalyką kaip namų raktas, Ashlynn pagaliau atgija, panaikina nuo lūpų iki tol jose žaidusį pergalingą šypsnį, plačiau atmerkia jau kone siaurais plyšeliais virtusius "regėjimo aparatus" ir atpalaidavusi rankas, kurias buvo sukryžiavusi ant krūtinės kad galėtų lengviau kūno kalba išreikšti ką norėjo pasakyti, alkūnėmis atsiremia į savo transporto priemonę, žvilgsniu sekdama visus vis dar kitapus akvariuminių durų esančio Stark'o veiksmus. Spynai išleidus keistą, neįprastą garsą, reiškiantį kad ji atsirakino, merginos galvoje akimirką ar dvi randasi planų apie tai, kaip reikėtų čionais įsilaužti - atrodo praktiškai neįmanoma nenaudojant sprogmenų, o neįmanomi dalykai Ly visada vilioja. Tačiau tai tik nereikšmingos mintelės, nes ji čia atvyko tikrai ne su tikslu iškrėsti Toniui dar kokią šunybę, ir šiaip, net turint omenyje kad jis nesveikai turtingas, nejautė noro vėl jį apvogti ar mulkinti. Visų pirma, net ir tokiai sąvokos "sveikas protas" nežinančiai asmenybei kaip ji nesinorėjo įsigyti tiek įtakos turintį priešą kaip Anthony Stark, antra - bendrauti su šiuo žmogumi neretai pasirodydavo netgi įdomiau nei brautis į kieno nors namus, bėgti nuo policijos ar užsiiminėti panašiais Ash žodžio "linksmybės" sąvoką atitinkančiais dalykais, tad nukniaukus tą jo laikrodėlį, kainavusį bemaž tiek pat kiek ir motociklas, dėl kurio ji ir nusprendė aplankyti seną pažįstamą, ir nutraukusi ryšius su Toniu kurį laiką jautė kaltę, kas jai šiaip nebūdinga.
Vyrui pagaliau atvėrus duris ir kyštelėjus galvą laukan, Scott šiek tiek kilsteli antakius, mat jo išrėktas klausiamasis žodis "Ko?" nuskambėjo išties piktai ir grėsmingai. Iš tikrųjų tai Lynn nemanė, jog "Da Vinci of our time" viską labai ima į širdį ir kad iki šiol niršta ant jos. Kai apvogdavo kur kas kuklesnį nei jis biudžetą turinčius žmones ir pavokdavo toli gražu ne vos keliolikos tūkstančių kainuojantį niekniekį, jie tikrai turėdavo teisę taip širsti, o Stark'as jau lyg ir turėjo būti atsileidęs, bent jau Ly taip atrodė. Juk norėdama ji galėjo nuvogti bent kelis milijonus dolerių iš jo banko sąskaitų ar pasisavinti kur kas vertingesnių daiktų, o vis tiek pasirinko ne rimtai jį apvogti, o tiesiog nukniaukti "Jaeger LeCoultre" laikrodį. Palyginus su kitais savo nusikaltimais, šį galima būtų įvardinti kaip atliktą šiek tiek keistoko žaidimo forma.
Pastebėjusi pašaipų vyriškio žvilgsnį, mestą į mylimiausią jos plieninį žirgą, į kurį mergina šiuo metu kaip tik patogiai rėmėsi, Scott leidžia savo veide pasirodyti įsižeidusiai išraiškai, kuri turėtų nors kiek paglostyti širdį akivaizdžiai ją suerzinti norinčiam Stark'ui. Kai šis vėl prabyla, kreipdamasis į ją netikru vardu, Ly dramatiškai atsidūsta tarsi nuvilta jo pasakytos frazės, nors greičiau tas jos atodūsis yra dėl susikrimtimo prisiminus, kiek Toniui apie save priskiedė ir kad jis net nežino jos tikrojo vardo, tik pseudonimą - Claire Cox.
-Užsiėmęs?- atkartoja su šiokiu tokiu, nežinia suvaidintu ar tikru, nepasitenkinimu balse. Buvo įsitikinusi, jog jis tiesiog krapštosi prie savo automobilių ar kuria kažkokį žaisliuką, galintį nuo žemės paviršiaus nušluoti kokią nors nereikšmingą šalelę. Juk šitai padaryti jis galės bet kada, o va jai jo reikia tuojau pat.
-Mano motociklui kažkas atsitiko. Abejoju ar galėčiau parsigauti namo, todėl man reikia tavo pagalbos,- trumpai išdėsto, gerokai persūdydama dėl to, kad negalėsianti parsigauti namo. Lynnash tikrai neatrodė, kad josios numylėtojo BMW gedimas toks rimtas, kad neparvažiuotų su juo atgal į Kvinsą. Paprasčiausiai dėl kažkokios priežasties norėjosi pamatyti, kaip Stark'as elgsis manydamas, kad šiuo metu jai tikrai mirtinai reikia jo pagalbos ir žinodamas, kad iš čia kur jis gyvena kelias kad ir į artimiausią barą be transporto priemonės būtų baisiai ilgas.
-Taigi, gali pagelbėti?- paklausia tokiu draugišku ir užtikrintu tonu, tarsi būtų visiškai įsitikinusi, kad jis su džiaugsmu puls ieškoti gedimo ir jį taisyti, o ne pasiųs ją toli toli, žodžius palydėdama dar ir meiliu rankos uždėjimu ant motociklo vairo ir trumpam nukreipdama žvilgsnį į savo transporto priemonę, o tada vėl jį grąžindama į pašnekovą.

Nors ir kyštelėjo laukan galvą prieš keletas dešimtis sekundžių spėja įsitikinti, kad žiemos sezonas neketina užleisti vietos pavasariškam metų laikui. Nesunkiai užuodęs ir žemutiniame atmosferos taške tvyrančią drėgmę, akimoju užsigeidžia sulysti atgalios į namus, kuriuose odai pašiurpti neleidžia ideali aštuoniolikos laipsnių temperatūra. Į Niujorką iš Kalifornijos valstijos, Maliu, kur verslo reikalais praleido gerus pusę metų atkeliavo prieš trejetą savaičių ir, tiesą pasakius, nebuvo dienos, kad nepagalvotų kaip norėtų ten sugrįžti bei tupėt bent jau iki to meto, kai galės pradėti rėdytis vėsesniais drabužiais ir šiltesnio oro sezonas bus oficialiai atidarytas. Nebuvo taip jau ir sunku pastebėti, kad „Claire“ kūną judina taip pat „dažnai“, kaip ir ant jūros kranto poilsiaujantis dručkis ruonis, tad nūnai iškelia klaidingesnę už pačią George`o Bush`o politiką hipotezę, idant taip yra dėl to, kad kiekvieną josios, nepasakytum, kad labai gležno kūnelio kaulelį narsto šaltas Vasario šiaurys. Kitaip tariant, sukurpia dar vieną dingstį neviešai pasimėgauti piktdžiuga. Kaip jau teko paminėti, Stark`as danties ant Scott dėl „nupisto“ laikroduko negręžė. Tiesą sakant, nejautė didelės meilės „Kvinslandijos“ gyventojams. Ir vien tik dėl to, kad joje riogso įsikūręs nupiepelio Justin`o Hammer`io – nuožmiausio Tonio, tačiau neabejotinai nukonkuruoto varžovo ginklų gamybos, nupiepęs pastatas. Kita vertus... Veikiausiai jei turėtų galimybę susprogdinti kokią Amerikos vietoję, neabejotinai rinktųsi Kvinsą.
Vaizduodamas, kad merginos kompanija jam yra tiek pat įdomi, kiek ir debatai, tema „Kodėl aš myliu Robert`ą Pattinson`ą?“, žabalioja, kartkartėmis paspokso ir į nagus. Anthony tikrai nėra tūžminga asmenybė, tačiau turi vieną charakterio ydą – tai desperatišką poreikį užsiiminėti vaizduojamuoju menu. O ir išsišokti prieš merginą, kaip sužinojo, pragyvenimui užsidirbančią vagystėmis, aferomis ir šiuo tuo šiurpulingesniu visiškai nesibaimino. Gerai pagalvojus, tam tikrais aspektais jiedu turėjo šį tą bendro, tik priešingai nei panelė Scott, Tonis neužsiima šešėline destrukcija. Vyras tiesiog realizuoja idėjas, nužudančias galybę žmonių. Todėl pragare it lašinukai keptuvėje spirgės jie abu.
Vos tik vyro ausis pasiekia nepasitenkinimu atsiduodantis pašnekovės balsas, Stark`as, liovęsis akutėmis spirginti į vėjo plaikstomą šapelį, dirsteli Ash veido lygio linkme, iš įpročio momentais, kuomet suurzgia emocijų voljere tūnantis vilkiukas, drastiškai prisimerkdamas.
- Ne, sėdėjau kampe ir krapščiau nosį,-kimiai, vos vos girdimai sumurma, it siektų, jog šis žodžių junginys pro Lynn ausų būgnelius neprašniotų. Iš tiesų nenorėjo, kad mergina spjovusi į visai nebičiuliškai nusiteikusio Tonio draugiją, šoktų ant savo plieninio žirgo ir burzgiant optimizuotų cilindrų varikliui numainuotų savo keliais, tačiau būtų naivu tikėtis, jogei elgsis su ja kaip su sėbre, spinduliuos į merginą nukreiptą prielankumą bei pasiūlys jai išgerti puodelį „Dachunpao“ arbatos. Savaime suprantama – artimu metu turėtų išaiškėti priežastis, atginusį Scott į Stark`o tvirtovę, ironiškai pavadintą „Gulmiros“ – skurdaus Artimųjų Rytų pakraščio pavadinimu, o merginai dėstyti savo motyvą pradėjus, klausosi jos tu tokia mina, lyg kiekvienas vyro veido raumenėlis būtų patapęs cerebrinio paralyžiaus auka. Tiesiog neįtikėtina. Tikriausiai niekada gyvenime nesusidūrė su tokia akiplėšiška persona, kaulyjančia pagalbos iš žmogaus, kurį kažkadaise, sakykim, nuskriaudė. Nieko keista, jog kraują užvirinęs nepasitenkinimas prasisunkia ne tik pro raustelėjusią Tonio veido odą, bet ir sarkazmu pertvinkusiame liežuvyje.
- Žinoma aš tau padėsiu!-rikteli taip džiaugsmingai, it būtų sužinojęs, jog Justin`ą Hammer`į suvažinėjo sunkvežimis. Netikėtai atkutęs, vyras ima „eksponuoti“ ne tik suaktyvėjusį judrumą, pasireiškiantį gausiomis gestikuliacijomis, bet ir suspindėjusiomis akimis bei sužvalėjusiu balsu,-Ne tik sutvarkysiu tavo motociklą, bet dar išdekoruosiu jį Swarovski kristaliukais, pripaišysiu drugelių, debesėlių, nykštukų, nupurkšiu auksiniais dažais ir kelionei namo įmesiu tau maišelį naminių sausainukų su šokoladu!-subėręs dalį oracijos greitakalbe, smagiai kilsteli rankas į viršų, tarytum laukdamas gausių aplodismentų už tokį nuostabų sumanymą.
- O gal velniop tą motociklą, aš tau nupirksiu ir padovanosiu visą „Harley Davidson“ gamyklą!-tęsia, pabaigoje sukurpdamas veik klausiamą, merginą tuojau pat išreikšti susižavėjimą vyro išgalvotomis idėjomis reikalaujančią miną, kuri pasikeičia vos tik prabėga trys abipusės nebylos sekundės. Nutaisęs meistrišką „bitch please“ fizionomiją, keletą akimirkų nebylomis tiesiog gręžia žvilgsiu stovinčiąją priešais, kol iššokęs į lauką pilnai, paspiria duris taip jas uždarydamas. Kadangi dėvėjo tik juodą, berankovę „maikę“, tamsius džinsus ir sportinius „sneeker`ius“, viršutinį kūno sluoksnį kandžiojantį šaltuką pajunta akimirksniu ir tai priverčia vyrą pasiskubinti. Jamojęs kažkur eiti, stabteli. Atsisukęs į merginą, pakviečia ją gestu sekti paskui vyrą. Iš esmės, demonstravo prieštaravimų kupiną, neypatingai brandų elgesį, kurio pagrindu buvo „pirma išburba, tačiau vis tiek padaro“ paradoksas. Net neabejodamas, jog Ashlynn kampą pagavusi, paspartina žingsnį, kelionės iki savo dirbtuvių metu iš kelnių išsikrapštydamas savo išmanųjį (jei šiais laikaisi išmaniaisiais vadinami iPhone`ai ir Blackberry visoki, tai ŠITAS išmanus iki smegenų dangalų uždegimo - meningito) delninuką. Atsistojęs netoli vartų, labiau jau primenančių plieninę barikadą ir vedančių tiesiai į Stark`o garažą, šis pasinaudoja savo miniatiūriniu kompiuteriuku tam, kad įsilaužtų į namo apsaugos sistemą bei suvestų komandą, liepiančią užtvarą atlapoti. Neprireikia nė keturių sekundžių, kad tikslą pasiektų ir tuomet kai skleisdami grėsmingus garsus vartai pakyla, vyras pašauna vingiuota, žemyn vedančia, LED`inėmis lempikėmis apšviesta alėja, kurios gale atsiveria Anthony dirbtuvės, kur galima aptikti ne tik labiausiai šiknas spardančių technologijų, bet ir eilę vyrui priklausančių motorizuotų transporto priemonių. Netrukęs iki minėtosios vietos atsikapanoti, nučiumpa ant stalo, nukrauto visokiais popiergaliais stiklinę su granatų sultimis.
- Džarvi, sek kiekvieną šios damutės judesį ir jeigu ji imsis kokių neleistinų, įtartinų veiksmų, suspiek garsiau nei skerdžiamas paršelis,-užbaigęs dialogą su savo virtualia dešiniąja ranka, Tonis atsisuka į Scott, kuria nepasitiki tiek pat, kiek pasitiki savimi, akimis pasveikindamas merginą atvykusią į svarbiausią vietą vyro gyvenime.
- Taigi,-gurkštelėjęs sulčių, suneria rankas priešais krūtinę, pradėjęs bendrauti su kur kas labiau už J.A.R.V.I.S. apčiuopiama būtybe,-Kas nutiko tavo motociklui?-užklausia, žinoma tikėdamasis išgirsti faktorius, išprovokavusius kažkokį gedimą, nes į transporto priemonę pažvelgęs jįjį identifikuoti gali tik Chuck Norris. Nors netoliese ore sukiojosi projekto, prie kurio Anthony dabar dirba tridimensinė projekcija, vyras nei kiek nesijaudino. Yra už mikropointą mažesnė tikimybė, kad viešnia supras, kas joje pavaizduota.

Prie tokio šlykščiai šalto šiam sezonui būdingo Niujorko oro mergina buvo pripratusi ir šiaip, dirbdama savo darbą išmoko praignoruoti ar iškęsti daugelį nepatogumų suteikiančių pojūčių, tačiau stypsoti nejudant jau darėsi išties namalonu. Vien tik plonomis, tamsiomis odinėmis pirštinėmis pridengtas plaštakas šiek tiek gėlė, per pavasariškai šiltai, o ne stingdančiai šaltai temperatūrai kur kas labiau tinkančią striukelę nesunkiai prasiskverbė vėjas. Ir šiaip, čia, užmiestyje, temperatūra bent vienu, jeigu ne visais dviem laipsniais žemesnė nei mieste, kur yra pastatų apginančių nuo vėjo, pilna automobilių bei kitų žmonių kūnų, kurie skleidžia kad ir menką, bet visgi šiokią tokią šilumą. Taigi, Ash jau buvo pradėjęs imti šioks toks noras imtis kokios nors aktyvesnės veiklos nei stovėti vienoje vietoje tarsi įkaltai, nors šitai ji kol kas gana sėkmingai slėpė. Vienintelis jos savijautą dėl dabartinio oro išduoti galintis dalykas buvo tik geriau įsižiūrėjus pastebimas faktas, jog jos kūnas įsitempęs, tarsi Scott stengtųsi sutramdyti natūralią organizmo reakciją į šaltį ir mėginimą sušilti virpant. Todėl nieko stebėtina, jog Lynn buvo apėmęs nekantrumas laukiant tolimesnio Anthony elgesio, iššaukto jos pasakytų žodžių, kurie, atsižvelgiant į tai, jog siaubingai chamiška yra lįsti čionai po to ką ji padarė, galėtų kaip reikiant sunervinti bet ką. Galbūt ji slaptai norėjo, kad vyriškis ant jos užsiundytų "angelus sargus" ar dar ką nors, o kadangi pas tokį žmogų kaip Tony Stark tvarkos saugotojai atvyktų turbūt greičiau nei pas kokį paprastą žmogelį, gyvenantį kad ir prie pat policijos nuovados, būtų proga sušilti, pasitreniruoti ir pasikrauti adrenalino.
Nepuoselėjusi nė menkiausios viltelės, jog misteris Stark'as parodys bent šiek tiek teigiamų emocijų jos atžvilgiu ar bendraus šiltai, Scott lieka visiškai nenustebinta itin tyliai mestelėtos sarkastiškos jo frazelės, kurios nespėjo net kaip reikiant nugirsti. Nutarusi paprasčiausiai nekreipti dėmesio į žodžius, ištartus taip tyliai ir neaiškiai, kad nesunku suprasti - pašnekovas paprasčiausiai nenori, jog jos klausos organai užfiksuotų ką jis ten suburbėjo, mergina tiesiog toliau stebi vyro išraišką po jos trumpo pasiaiškinimo su kokiu tikslu čia atvyko ir laukia, kokius jo veiksmus tai išprovokuos. Po trumpos tylos Anthony veidui staiga persimainius į dirbtinai linksmą bei iš jojo burnos pasigirdus džiaugsmingam šūksniui, Lynn sunkiai suvaldo atodūsį supratusi, kad turės atkentėti ironija perpildytą jo vaidinimą ir krūvą tokių pat žodžių. Vos spėja apie tai pagalvoti, "merchant of death" vėl prabyla, kaip Lynnash jau nuspėjo, su perdėtu entuziazmu ir gerokai perspausta kalba, kurią išberia tokiu greičiu, jog merginos antakiai nejučia kilsteli į viršų taip, kad kone pasislėpė už kaktą dengiančių kirpčiukų. Tokią fizionomiją išlaikiusi iki pat paskutinių Tonio ištartų žodžių, kurie nuskamba bemaž kaip klausimas, Ash leidžia įsivyrauti tylai, neturėdama jokio noro pati pradėti kalbėti cinizmo kupinomis frazėmis. Mintyse padaro išvadą, kad geriausia bus leisti jam manyti, jog sėkmingai ją "suvartė", tad pamažu normalizuoja savo išraišką nuleisdama lanko formos antakius į įprastinę jų padėtį bei prikanda lūpą, tarsi tokie "draugiški" vyriškio žodžiai būtų ją rimtai sutrikdę. Iš tikrųjų, kaip jau minėta, nesitikėjo mielaširdingo pasveikinimo, tad pašnekovo kalbelė per daug jos nenustebino ir nė kiek neatbaidė nuo ketinimo "pagroti" jo nervais prievartą įsitrinant į kompaniją. Išlaikydama nusiminusį vaiką primenančią veido išraišką, tarsi klausiančią "Kam taip piktai?", Ly net nespėja susimąstyti ką Stark'as ketina daryti toliau, kai šis iš šiltos savo "tobelės" išneria į minusinę vasario mėnesio temperatūrą ir užtrenkęs duris mosteli jai eiti kartu. Jei ji sugebėjo nuspėti ankstesnius, tikrai ne pačius mieliausius Anthony veiksmus, tai dabar liko nuoširdžiai nustebinta, kas jai, tiesą sakant, atsitinka retai. Visiškai nesitikėjo, kad jis sutiks padėti - jau greičiau dar kelis kartus pasiųs toli nuo čia, o tada kvies farus arba ką nors iš Stark Industries jam dirbančių apsaugos darbuotojų. Su "WTF?" išraiška snukelyje, kurios "Da Vinci of our time" matyti jau negali nes nusisukęs nuo jos sparčiu tempu žingsniuoja link garažo, Lynn keletą sekundžių apšalusi seka vyrą akimis, kol pagaliau pati atsigauna ir pagriebusi savo BMW motociklą už vairo pradeda stumti jį greta savęs, dėl ko jau ir taip nemenkai atsilikusi nuo greitais žingsniais tolyn einančio Stark'o judinasi tik dar lėčiau. Toniui stabtelėjus prie garažo vartų, spėja jį prisivyti ir vingiuota alėja paskui jį žingsniuoja atsilikdama jau vos kokių dviejų metrų atstumu. Pagaliau atsidūrusi jojo dirbtuvėse, Scott, kaip visada patekusi nepažįstamon teritorijon, visų pirma greitai apžvelgia aplinką ir jau nebežiūrėdama į kartu su savimi atsitemptą savo plieninį žirgą jį pastato, patraukdama rankas nuo vairo. Merginos žvilgsnis tuo metu analizuoja viską, už ko tik užkliūna, įskaitant įspūdingą eilę Stark'o automobilių, iš kurių Lynn dėmesį ilgiausiam laikui - maždaug trims ar keturioms sekundėms - patraukia Audi R8 Spyder. Iš įpročio dėdamasi galvon įvairias smulkmenas, "regėjimo aparatais" užkliūna už ore besisukiojančio trimačio vaizdo, tačiau merginai dar net nespėjus sau pačiai iškelti klausimo kas per velnias čia yra, jos ausis pasiekia aiškiai ne jai adresuotas paliepimas. Su naivia nuostaba pažvelgusi į vyrą, Ashlynn, akivaizdžiai nepatenkinta turbūt vienai tobuliausių kompiuterinių sistemų visame pasaulyje, J.A.R.V.I.S., pateiktais nurodymas sekti jos veiksmus, vėl sumeta letenėles ant krūtinės jas sukryžiuodama ir šiek tiek (apsimestinai) pasipiktinusi, kad ja šitaip nepasitikima, kelias akimirkas varsto akimis Antonį.
-Tikrai manai, kad mėginčiau daryti ką nors neleistino?- pasitikslina, nors čia kur kas labiau tiktų klausimas, ar Džarvio įspėjamasis signalas tikrai išgelbėtų Tonį jei ji rimtai norėtų jam ką nors iškrėsti. Po trumpo josios nepasitenkinimą išdavusio sakinio, mergina dar kurį laiką stebeilijasi į Stark'ą, kol sumoja, kad reikėtų atsakyti ir į klausimą, šįkart jau adresuotą jai. Puikiai suprasdama, kad, jeigu jau vyras ją atsivedė į savo "šventovę" ir galbūt netgi rimtai ketina padėti, reikėtų atsakyti į klausimą normaliai, Ly pamažu nustoja reikšti nepasitenkinimą visais savo veiksmais ir trumpai pagalvojusi galiausiai prabyla jau normaliu, paprastu tonu, be erzinančio naivumo ar linksmumo.
-Iš tikrųjų net nežinau,- ištaria tik kurį laiką laikydamasi mandagumo normų, reikalaujančių su kuo nors kalbantis veizėti į pašnekovą. Netrukus merginos akys vėl nukrypsta neaiškia linkme ir ji vis dar net nesistengdama per daug slėpti susidomėjusio žvilgsnio žvalgosi po garažą, kuriame anksčiau dar nebuvo apsilankiusi, regėjimo organais tarsi skanuodama viską kas čia yra. Nors paprastai kalbėdama apie savo Honda ar BMW motociklus labai rimtai galvodavo vien apie juos, šį kartą jos dėmesį išblaškė buvimas vietoje, kurią Stark'as tikriausiai dievino taip pat kaip ji - abu savo plieninius žvėriukus, kurių vienas šiuo metu lyg ir "nesveikavo".- Galiu pasakyti tik tiek, kad važiuojant iš variklio sklinda jam nebūdingi įtartini garsai,- po trumpos pauzelės toliau dėsto ne per labiausiai padedančią informaciją. Deja, daugiau išties nelabai tegalėjo papasakoti, nes tuomet sustojusi ant kelio beveik neanalizavo, kas galėjo atsitikti - pernelyg greitai susivokė kur esanti ir vos sumąsčiusi atvykti pas Tony jau išvis apie transporto priemonę nebemąstė. Nė neįsivaizdavo, kaip vyras sugebės kaip nors sutvarkyti jos transporto priemonę su tiek mažai informacijos, kiek ji jam pateikė, bet tikėjo, jog vienokį ar kitokį būdą jis visgi sugebės rasti.

Priežastis, sąlygojusi pagalbos rankos Ashlynn ištiesimui buvo keistai nesuvokiama pačiam Toniui. Kita vertus, aiškiai nutuokė viena – mergina jam patinka. Ir netgi labai. Tikriausiai niekaip, net ir išmaišęs itin platų savo pažįstamų ratą neįvardintų jį labiau už panelę Scott intriguojančios personos vardo. Jau neminint ganėtinai akivaizdžių aspektų, tokių kaip nenuginčijamai patrauklus merginos „fasadas“, ši buvo žvarbi, neįprastai manieringa ir kavojo gyvą galą tamsių slėpinėlių. Su didžiausiu malonumu būtų išžėręs rėksmingą „kurių galų man savo tikro vardo nesakai, moterie?!”, tačiau nusprendęs žaisti pagal Ash taisykles smalsiai laukiant kas iš to išeis, nusprendė elgtis kuo natūraliau ir jeigu reiks, vaizduoti dėl to laikrodžio vagystės įsižeidusį iki apsivėmimo, tad šiuo atveju susikuria savotišką rolę. O raukytis ir vėpsant į merginą sukurpti kuo nemalonesnį žvilgsnį pasirodė lengviau, nei išvesti funkcijų diferencialus. Negalėjo, o ir neketino kompanione pasitikėti, tad nieko keista, jog tuomet, kai pro ausis prasisunkia bei nesunkiai įsisąmonina klausiamasis merginos sakinukas, Tonis tik per plauką susilaiko nepradėjęs ironiškai kikenti ar/ir piktai urgzti. Nepasakytum, kad nepagrįstai manyti ėmė, jog būtent šventvagiškas įžūlumas diktuoja visą Lynn psichinių savybių visumos parado pamatinį gruntą. Tikrai būtų velnioniškai keista iš merginos tikėtis kažko „leistino“ atsižvelgiant į josios asmenybės drumzlinumą. Neapleido ir ganėtinai logiškas minties išvedžiojimas, idant mergina čia apsireiškusi bei inscenizavusi motociklo gedimą tikrai ne be reikalo. Ką gali žinot, galbūt šioji už kelių akimirkų išsitrauks seną revolverį, nutaikys šviežiu paraku dvokiantį gaiduką į Stark`ą ir pareikalaus nesąmoningai didelės piniginės kompensacijos ar tiesiog nutarusi liguistai pasilinksminti, nuniokos vyro garažą taip, kad galutinis vaizdas taptų liūdnesniu už Hirosimos kraštovaizdį po branduolinės JAV karinių pajėgų atakos.
- Tikrai manai, kad turiu pagrindą manyti, jog akimirką nusisukęs neišvysiu tavęs nuvarinėjančios to Audi R8 Spider?-ne be reikalo pamini automobilį, kuris iš eilės Toniui priklausančių veik labiausiai rėžė akį savo subines spardančia išvaizda. Pro jo vanagiškai žvitrias veizoles nepraslydo ir už minėtojo „Audi“ koncerno šedevro užkliuvęs merginos žvilgsnis, šiai įpėstinus į legendinį Stark`o garažą,-Nes prieš akimirką nužiūrėjai jį taip, kad net nūnai susimąsčiau ar pavyktų man labiau patraukti tavo dėmesį, jei nuspręsčiau nusimesti visus drabužius ir sušokti Makareną,-kaip visuomet nestokojęs iškalbos meno demonstracijos, prunkšteli nesiliaudamas eksploatuoti aštrios, pajuokios ironijos. Nusičiupęs stiklinaitę su epiloginiu šlakeliu granatų sulčių, šliūkšteli šių sau skrandin, tiesiu taikiniu patraukdamas prie vieno iš kompiuterių ekranų, kuriame bolavo margaspalvis „ebay“ logotipas. Pats nežinojo kurių galų, tačiau internetiniuose aukcionuose pirkdamas antikvarinius dalykėlius, miniatiūrinius kareivukus, komiksų ir filmų superherojų figūrėles bei panašų šūdą praleisdavo ne tiek jau ir mažai laiko. Vaikiška, tačiau daugiausia džiaugsmo vyrui teikdavo ne internetu įsigyti niekučiai, o mintis, jog įsitaisė daiktą, kurio geidė saujelė konkurentų, palaipsniui didinusių statymus, nuoširdžiai besivylusių finišuot pergale ir galiausiai likusių prie suskilusios geldos. Kita vertus, Tonis yra tiek pat genijus, kiek ir beprotis, tad didelio čia daikto. Nors kiurksodamas palinkęs prie vaizduoklio sudarė tokį vaizdą, jog Scott, kaip tik postringaujančios apie savo motociklą, nusprendusį „pabūti kale“, klausosi taip pat „įdėmiai“, kaip ir pagiriotas studentas mikroekonomikos dėsnių, iš tiesų atidos gerokai daugiau skyrė merginai. Paprasčiausiai nusprendė visokiais, net pačiais absurdiškiausiais būdais ją koneveikti, laukdamas momento, kuomet ši užsirūstinusi parodys, kokia užvedančiai siautulinga panelė Scott gali būti. Tai vis įdomiau, nei vėpsot į pašnekovę, dalį emocijų (jeigu jos išlysti aplamai prisiruošia) tiesiog suvaidinančią.
- Nesuprantu už kokius nuopelnus turėčiau tau padėti, dėl Dievo meilės, tikrai nesuprantu...-bumbėdamas po nosim, galų gale atlimpa nuo kompiuterio ir sudaręs maršrutą merginos motociklo link, pakeliui nučiumpa juodą lagaminėlį su pagrindiniais praktinėje mechanikoje naudojamais įrankiais. Apžergęs Ashlynn „bė em dabalju“, nuodugniai nužvelgia motociklo kėbulą, nesunkiai atkasdamas vietą, kurioje reiktų šį nulupti. Kadangi darbuodamasis neišsiversdavo be meno šakos, kurios išraiškos priemone esti garsai, inicijuoja dar vieną trumputį dialogą su J.A.R.V.I.S., pareikalaudamas senųjų gerųjų „Scorpions“ „Rock You Like A Hurricane“ gabaliuko, nūnai suteikusio kruopščiam darbui nuteikiantį ūpą. Nusprendęs nesicackinti bent jau su kėbulu, ne tik nukrapšto jį paskubomis, bet dar ir nerūpestingai numeta ant žemės.
- Bum!-balsu pritaria korpusui, nubildėjusiam ant žemės bei išskleidusiam triukšmingą „DON! GAN! ZBAOONG! Jablinkšt jedreni feni“. Nuo transporto priemonės nulipęs, pritupia prie atsivėrusių dalekų „skvero“, pradėdamas, kaip pradžiai, apžvalginę analizę. Veikiausiai nebuvo tokio mechanizmo, kurio Tonis išardęs nesugebėtų sudėti į vietą, todėl pasitelkęs reples, keletą skirtingų skersmenų atsuktuvų bei veržliarakčių, jamoja knibinėti gyvybines motociklo gijas. Stebėtina, kaip greitai išgauna rezultatą, kuris plieninio žirgelio šeimininkės džiuginti neturėtų.
- Suraižytas cilindras, dužę keli vožtuvai, stūmoklis – panašus į sutrintą šūdą, o švaistiklis... Ir tas lenktas. Ką tu darei su savo motociklu? Tempei tris tonas sveriantį plūgą?-sukikena mestelėdamas į merginą klausiamą žvilgsnį. Taukšdamas apie „BMW“ gedimus, tikrai gerokai perlenkė lazdą, tačiau savu noru bei itin sąmoningai. Juk kuo daugiau pažeidimų identifikuos, tuo didesniu didvyriu pasirodys finale, kai pastatys dviratį žavuolį ant kojų. Iš tikrųjų tereikėjo truputį paveržti vožtuvus, kad Scott minėtas, ausies tikrai neglostantis variklio klegėjimas pavirstų sąskambiška „wroom wroom“ simfonija,-Taigi...-po ganėtinai netrumpai trukusio tylos manifesto prabyla, sumanęs inicijuoti dar vieną dialogą su Lynn, nes statistiškai nuo pat merginos apsireiškimo daugiau bendravo su savo virtualiuoju patikėtiniu,-Kaip klostosi tavo gyvenimas, Claire?-minėdamas tariamą merginos vardą, Stark`as pademonstruoja šleikščiai kibų, pamaivūnišką toną. Analogiškai buvo galima pamanyti, jog pasidomėti gyvenimiškomis Ash peripetijomis sumojo tik iš mandagumo, nes suinteresuotas į bičiulystes su mergina nebuvo. Atsižvelgiant į iki aukščiausios kūrybinės galios išpuoselėtus Anthony inžinerinius/mechaninius/matematinius/fizikinius/cheminius sugebėjimus, vožtuvus sutvarko taip greitai, kad būtų buvę galima Gineso Pasaulio Rekordą užfiksuoti. Tačiau nenukrypdamas nuo dramatiškos, leisgyviškos motociklo diagnozės negalėjo sau leisti nuo darbo šitaip greitai atsitraukti. Tad gi nusprendžia šiek tiek pakvailioti - pažaisti su motociklo pavarų dėže. Kiek atminė, mergina nesispietė prilipusi prie savo transporto priemonės; aplamai ne itin nutuokė ką ši dabarties momentu veikianti (o jam nelabai ir rūpėjo, nes buvo per kietas, kad pergyventų dėl galimybės patapti pakartotinai apvogtu. Geriausiu atveju), o tai suteikė vyrui šiokią tokią „kūrybinę“ laisvę. Ko gero būtų teisinga už to septintojo Dievo įsakymo (nevok) pažeidimą (ko gero nėra tokio Jėbo tėvo išmanyto įstatymo, kurio Ashlynn nebūtų sulaužiusi) atsilyginti Scott niekšiška išdaiga, todėl prikibęs prie mechanizmo, skirto sukimosi judesiui perduoti ir jo pobūdžiui keisti, perreguliuoja jį taip, kad „BMW“ kūrinukas vargiai įsibėgėtų iki trisdešimties kilometrų per valandą – paprasčiausiai užblokuoja aukštesnes pavaras, palikdamas tik pirmąją. Pradžioje informavo merginą, jog yra užsiėmęs ir tai nebuvo paistalai, bet lenkdamas nugarą prie motociklo, visiškai nesiskubino, paskutinius štrichus montuodamas itin flegmatiškai. Ir galų gale, tadaah, naginėti šaltakraujį kompanionės gyvuliuką Tonis užbaigia, ant žemės poguliavusio korpuso pirštukais siekdamas taip sunkiai, su tokiais pirdžiaus pasistenėjimais, it kakotų. Vyras turėjo įsigijęs porelę „mopedų“, tačiau, tiesą pasakius, nebuvo didelis tokios keliavimo nuo taško A iki taško B alternatyvos mėgėjas, nes motociklininkus (nors techninės Lynnash aparato charakteristikos buvusios artimesnės kamikadziškoms „birtvoms“) traktavo kaip potencialius organų donorus, o savo egzistencijos reikšmingumu JAV vyriausybei Stark`as neabejojo.

Nepaisydama fakto, kad vyro, kuris turbūt visais įmanomais būdais reiškia antipatiją jos atžvilgiu, sutikimas padėti pasirodė rimtai įtartinas, Scott, šią akimirką visiškai pamiršusi meilę savo dviračiam monstrui, galinčiam lengvai tapti nenaudingų metalo nuolaužų krūva jei tik Tonis to panorės, žvilgsniu toliau klaidžioja po garažą nė neužmesdama akies į kažkur netoliese besisukinėjantį vyrą. Net keista, kaip greitai jos dėmesys buvo patrauktas eilės čia sustatytų automobilių bei ore kybančių 3D projekcijų, pagal kurias artimiausiu metu tikriausiai bus konstruojami kokie nors pavojingi žaisliukai, kasdien nužudantys dešimtis, jei ne šimtus žmonių. Įdėmų motorizuotų žvėrelių ir kitų patalpos atributų apžiūrinėjimą trumpam nutraukia vėl pasigirdęs „trobelės“ savininko balsas. Tiksliau, jo ištarti žodžiai, privertę merginą slapčia šyptelėti – tiek dėl Stark‘o nuovokumo bei įtarumo, tiek dėl ironiškumo. Tačiau prieš į jį atsisukdama ir replikuodama, šypsnį nuo lūpų panaikina ir akimirksniu mimiką pakeičia taip, kad dailus snukelis vėlgi parodo tik naivią nuostabą dėl tokio nepasitikėjimo ja.
-Kodėl jeigu žiūriu į kokį nors daiktą, tai jau reiškia, kad ketinu jį vogti?- ištaria, profesionaliai suvaidindama šiokią tokią nuostabą, tarsi Anthony neturėtų jokio pagrindo žiūrėti į ją įtariai. Po keleto sekundžių tylos nutarusi nė nelaukti atsakymo į beveik retorinį savo klausimą ir nebeerzinti „Da Vinci of our time“ kad ir labai gera, tačiau visgi jam tikriausiai nesunkiai perprantama savo vaidyba, nusisuka nuo pašnekovo (jei taip galima įvardinti asmenį, kuris daugiau žodžių per visą jų „pokalbį“ ištarė neapčiuopiamam savo liokajui, nei jai). Apsimesdama, jog nė nepastebi kad vyras demonstratyviai ją ignoruoja ir nuleisdama negirdomis jo burbėjimus, netikėtai užmato tą pačią, jau anksčiau šiek tiek sudominusią projekciją, ir lėtai patraukia jos link, tačiau staiga pasigirdęs metalo žvangėjimas susidūrus su kietomis garažo grindimis ir jam pritariantis iš Stark‘o burnos prasiveržęs ištiktukas priverčia krūptelėti, sustoti bei visai išstumia iš galvos ketinimus pažaisti su ore besisukiojančia projekcija. Lėtai lėtai atsigręžusi į taip neatsargiai su jos BMW besielgiantį vyrą, Lynnash išgąstingai dirsteli į ant žemės nudrėbtą kėbulą.
-Starkai!- cypteli, šį kartą, atrodo, nesuvaidindama tokių šią akimirką nesunkiai matomų emocijų kaip pasipiktinimas ir nerimas. Aišku, tikėtis kad su jos dievinama transporto priemone bus elgiamasi pagarbiai būtų buvę beprasmiška, bet tok akivaizdus „merchant of death“ grubumas priverčia Lynn sunerimti dėl savo plieninio žirgo.- Labai prašau, pasistenk atsargiau,- kone maldaujamu balsu paprašo bei prikandusi lūpą keletą sekundžių žiūri į jos dėmesį atkreipusią savo motociklo detalę tokiu žvilgsniu, tarytum tai būtų ne metalo gabalas, o nuskriaustas jos pačios kūdikis. Antoniui pradėjus vardinti gedimus vieną po kito, Ly iš pradžių įtariai prisimerkia, tuomet, nutarusi, jog vyriškis gerokai persūdo tik norėdamas ja paerzinti, abejingai gūžteli pečiais, tarsi įspūdingas motociklo problemų sąrašas nebūtų jos nė kiek sujaudinęs. Į užduotąjį klausimą apie tai, ką ji išdarinėjo su savo motociklu, susilaiko neatsakiusi ir eilinį kartą nusigręžia, nė nesvarstydama apie galimybę pažiūrėti, ką misteris Stark‘as šiuo metu išdarinėja su josios mylimu „žvėreliu“.
Įsivyravus dar vienai tylos pauzei (na, ne visiškos tylos, turint omenyje kad vis dar grojo prieš kurį laiką vyro paliepimu Džarvio paleistas „Scorpions“ gabaliukas), Ashlynn nukeliauja prie jau anksčiau nužiūrinėto Audi šedevro, Audi R8 Spyder, bei toliau tyrinėja jį žvilgsniu. Nė neketino nuvaryti nei šio, nei kurio nors kito šiame garaže esančio automobilio, bet norėjosi panervuoti Tonį – jei tik jis šiuo metu bent jau užmeta akį jos pusėn, tikrai turėtų sunerimti jai sukant ratus aplink tikriausiai vieną brangiausių jam priklausančių transporto priemonių. Kurį laiką smalsiai nužiūrinėjusi anksčiau minėtąją mašiną, išgirsta vyro užduotą klausimą ir lėtai apsisuka šimto aštuoniasdešimties laipsnių kampu, į vis dar mechaniko darbą atliekantį Anthony. Keistokas, paniekos ir kitų neitin malonių emocijų kupinas jo tonas tariant paskutinį žodį, t.y., jos pačios susigalvotą vardą, kuriuo buvo jam prisistačiusi, privertė moterį šiek tiek suglumti. Gal net nebūtų pajautusi to vyro tono pasikeitimo, jei ne įtemptas visų garsų sekimas – net atrodydama visiškai išsiblaškiusi Scott visuomet išlikdavo susikaupusi, sekdavo kiekvieną savo pojūtį, mat taip jau buvo įpratusi pavojingos savo profesijos dėka. Akimirką ar dvi pasvarsčiusi, kodėl vyriškis tarytum spjaute išspjovė jos pseudonimą, pamažu pašalina nuo veido įtarią veido išraišką. Pasąmonėje blyksteli mintis, kad Stark‘as kažką apie ją išsiaiškino ir dabar tik žaidžia, tačiau Ly ją nuignoruoja - jam juk turėjo būti praktiškai neįmanoma ką nors apie ją išknisti žinant tik išgalvotą vardą, Claire Cox, nors jis ir buvo paplitęs kone taip pat kaip ir jos tikrasis, Ashlynn Scott, jei ne dar plačiau. Nors ką gali žinoti - gi nėra to blogo, kas neišeitų į internetą. Nusprendusi, jog dabar neprabyla jau įtartinai ilgai ir Anthony tikriausiai tikisi atsakymo, o ne dar vienos tylos iš Scott pusės, rodančios kad ji nenori su juo kariauti nei žodžiais, nei kaip nors kitaip, mergina tyliai atsidūsta, pagaliau teikdamasi prabilti.
-Po truputį. Na, žinai – naujos pažintys, nauji nuotykiai...- visiškai nesigilindama į smulkmenas ir nepradėdama postringauti apie savo gyvenimo peripetijas trumpai bei neaiškiai atsako, žodžiu „pažintys“ įvardindama tokius pat jos sėkmingai apmautus žmones kaip ir Stark‘as, pradėjusius laikyti Lynn draugais, o po to vieną dieną pasigedusiais ir jos, ir kokio nors brangaus daikčiuko. Nujausdama, kad normalaus, išsamaus atsakymo net nebuvo tikėtasi, „Claire“ nebeplėtoja pradėtos minties, nors gal būtų visai įdomu pasiklausyti kas naujo atsitiko jos gyvenime, kur beveik kasdien ji rizikuoja savo gyvybe ir tuo mėgaujasi. Akis nuo Tonio kryptelėjusi į šalį, eilinį kartą užmato tridimencinę projekciją ir prisimena, kad prieš keletą minučių ketino su ja pasižaisti. Lūpų kampučiai staiga pakyla į viršų, suformuodami šelmišką šypsnį ir Ash, nužingsniuoja jos link.- O taviškis kaip?- trumpos kelionės nuo savo ankstesnės buvimo vietos iki numatytosios metu nutarusi pratęsti jau pakankamai ilgą laiką nutrūkusį jųdviejų pokalbį užklausia išsiblaškiusiu balsu, tarsi atsakymo nė neketintų klausytis, ir sustojusi prie perregimo trimačio vaizdo pradeda žvilgsniu jį analizuoti, spėliodama, ką būtų galima nuveikti. Tiesą sakant, neketino iš tikrųjų kaip nors pakenkti projekcijai ar ką nors su ja daryti kol bent iš dalies josios neperpras, tikslas buvo tik atkreipti jau baigiančio darbą Anthony dėmesį į save. Nesunku suprasti, jog kad ir ką šis trimatis vaizdas reikštų, vyrui tai turėtų būti itin reikšminga, o apie kompiuterius visiškai nieko nenutuokianti būtybė (tokia turėtų būti Stark‘o nuomonė apie ją, nors informacinių technologijų srityje Ly gaudosi ne prasčiau už patyrusį hakerį) galėtų vienu ar keliais netinkamais prisilietimais viską sugadinti. Suprastinusi šypsnį, matomą vaikų veiduose kai jie krečia kokią nors išdaigą savo tėvams ar auklėms, mergina gana lėtai, tačiau ir ne per daug flegmatiškai, kad nebūtų akivaizdu jog iš rimtųjų nė nemano sudirbti projekcijos, ištiesia letenėlę jos link, kas turėtų priversti tiek jos veiksmus savo kūrėjo įsakymu įdėmiai sekantį dirbtinį intelektą J.A.R.V.I.S. sureaguoti ir pradėti spiegti, tiek ir Antonį, jei jis dabar į ją žiūri, paskatinti imtis kokių nors veiksmų. Vienas lengvas prisilietimas ir iki tol aplink savo ašį sukęsis 3D vaizdas sustoja, o panelė Scott, be didelės skubos savo veiksmuose, keletą jo detalių sukeičia vietomis, į visai netoli esantį „Da Vinci of our time“ nė nežiūrėdama, tačiau nekantriai laukdama jo reakcijos.

Tikriausiai, jeigu grūmulotų kokį maisto kąsnelį arba Tonio burnoje čiurlentų vaisvandenio gurkšnis, vyras būtų stipriai užspringęs. Ir vien tik dėl to, kad nepaaiškinamai milžiniškas, čiurkšlyte nestabdomai besiveržiantis Ashlynn stačiokiškumas galų gale pasiekė Stark`o pakantumo skalės dugną. Kaip žinia iki tokio nusigavus, nuo pačios apačios atšokusi emocijų strėlytė ima nepaliaujamai kilti į viršų, o Anthony prizmės zenite bolavo „not givin‘ a fuck“ spektras. Vyrui tikrai prireikė vienos kitos akimirkos, kad sutūrėtų eilinį kartą iš gerklės grasantį prasiveržti staugimą, šį kartą paįvairintą tiek pat teisingu, kiek ir atžagariu „Gal todėl, kad esi kleptomanė galvažudė, nusikaltėlė ir prievartautoja?!“ gramatiniu, kiek per daug emocionaliu žodžių junginiu, tačiau pratrūkęs akimoju sugriautų keistą, pragmatišką jojo rolę. Nūnai vyriškiui primenamai pasidingoja, kad visgi apsimesti neapsišvieteliu Scott tikrosios tapatybės klausimu yra kur kas pravarčiau, nei atvertus visas kortas pasimaivyt prieš merginą, kiek brangaus savo laiko sugaišo, kol atkapstė žiupsnelį itin asmeniškos Lynnash asmenybės informacijos. Visų pirma, jei tik prireiks, turės tiesiog fantastišką motyvą apgalvotam šantažui (Stark`o nė akimirkai neapleido nuojauta, idant ateityje, galbūt ir nelabai artimoje, mergužėlė sugadins jam ką nors vertingesnio už nervus), ir antra – na, dėl šio varianto pergyveno ne labiau, nei Osama bin Ladenas, siųsdamas grupelę musulmonų savižudžių į „Airport Express“ , tačiau ant Lyn rautis nebūtų taip jau ir naudinga. Kaip sakoma, laikyk draugus arti, o priešus dar arčiau. Laikui bėgant nustojęs kunkuliuoti (gerai, kad jiedu nesiranda animacijos dimensijoje, nes tokiu atveju išvystumėm populiarų vaizdą, kaip iš rūstybės apimto individo ausų ima veržtis garų kūliai), įtempęs ištįsusį veidą, Tonis kumpai vypteli, galų gale prisiruošęs žodiniam antausiui.
- Oi atleiskit jūsų švenčiausioji prakilnybe, kad šitaip nepasitikiu vagišiais, koks aš niekšas,-iš tiesų, tokiu sarkazmu jau seniai betryško priedo įterpęs ir gūsį vaipalionių, suteikusių ryškesnį atspalvį pikto pašiepimo dvelksmui. Tikrai danties negriežtų, jeigu „Claire“ nuspręstų pastarąja tema nebepasireikšti, nes kiek gi galima Toniui bedemonstruoti tą Avinišką užsispyrimą? Taip jau buvo. Jei įsikals kokį biesą makaulėn – nė su kuoka jo neišmuši. O šiuo atveju, ko gero iki pat grabo lentos bus linkęs tapatinti merginą su tragiškai nepatikima kriminaline veikėja, krūtinėje nešiojančią ne dūšią, bet kumščio dydžio, kakos aromato ir deguto spalvos bei konsistencijos pliurzę. Požiūrio nepakeistų net ir tuo atveju, jei Scott netikėtai atsiverstų į pacifistų judėjimą ir apsikarsčiusi vainikėliais iš gėlyčių imtų kovot už pasaulinę taiką. And, yeah, vyras tikrai „patikėjo“, kad jojo paranojiškas priešiškumas Lyn skaudina. Ačiū gyvenimiškai patirčiai. Per viršum keturis dešimtmečius savo didingos, o ir negailestingai konkurencingos egzistencijos jamojo žmones kiaurai permatyt, it šie iš grūdinto stiklo sufabrikuoti būtų. Na, gal ir nelabai. Kalbant atvirai, visiškai visiškai atvirai, pažinties pradžioje laikė Scott padoria Niujorko gyventoja. Nėra taisyklės be išimties. Tą patį būtų galima ir apie išankstines asmenines nuostatas pasakyti. Veikiausiai dėka pastarosios gyvenimiškos keistenybės kažkur širdies gilumoje ant merginos širdo, nes buvo linkęs laikyti save išimtinai teisiu net ir tuomet, kai jojo argumentai peržengia absurdo ribą. Nors gal ir gerai?.. Žinoma liguistu skeptiku, ciniku ar snobu nepasidarys, toliau iniciatyviai leisis į naujas pažintis, tačiau merginų, iš pradžių jų vardų „nesugooglinęs“ savo turtingoje kompiuterinės paieškos sistemoje, galinčioje nešykščios informacijos iškasti apie bet kurį pasaulio gyventoją, nepasiskaitęs ar asmuo nėra jo subinei pavojingas neįsileis jųjų į savo namus, kur apart tuzino materialiai vertingo šlamšto blaškosi ir ne ką menkesnis kiekis brėžinių bei projektų, kurie papuolę į blogas rankas virstų visiškai nehumaniško masinio naikinimo priemonėmis.
Ashlynn + Tonio garažas sudarė tikrai nelabai vykusią išvadą. Prieglobsty didžiausio malonumo būtų ir su ta pačia panele Scott daugiau gyvenime nesusimatęs. Stark`as niekuomet ant to paties grėblio antrą kartą nelipdavo, tačiau Ash su savo netikėtu apsireiškimu tą grėblį po vyro kojomis pakišo daugiau nei neplanuotai. Galbūt nutaręs viešnią čia įsileisti spjaudysis kraujais ir keiks savo paradoksaliai taurią širdį bei lengvabūdiškumą, bet ką gali žinot. Galbūt kompanionė iškrės ir ką nors nesmerktino, tapačiai sukurstydama jausti šiai ką nors tauresnio, ne tik intrigą, smalsumą.
Be jokios abejonės, su tokia nemeile bei nepagarba Lynn motociklo kėbulą nutėškė tikrai ne šiaip sau, o netrukus išgirdęs ir atitinkamą merginos reakciją, dar kartą pasimėgauja piktdžiugos jausmo teikiamais malonumais, užtvindžiusiais organizmą it cunamis Tailando krantus. Buvo vienas iš tokių kenkėjų, kurie nesiimdami labai jau destruktyvių (šiuo momentu tiesiog pamirškim apie tai, kad turtus susikrovė gamindamas mirtį nešančius žaisliukus, nes prieitumėm prie dar vieno paradokso, skambančio daugmaž taip „ganėtinai geras, neeiliniu intelektu apdovanotas žmogus padeda mažinti žmonijos populiaciją užuot bandęs kurti geresnį rytojų“), barbariškų veiksmų žalos pridaro mažvaikiškomis kvailionėmis. Kadangi nieko protingesnio už „ha ha ha, be be be, taip tau ir reik“ pasakyt neturėjo, vyras išlaiko balso stygas nesuvirpusias, virpindamas tik veržliaraktį, kurio galiukas tuo metu juosė Ly motociklo dalis. Tik prilindęs prie merginai priklausančios transporto priemonės prisiminė, kaip velnioniškai, tiesiog pasiutėliškai jam patinka krapštytis prie mechaninių sistemų, varančių tuziną fiziškai neapčiuopiamų arkliukų.
Gaila, kad tuomet, kai numetė pažintinį klausimą kompanionės būties tema toliau krapštėsi prie motociklo, nes Toniui beprotiškai patiktų išvysti įtarią „Cox“ miną. Tada tikrai nebūtų pasibaidęs bent jau akimis išpyškinti sukto „ooo taip, žinau apie tave daugiau, nei tu mergužėle manai...“, o tai merginos prielaidas tik dar labiau sustiprintų. Kad jau remontas įgavo užbaigtiną rezultatą ir beliko pritvirtinti kėbulą, vargais ne galais jįjį apčiuopęs, vyras nesunkiai su užduotimi susidoroja, fone skambant tiek alternatyviai muzikai, tiek Ash balsui. Buvo naivu tikėtis, kad ši atsakinėdama pradės dalintis su pašnekovu pačia išsamiausia savo vegetavimo informacija it kokiam senam bičiuliui, tad nieko keista, jog užkrėstinai paseka merginos pėdomis – susiprastina iki trumpučio teiginuko.
- Gyvenu taip, kaip atrodau,-skubriai atrėžia, ūmiai pakildamas ant kojų. Gerai vyras atrodė, per daug gerai. Iš pažiūros nepasakytum, kad tai pačiai Lynn vos ne į tėvus tinka, nes nedideli paburkimai po akimis, saujelė sąlygiškai dubių mimikos raukšlių sunkiai piršo įspūdį, idant vos už kelių mėnesių žengs dar vieną žingsnelį solidaus penkiasdešimtmečio link. Tebevaizduodamas rūstų dėdę, stengdamasis burnos per daug neaušinti (būtų buvę lengviau to nedaryti, jei liežuvio nesvilintų įgimta plepumo savybė), galiausiai nuo motociklo atsiplėšia, tiesiu taikiniu, aklai pašaudamas poilsio kampelio, pūpsančio kitame garažo gale pusėn. Rekreacijos oazę, kurioje stūksojo ne tik edeniškai patogių sėdimųjų baldų komplektas, bet ir tokie smagumynai kaip užkandžių automatas (skirtingai nuo pateikiamų visuomenei, čia kapeikų skylutėn grūsti nereikėjo – tiesiog praveri stiklines dureles, nučiumpi ką nors gardaus ir mėgaujiesi konservantais prifarširuotomis kalorijomis), mažne šešių pėdų aukščio šaldytuvas su visokiais nealkoholiniais gėrimais, sumanus kavos aparatas, išgalintis suprodukuoti kavą, ne ką prastesnę nei „Starbucks“ tinklo restoranai, pasiekęs ir netgi iš paskutiniųjų įstengęs smalsiai į Scott nedirstelėti (atseit ji neįdomi ponuliui visiškai), kaip pradžiai nusičiumpa keletą popierinių servetėlių, į kurias patrina tepaluotus pirštus.
– Bijau net pagalvoti, ką tavo iškreiptu suvokimu reiškia tie nauji nuotykiai...-netikėtai pragyda neįstengęs nulaikyti liežuvio tiek pat, kiek ir merginai dar kartelį neįgelti. Neįsivaizdavo iš kur pas pašnekovę randasi tiek kantrybės Stark`ą pakęsti. Jos vietoje tikriausiai jau seniai būtų pradėjęs ne tik burnot, bet ir mosikuot kumščiais. Kai reikia arba labai, labai nori (šiuo atveju tinka abu variantai), gali patapti sunkiai pakenčiamu, dygliuotu sutverimu. Portetiškai – kaktusu (nes ežiukai, dygliažuvės ir kiti ietimis apaugę padarai visai mieli esti). Kuomet rankos lieka daugiau mažiau švarios, vyras nutaria užkasti, numainuodamas artyn prietaiso, sergančio aibę sausų valgių, kurie organizmui tiek pat naudingi, kiek ir spalinukių kolonija žarnyno sistemai. Išsitraukęs dėžutę grietinėlės bei svogūnų skonio „Pringles“, grubiai nuplėšia apsauginį, viršutiniausią dangtelį, tada ir blizgų popierą. Maisto judinamosiomis plaštakos dalimis liesti nenorėjo, nes šios nors ir itin paviršutiniškai apvalytos, nebuvo sterilios, todėl plačiai pražiodęs burną, iš ritinio formos dėžutės jojon bulvinių (susimastyti verčiantis klausimas, kiek juose to natūralaus bulvių kiekio visgi esama) traškučių susikrečia tiesiogiai. Ir kaip tik tuo momentu, lyg tyčia pasigirsta nesveikai bauginantis, mažne kurtinantis signalas, kraujo spalva sužybčioja keletas lubose įmontuotų lempučių – tai buvo ženklas, jog Ashlynn draudimo nieko nečiupinėti taisyklę pažeidė. Kadangi mažumėlę „peršiko“, apsaugai tebeklykiant ir tebemirguliuojant, smarkiai, nelyginant epileptikas susikrato. Tuo tarpu traškučiai, įsisupę į staigių judesių bangą, iššauna lauk iš kartoninės tūbelės, apdrabsto Tonį bei apteršia žemę aplinkui. Ten pat nutėškęs ir dėžutę, vikriai nuskrieja merginos – išgąsčio ir visiškos suirutės vyro dirbtuvėse kaltininkės link, neleisdamas apstulbusiai, sumišusiai, „šikančio apuoko“ minai nuemigruoti von iš Stark`o veido. Prieš įvertindamas 3D projekcijai, kurioje paveikslavosi sudėtingo cheminio, veik paties vyro išrasto elemento charakteristika, padarytą žalą, Anthony nutildo pavojaus garsais pypaujantį Džarvį, o Lyn pasiekęs, nė nedvejodamas kerta šiai per pirštus letenėle, nelyginant bausdamas prasikaltusį vaiką.
- Kokio velnio?!-užkriokia, perkreipdamas snukutį tiek, kiek veido išraiškų pagalba susibjauroti gali gražus žmogus. Siutas vyrą ėmė dėl keleto priežasčių: negalėjo pakęsti, kai homosapiensai nusižengdavo jo įsakymams; išgirdus tą rėksmingą „weeeeū, weeeeū“ atrado širdį kulnuos; sušiko beveik nuliovą „Pringles“ pakelį. Skleisdamas tokį perdėm tūžmų, godų kvėpavimo garsą, lyg prieš sekundę būtų užbaigęs bėgimo maratoną, išlaiko išpūstas akis, pasiaiškinti, kokie pūkuoti debesėliai šiai užplaukė žvilgsnį merginos veido lygyje, tuo pat metu ranka apgraibomis, tačiau be galo tikslingai sustatydamas Ash dėka nebedarnias erdvinio brėžinio dalelytes į vietą.

Akivaizdu, kad net nesistengdama erzinti Stark‘o, Scott vis tiek sugeba jį išvesti iš pusiausvyros ar, jei ne visiškai perpildyti jo kantrybės taurę, tai bent jau įlašinti jojon priešpaskutinį lašą. Net žmogui, kur kas prasčiau nei Lynn sugebančiam vien iš snukelio išraiškos ar balso tono išsiaiškinti, kokias emocijas pašnekovas jaučia, vos pažvelgus į Tonio veidą merginai eilinį kartą suvaidinus nekaltą avelę, nesuprantančią ko jau vyriškis taip griežia ant jos dantį, pasidarytų visiškai aišku, jog šis gali tuoj pratrūkti ir ne tik kad apklykti ją tiesiai šviesiai išsakydamas visą nuomonę, bet dar ir paleisti jos pusėn kokį rankoje laikomą įrankį. Deja, Ly šiuo metu į jį nežiūrėjo ir įsiūtį atspindinčios fizionomijos nepastebėjo. Kad sunervino vyrą suprato tik išgirdusi sarkazmu pulsuojančius, pašiepiančius žodžius. Jei būtų nors kiek jautresnė, veikiausiai nuspręstų spjauti į visą šitą savo pačios iniciatyva susikurtą „pramogą“ ir sėdusi ant jau baigiamo taisyti savo motociklo zvimbtų iš garažo nė neatsisukdama, tačiau, kadangi tokiomis savybėmis kaip baugštumas, jautrumas ar nuolankumas nepasižymėjo, tiesiog sunkiai atsidūsta ir pagauna save spėliojant, ar „merchant of death“ dabar nefantazuoja kaip ją pjausto, kapoja ar kaip nors kitaip kankina. Gal ir vaikiškos fantazijos būtų, bet nusiraminti galvojant apie sunervinusios personos galabijimą dažniausiai pavyksta. Nors ir norėjosi mestelėti dar kokią žaismingai nekaltą frazelę atgal, šeštasis jausmas sakė, jog geriau tiesiog nutylėti eilinį kartą nusileidžiant, ką Ash ir padaro. Nuo pat pirmos bendravimo su Anthony minutės buvo nutarusi per daug nesiginčyti bei nieko blogo neiškrėsti – nei ką nors pavogti, nei sulaužyti, nei sudaužyti, nesvarbu kad būtent kažkokios kiaulystės iš jos ir buvo tikimasi. Tikriausiai paslapčia puoselėjo viltį gal net kiek sumažinti Tony jaučiamą antipatiją, tik tai daryti sekėsi neitin gerai – juk nė nepasitelkdama gebėjimo greičiau nei per minutę išnervinti žmogų per tą trumpą savo pasisvečiavimą turbūt jau sutrumpino jo egzistenciją šioje žemėje bent jau keliais mėnesiais. Vis dėl to, ne paslaptis, jog nervinimasis, ypatingai pykčio tramdymas gyvenimo tikrai neilgina. Geriau pagalvojus, tai nors pati pastangų elgtis erzinančiai nedėjo, vis dėl to atliko kai kuriuos veiksmus, sugebančius išvesti asmenį, ypač stokojantį jai šiltesnių jausmų, iš kantrybės – elgėsi pernelyg draugiškai, tarytum jie būtų geri draugai; nestokojo chamiškumo; vaidino nekaltą, nors iškrėtė Stark‘ui tai, už ką kai kuriose šalyse jai ranką nukirstų. Ir viskas tik dėl to, kad nebuvo pratusi rodyti kaip jaučiasi iš tikrųjų, o ir šiaip sunku ją supykdyti ar nuliūdinti, nors gal šios emocijos, rodomos be vaidybos, Toniui ir patiktų, gi šiaip ar taip gali būti sunkoka bendrauti su kažkuo, kas visuomet išlieka geros nuotaikos, tarytum neigiamų emocijų nė jausti nemokėtų. Žodžiu, net jeigu Lynnash ir norėjo susitaikyti su Antoniu, o ne pagroti jo nervais, pasirinko tam tikslui pasiekti ne patį tinkamiausią būdą. Paprasčiausiai neturėjo patirties tokiuose dalykuose, ir tiesiog ištarti kelis atsiprašymo žodelius atrodė per paprasta, mat manėsi kuo puikiausiai žinanti, kaip „Da Vinci of our time“ gali sureaguoti, ir kad ta reakcija į atsiprašymą tikrai nebūtų atleidimas - kur kas labiau tikėtina atrodė, kad jis nebent vėl pademonstruotų savo iškalbą mestelėdamas kokią sarkastišką/ironišką frazę.
Išties labiau apie viską pamąsčius iškyla daugybė kliūčių, trukdančių Ashlynn Scott tapti Tonio Stark'o bičiule. Visų pirma, tai jis buvo tapęs jos auka, be to, netgi jos tikrojo vardo nežino, o į jos draugų ratą įeina tik tie žmonės, kurie nieko negirdėjo apie jos tikrąją veiklą, kuriems nuo pat pradžių buvo suteikta garbė išgirsti jos tikrąjį vardą, bet ne išgalvotą, tokį kaip Claire Cox ar Natalie Jackson, kokiais ją pažinojo daugelis vargšelių, vėliau tapusių jos sukamų aferų aukomis. Didelio noro imti ir prisipažinti, jog prisistatė ne tuo vardu irgi neturėjo. Neskaičiuojant šio, turbūt svarbiausio trukdžio, buvo ir galybė mažesnių – jau vien gyvenamos vietos koordinatės, juk kaip žinia elito atstovai su kvinsiečiais ne per geriausiai sutaria; be to, ir visiškai skirtingos profesijos – jis turi visiškai legalų verslą, o ji dirba visiškai nelegalų darbą. Taigi, visa tai sudėjus į krūvą nesunku padaryti išvadą, jog beprasmiška net mėginti prisitrinti prie Starko mosuojant balta vėliavėle ir visaip kaip rodant, kad visiškai nenori su juo kariauti. Kur kas lengviau bus elgtis kaip iki šiol, o tai reiškia – gadinti jam nervus elgiantis taip, kaip tik jai užplaukia. Būtent tokias išvadas panelė „Cox“ ir padaro, klausydamasi pašnekovo ir paslapčia stebėdama jo elgesį. Nesimatė jokių perspektyvų jam įsiteikti, todėl ganėtinai egoistiškai mąstanti mergina paprasčiausiai nusprendė pasilinksminti jojo nervų sąskaita.
Vyrui į nuobodoką, merginos atkartotą pokalbiui bent iš dalies palaikyti skirtą klausimą atsakius ne ką išsamiau nei prieš kiek laiko tai padarė ji, Lyn apsimeta net neišgirdusi atsakymo, nors kaip visada įdėmiai klausydamasi ir analizuodama aplinkinius garsus kuo puikiausiai suprato kiekvieną trumputės replikos žodį. Nebesivargindama kaip nors palaikyti pokalbį, tiesiog trumpai dirsteli į savo BMW transporto priemonę, nuo kurios vyras atsitraukė vos prieš kelias sekundes. Šiek teik baiminosi dėl dviračio savo žirgo, vis dėl to buvo iš dalies prie jo prisirišusi, tačiau nepamačiusi jokių išorinių žymių, bylojančių apie Starko įtakotus gedimus ir pastebėjusi, jog net kėbulas, kurį šis taip atžagariai nudrėbė ant grindų nė neįdrėkstas, nusiramino. Tai, naivoka manyti jog, būdamas toks genijus mechanikos bei tiksliųjų mokslų srityje, Antonis gadins motociklą iš išorės, kai gali ką nors jo viduje sujungti ne taip ar atjungti visai, tačiau šiuo momentu „Claire“ per daug nesuko sau galvos dėl šito ir, atrodo, buvo bent kuriam laikui atsisakiusi savo įžvalgumo, kurio pagalba be vargo suprastų, kad vis dėl to jos plieniniam žirgui galėjo būti pakenkta.
Nors klausos organai ir užfiksavo gana skubius, tolstančius Tonio žingsnius, Ashlynn neatsisuka pažiūrėti kur jis nusivilko, nesąmoningai elgdamasi taip pat kaip ir jis – apsimesdama visiškai nesidominti kuo pašnekovas dabar užsiėmęs. O gal ir nesidomėjo, visgi buvo sudominta kol kas įdomesnio nei bendravimas su pagiežą reiškiančiu Starku dalyko – tridimencinės projekcijos. Ausis vėlgi pasiekus dygiam pašnekovo balsui, Scott jau nežinia kelintą kartą per visą jų pokalbį susilaiko neatsakiusi ir leidžia vyriškiui manyti, jog sėkmingai jai įgėlė ir dabar ji neranda, kaip atsikirsti. Nepaisant to, kad „trobelės“ savininkas akivaizdžiai visaip stengėsi išpešti iš jos bent šiokias tokias pykčio ar kažkokio panašaus jausmo užuomazgas, pasirodo, stebėtinai sudėtinga nuplėšti šios damutės kaukę, po kuria galbūt ir slepiasi susinervinimas, pyktis, nusivylimas bei kitokios žmonėms būdingos nuotaikos. Anthony žodžiai neiššaukia jokios Scott reakcijos, nei dar vieno trumpo aktorinio numerio, nei kažkokio tikro įsižeidimo, mat mergina tuo metu kaip tik žvilgsniu analizuoja 3D brėžinį. Jau po kelių akimirkų tįstelėjusi leteną atlieka kelis veiksmus, išderinusius minėtąjį brėžinį ir privertusius J.A.R.V.I.S. spygauti garsiau ir šaižiau nei greitosios automobiliui. Vos tik pasigirdus šiam signalui, Scott suleidžia dantis į apatinę lūpą, kad sutramdytų pasitenkinimo kupiną šypseną ir krypteli galvą ton pusėn, iš kur neseniai sklido vyro balsas. Džarvio cypavimas buvo kiek garsesnis nei Lynn tikėjosi, o ir vaizdo efektų – raudonų lempų ant lubų – ji nesitikėjo, todėl lieka visiškai patenkinta efektu kurį sukėlė. Dar geriau pasijaučia akies krašteliu užfiksavusi Starko reakciją į netikėtą garsą bei kurį laiką grumiasi su noru nusijuokti, gi vaizdas bemaž komiškas. Per daug neskubėdama pasitraukti ar nuleisti rankos, Ly dar vieną detalę perstumia į kitą vietą, tarytum nė negirdėtų aliarmo, kuris bet kurį kitą jos vietoje būtų privertęs prikrauti į kelnes. Starkui žaibiškai tarytum išgąsdintam kiškiui prilėkus prie jos, mergina pagaliau nukreipia akis į jį ir, gavusi smūgį per nagus, tyliai suurzgia bei atitraukia rankas nuo erdvinio brėžinio, kuriam dar beveik nespėjo padaryti jokios neatitaisomos žalos. Būtų galima pagalvoti, kad čia instinktyvi ir neapmąstyta reakcija, jei ne vos girdima žaisminga gaidelė tame urzgime, kažkuo primenanti tuos beveik meilius garsus, kuriuos leidžia maži liūtukai, žaisdami su savo tėvais. Vyriškiui pakėlus balsą taip, kad net kurčias tikriausiai išgirstų, Ash primerkia „veizolus“ ir kokią sekundę grumiasi su juo vien akimis, bet netrukus kilsteli ranką ir tiksliai kerta vyrui per letenėlę, taikydamasi, aišku, į plaštaką, taip atsimokėdama už iš jo pusės susilauktą „skriaudą“. Norėdama būtų galėjusi sukelti nemenkai skausmo, tačiau tas kirtis atgal pareina silpnokas, palyginti su tais smūgiais kuriuos ji suduoda priešininkams tikrose gatvės kovose, į kurias įsivelia stebėtinai dažnai, atsižvelgiant į josios lytį. Jeigu pliaukštelėjusi atgal būtų buvęs bent dviem sekundėm anksčiau, nekiltų abejonių jog tai veiksmas, kurio mąstymo funkciją atliekantys organai nekontroliavo, tačiau užgaišusi tą trumputį laiko tarpą Lyn parodo, kad jos elgesys šioje situacijoje buvo apgalvotas ir tarytum pareiškia, jog geriau fizinės jėgos prieš ją nenaudoti, net jeigu ta fizinė jėga ir būtų tokia silpna, tarytum būtų mušamas darželinukas. Iki tol dėjusi dideles pastangas, kad sutramdytų kikenimą, Scott dabar sugeba atrodyti rimtai nusiteikusi nė kiek nenusileisti, pasipešti jei tik to prireiks, ir tik linksmai žybčiojančios akys kažkaip nesiderina su visa karinga laikysena (kuri, beje, kaip profesionalios kovotojos - viena koja šiek tiek atstatyta į priekį, kad nekiltų problemų išlaikyti pusiausvyrą, visas kūnas įtemptas tarsi ji būtų pasirengusi bet kurią akimirką atšokti į šalį išvengdama galimo smūgio), rodančia pasiruošimą sutikti tolimesnius vyro veiksmus ir duoti atkirčius į kiekvieną iš jų. Per daug nesitikėjo, kad „Da Vinci of our time“ pasiduos jos provokacijai, bet šiokia tokia viltis šiek tiek iškreiptai pramogavimą suvokiančioje Lynnash pasąmonėje vis dėl to ruseno.

Kaip mažne niekada neužsičiaupiančiai personai, Lyn materialiosios būties skleidžiamas nebylumas, statė vyrą į dar nemalonesnę padėtį, nei jos būta iki tol. Kuriam gi plepiui, net slapčiausiose mąstysenos kertelėse besiviliančiam nesėkmės, kurią patiria socialinio mūšio auka, apmėtyta kalbos vienetų sprogstamaisiais įtaisais patiktų pasijausti it dalyvaujančiame pokalbyje su sargyboje prie Karalienės Elžbietos II rūmų stovinčiu Velso gvardiečiu? Tonio receptorių pergalės skonis tikrai nepasiekia. Priešingai – išanalizavęs situaciją, įvertinęs savo elgesį, tą nepriekaištingai įtikinamą įsižeidusio, tulžį drabstančio skeptiko vaidmenį, nūnai suprato galbūt kiek perlenkęs lazdą. Visų pirmiausia, vargu ar užblokavęs savo nuoširdumo impulsus sugebėsi savo pašnekovą paversti maloniu atlapaširdžiu. Nors... Iš tiesų tikėtis ko nors gražaus iš Ashlynn buvo įmanoma tik visiškai atjungus loginį mąstymą. Žinoma, ji pati buvo labai jau graži, tačiau ko gero eilinį kartą bus pasitvirtinusi gyvenimiškas neteisingumas, jog žmogus negali turėti visko. Lynn atveju buvę nesunku įžvelgti doriems žmonėms būdingų būdo, o ir profesinių savybių deficitą. O Stark`o... Na, taip, žinoma jis turi viską, tačiau kita vertus didžiąją dalį savo gyvenimo praleidžia garaže kalbėdamasis su robotukais bei dirbtiniais intelektais ir ko gero net pačiai apdovanočiausiai, netgi visai nešarlataniškai aiškiaregei nepavyktų nuspėti kada galų gale Tonis pribręs šeimos kūrimui, nes vyras esti per daug nenuspėjamas net jam pačiam. Aiškinant supaprastintai – bičas esti vienas kaip pirštas. Tėvų neteko prieš gerus du dešimtmečius, dėdžių, tetų, pusbrolių, pusseserių, brolių ar seserų, netgi neturi, o ir draugų, labai artimų ir tikrai patikimų bičiulių vos vieną du suskaičiuot galėjo, nes šiais laikais pilnutiniškiausiai pasitikėti įmanoma tik savim, jei žinoma nesi koks susišikęs slunkius su susiatrofavusia pasaulėžiūra ir ryškiais psichiniais sutrikimais. Anthony aplinkoje, į nugarą peilį suvaryt galėdavo asmuo, iš kurio tokios brutalios kiaulystės gyvenime nebūtum tikėjęsis, tad natūralu, jog, o vis dėlto „Claire“ draugijoje jautėsi ramiau nei kokiam valdybos susirinkime, kur kiekvienas užuž apvalaus stalo sėdintis balvonas svajoja apie Stark`o sostą, bene žymiausios ginklų gaminimo pasaulyje imperijos vadovą mintyse badydami šakėmis bei dirdami odą iki raudonumo įkaitintu skalpeliu. Brrr... Net ir ištraukus dramaturginius Anthony gyvenimo Manhetene elementus buvo aišku viena – tokio regiono vandenyse plaukiodamas privalai išsiugdyti plėšrūnišką mentalitetą antraip būsi maišomas su šūdais. Arba atrasi save besikrapštantį prie veiklos, kurioje tą šūdą tiesiogiai teks liesti rankomis. Perkeltine prasme, žinoma. Kaip sūnus žmogaus, padėjusio sukurti atominę bombą, vyriokas, kurį nešykštu žymiausiu masiniu žudiku žmonijos istorijoje pavadinti, galėjo pasidžiaugti bent tuo, kad sugeba tiesiog idealiai žiūrėti tik savęs, savęs ir dar kartą savęs. Kalbant apie „žiūrėjimą“... Esamuoju laiku, Toniui tikrai buvę labai sunku veizinti į Lynn su pykčiu bei ta paika, suvaidinta panieka. Geriau paanalizavusi vyro ėjimus, mergina galėjo nesunkiai suvokti, jog šiojo garaže Ash bus užsukusi mažne kaipo vienetinė prašalaitė, kuriai kažkokiomis ala mistinėmis aplinkybėmis suteikė tokią privilegiją šioje ketvirčio futbolo aikštės dydžio patalpoje, svarbiausiame, esminiame Stark`o produkcijos gamybinės sistemos mechanizme pabuvoti. Nieku gyvu neįsileistų čia žmogaus, kuriam mūsų puikiai žinomas „Prekiautojas mirtimi“ jaučia tokią pat meilę, kaip ir Japonija Jungtinėms Amerikos Valstijoms antrojo pasaulinio karo metais.
Tuo metu kai aliarmo garsais žagsintis J.A.R.V.I.S. galų gale užtilo ir Tonis atsklendęs šalia Lynn, pelnytai nubaudė ją tokiu labai jau delikačiai bejėgiu pliaukštelėjimu, pastebėjęs merginos akyse subolavusias kibirkštėles, pasijunta vos ne kaip lėkdamas trijų šimtų kilometrų per valanda greičiu savajame „Audi R8“ autostrada – kūną ūmiai užlieja keistas užsidegimas susipynęs su adrenaliną primenančiomis emocijomis. Labai stengėsi pripiršt apgalvotai užsirūstinusią išorinę savo konstrukciją, tačiau nė pats nepajunta, kaip tįstelėję lūpų kampučiai galutiniame rezultate sudaro šelmišką šypsenėlę. Galima sakyt, vyro veidas, vos prieš keletą akimirkų demonstravęs silpną sumišimą bei rūstybę persimaino mažne kardinaliai – priešakinė galvos dalis patapo tokia falšyvai blatna, kad buvo galima pamanyt, jog Stark`as dabarties momentu įžvelgė kažką ypatingai žaismingo tiek pat kiek ir neleistinai, bereikalingai... Nedovanotinai... Patrauklaus (o kaip žinia, uždraustas vaisius – patsai saldžiausias). Anthony viską nuodugniai apskaičiuoti buvo linkęs ne tik tiksliuosiuose moksluose; būtų lažinęsis iš viso savo turto, idant mergina, nusileidusi vyrui dialoginėje dvikovoje, nebus tokia gailestinga jam dabar, kai judviejų bendravimas pasipildė šlakeliu fizinės jėgos demonstracijos. O ir tikrai. Per daug nenustemba gavęs per nagus atgalios, tačiau pasistengia bent jau tokį suvaidinti, ne tik išpūsdamas tamsias akutes, bet ir plačiai, kuo plačiausiai pravėpindamas kruopščiai prižiūrimą burną. Pastūksojęs taip akimirką, dvi, išleidžia tylučiausią „auč“, vaidybiškai pakratydamas atseit vaje kaip sopantį delną, ant kurio nusėdo grupelė Lynn pirštų antspaudų. Nebūtų pagalvojęs, kad judviejų tandemo sueiga galiausiai pasisuks tokia keistai smagiai įtraukiančia linkme. Tikrai. Kadangi kurį metą įtemptų įtempčiausiai spoksojo į kompanionės veidą, buvę nesunku nustatyti, jog mergina jaučiasi kaip patsai Tonis tiesiog lašas į lašą. Ūmiai vyro mina sustingsta. Laikydamas mažumėlę pravėptas lūpas, akių nenuleisdamas nuo Lynn, įgavusios profesionalią „I‘m ready to kick yar ass“ kūno padėtį, vyras teikiasi paskleisti šnekos, tačiau, mažne tradiciškai, visai ne atseit panelei „Cox“ dedikuotos.
- Atgrubnagi, sutvarkyk tą jovalą poilsio zonoje,-davęs įsakmų paliepimą dilbio + žasto formos, savarankiškai veikiančiam ir už šunį paklusnesniam robotukui, kurį susitvėrė sau tingėdamas čiustyti savo garažo aplinką bei konstravimo momentais pasigesdamas trečios rankos, stipriai prisimerkia, akimis toliau itin sėkmingai badydamas Scott veidą. Nebuvo pedantas, toli gražu ne, tačiau šūsnį grietinėlės bei svogūnų skonio „Pringles“, besiblaškančių ant žemės vis vieną reikės kada nors pasiųsti į šiukšliadėžę, nes užsiveis dar tarakonų kokių. Tą asmeniškai veikiantį mechanizmą it nužengusį iš technologijų parodos Tokijuje Stark`as vadindavo visaip: minėtuoju atgrubnagiu, mulkiu, vėpla, tragedija arba mechaninį įrenginio charakterį, savotiškumą bei „intelektą“ ganėtinai vaizdžiai nusakančiu Dummy, ne vieną kartą grasino pasidarysiąs iš jojo pakabą savo „Armani“ švarkui, bet momentais, kuomet išradėjas užsiiminėdavo neatidėliotinai opia veikla (o taip būna praktiškai visados. Net ir dabar, nesgi turi „įkrėst“ įžūliai mergiščiai) galėdavo pasidžiaugti sąlyginai Tonio poreikius patenkinančiu pagalbininku.
- Nori muštis?-užklausia (ir šį kartą jau tikrai merginos) su tokia intonacija, tarytum žodžiu pateiktas minties išvedžiojimas imponuotų vyrą dar vienai nuostabos preliudijai. Tiesiog sproginėjo nuo beribiu pasitikėjimu savimi trykštančios potekstės „Nori muštis su manimi? MA-NI-MI?! Ha!“,-Iššūkis priimtas,-didingai (pats Aleksandras Makedonietis būtų pavydėjęs vyrui tokios iki aukso išgrynintos manieros skleisti iškilnumo virpesius) pareiškia nesuteikęs merginai tokios malonės vot imti ir prasižioti. Nors Stark`as, kaip vyrukas eilę metų grūdinamas rytų kovos menų bei tų kraštų filosofijos mokėjo išraityti gausų meistriškų kovinių pozicijų repertuarą (ir tai tik lašas jūroje palyginus su tuo, ką vyras buvo išmokęs), eilinį kartą nutaria pasimaivyt: ima strikinėt aplinkui nelyginant Rokis Balboa prieš mačą su galiūnu iš Sovietų Sąjungos Ivanu Drago – energingai, lengvai, entuziastingai ir iš šalies žiūrint tikrai komiškai,-Parodyk man ką gali,-prideda nesusilaikęs pagundai išsišiepti nuo ausies iki ausies. Rodėsi tokiu laimingu, it būtų suieškojęs pinigėlį,-Juk tas gėjiškas...-turint omenyje va ką tik minėtiesiems visuomenės veikėjams būdingą elgseną, Tonis puikią ją suparodijuoja: grakščiai atmetęs vieną rankutę išskleidžia prislopintą, nepaprastai svajingą bei aukšto skambesio atodūsį, visa šia demonstracija neva įgeldamas merginai už smūgį, kurį panūdus smūgiu pavadinti inertiškai liežuvis patsai prisikanda,-...plekštelėjimas toli gražu ne viskas, ką tu sugebi, ane, Claire?-šį kartą, kaip bebūtų keista, pro kalbos padargus tariamas merginos vardas prašnioja be jokių garsinių mutacijų. Vyras akivaizdžiai provokavo Lynn jį pulti. Įspūdį tik dar labiau sustiprino erzinančiai guvi vyro fizionomija. Be jokios abejonės, jiedu neketino kaltis „ant rimtųjų“, kaip sakoma. Žmogą, manantį, kad Stark`as gali niršiai pulti merginą, ir dar tokią išvaizdžią kaip Scott, reiktų pririšt prie bėgių ir palikti nudvėsti.

Turbūt daugelis žino, jog gamta, Dievas ar kas ten yra tas mūsų paslaptingasis kūrėjas žmogų sutvėrė taip, kad jis beveik visuomet užsinorėtų kažko, kas jam nepasiekiama. Ashlynn atvejis – ne išimtis ir ji netruko suprasti, kodėl taip atkakliai trinasi Stark‘ui į kompaniją. Puikiai save pažinodama mergina buvo devyniasdešimt devyniais procentais įsitikinusi, kad neatstos nuo jo kol šis žaidimas jai nepabos arba kol kokiu nors būdu privers vyrą pakeisti akivaizdžiai nekokią savo nuomonę apie ją. O kodėl taip užsinorėjo nors kiek sušvelninti vyriškio jaučiamą ir aiškiai demonstruojamą antipatiją taip pat nebuvo labai sudėtinga suvokti – šiaip ar taip, panelė Scott vis dėl to yra vienas iš tų žmonių, kuriems be įvairių iššūkių gyvenimas būtų paprasčiausiai nuobodus, ir jau vien bendravimas su Tony buvo iššūkis, ką jau kalbėti apie jo nusistatymo jos atžvilgiu pakreipimą nors kiek švelnesne linkme; be šito yra ir dar viena priežastis – kaip žinia, geroms mergaitėms patinka blogi berniukai, todėl... argi tada blogoms mergaitėms neturėtų patikti geri berniukai? Juk nuignoravus tokius vyriškio bruožus kaip arogancija, tiesmukumas, užsispyrimas jį būtų galima įvardinti kaip geros širdies asmenį. Priešingybės traukia dar ir kaip, o Anthony Stark ir Ashlynn Scott turi nesuskaičiuojamą daugybę skirtumų. Visų pirma, jau vien socialiniai sluoksniai skiriasi – Antonis užsigeidęs galėtų visą Australiją nusipirkti, o Lynn tikriausiai net ir naujo namo užsinorėjus reikėtų kelias stambias vagystes įvykdyti. Antra – abiejų iš pirmo žvilgsnio užsiėmimai skiriasi kaip diena ir naktis, nors net tiesiogiai žudydama Lynnash ir per devynis gyvenimus neatimtų tiek gyvybių, kiek vienu mygtuko paspaudimu atima „merchant of death“ sukurti ir tikrai ne patiems doriausiems žmonėms parduodami „žaisliukai“. Visgi, jei kuriam nors iš jų dėl savo veiklos reikėtų stoti prieš teismą ir sėsti už grotų, tai tikrai būtų Ly. Trečia – net šių dviejų asmenybių charakteriai esti visiškai skirtingi. Pamiršus visus čia suminėtus aspektus, kuriais šių namų šeimininkas skiriasi nuo Lyn, yra ir daugiau priežasčių, dėl kurių vyriškis ją taip traukia. Ir pagrindinės iš jų neabejotinai yra kone tobula išvaizda bei charizmatiškumas. Taigi, nors simpatijos nė akimirkai neparodė net menkiausiu ženklu, pati sau nebūtų galėjusi paneigti, kad tarp jų šiokia tokia trauka vis dėl to yra.
Įdėmiai sekusi vyriškio veido išraiškas „Claire“ galima sakyti iš karto užfiksuoja tą stulbinamą pasikeitimą pereinant iš pasipiktinimo kenkėjišku josios elgesiu į šelmišką linksmumą, reiškiantį jog „Da Vinci of our time“ anaiptol nėra nustebintas ar tuo labiau supykdytas jos poelgio. Kuomet po dar išties labai mergaitiško jos pliaukštelėjimo praėjus keletui sekundžių kompanionas, suvaidina itin flegmatišką reakciją, jau ne vien Lyn akys provokuojamai linksmai žybčioja, bet ir lūpų kampučiai nebe pirmą kartą per pastarąsias kelias minutes vos matomai kilsteli į viršų merginai suvokus, jog tikimybė kad „peštynės“ įvyks vis auga. Vyrui prakalbus ir jau pirmu ištartu žodžiu, kuris pasirodė beesąs kreipinys dar vienam jo paties sukonstruotam robotui ar kažkam panašaus, pranešus kad menamuoju momentu tariami žodžiai skirti tikrai ne vieninteliai be jo šiame garaže esančiai gyvai būtybei, Scott nekeisdama pasiruošimą kovai rodančios padėties, beveik nemirksėdama ir, atrodytų, netgi nekvėpuodama išlaukia, kol Starkas išdėstys nurodymą. Po trumputės tylos pauzės pašnekovui vėl prabilus ir šįkart jau kreipusis į ją, Ashlynn akys kiek prisimerkia, o vyriškiui pridūrus „Iššūkis priimtas“ lūpose žaidžianti šypsenėlė virsta kažkuo panašiu į „evil smile“. Viduje Ly jau kunkuliuoja iš noro pademonstruoti savo gebėjimus, įgytus mokantis įvairių kovos menų bei dalyvaujant muštynėse iki sąmonės netekimo, tačiau vis dar paslapčių tikisi, jog priešininku netikėtai tapęs vyras pirmas imsis kokių nors veiksmų. Buvo girdėjusi, jog jis išmano rytų kovos menus tikriausiai ne ką prasčiau už ją, tad norėjosi sužinoti ar tai tiesa. Deja, jokio puolimo nesulaukusi gauna dar ir nugesinti staiga sukilusį norą pradėti krizenti iš netikėto Tonio elgesio – striksėjimo tarsi kokiam koviniam filme. Prisidėjus dar ir aiškiai provokuojančiai frazelei apie jos neva „gėjišką“ plekštelėjimą jam per nagus, Lynn prieš įvykdydama pašaipų vyro prašymą parodyti ką moka dar ir prabyla, nutraukdama jau nemenkai užsitęsusią tylą iš savo pusės.
-Gali iš karto pasiduoti, Stark‘ai,- ištaria erzinančiai savimi pasitikinčiu balsu ir, mažne tą pačią sekundę kai nutyla pasakiusi paskutinį skiemenį, nepaprastai mikliai pritūpia bei viena koja trenkia partneriui per blauzdas, taip priversdama jį išsitiesti ant žemės nugara į grindis. Judėdama greitai ir lengvai it puma, jau po akimirkos atsiduria ant vyro, vieną kelį atremdama jam į pilvą ir net per drabužius užčiuopdama stangrų pilvo presą, o kitu, ant kurio perkelia didžiąją savo kūino svorio dalį, pasiremdama į žemę, kad Anthony nejaustų didelio diskomforto ar juolabiau skausmo. Visgi tai neturėjo būti rimtos „drakės“ kur abu stengiasi kuo stipriau vienas kitą subaladoti. Vieną letenėlę atrėmusi į žemę vienoje Tonio galvos pusėję, o kitą – kitoje, Lyn pergalingai šypteli, nė akimirkai nesiliaudama stebėjusi „priešininko“ fizionomijos. Tiesą sakant, neprisiminė ar kada buvo atsidūrusi taip arti jo kaip kad dabar, kai galėjo nesunkiai jausti jojo kūno kvapą ir alsavimą, nusėdantį vos ne jai ant veido odos. Kraujui pradėjus kur kas sparčiau tekėti venomis merginos kvėpavimas kiek pasunkėja, lyg tas nesudėtingas pargriovimo manevras būtų pareikalavęs kokių nors labai rimtų jos pastangų.
-Taigi... pasiduodi?- šiek tiek prikimusiu balsu užklausia taip tyliai, kad už kokių trijų ar dviejų metrų stovintis žmogus tikrai neišgirstų. Aišku, buvo visiškai įsitikinusi, jog jis nenusileis taip greitai, todėl ir kūno padėtį pasirinko tokią prastą, kad Starkas nesunkiai galėtų perimti dominuojančią poziciją numesdamas ar nustumdamas mergičką nuo savęs. Juk koks įdomumas stengtis laimėti kovą, kuri tėra žaidimas? Beje, kadangi „Cox“ buvo pratusi veltis tik į tokias razborkes, kuriose galėjo peštis nevaldydama jėgos ir nedėdama jokių pastangų kad priešininkas kaip nors labai nenukentėtų, šitokia kova pasirodė kažkiek sudėtinga. Net neturėdama tikslo žūtbūt laimėti Lynnash nesugeba savo smegenims uždrausti planuoti kiekvieną judesį visa minute į priekį, todėl jau netrukus turi net keletą planų kokie bus jos veiksmai jei vyriškis pasielgs vienaip ar kitaip.

Jeigu prieš keletą minučių, o galbūt net ir akimirkų meldė apraiškos, supažindinančios Tonį su Ashlynn savybėmis, kurios„kabintų“ net ir patį didžiausią surūgėlį, galų gale, ačiū Dievui, pagaliau gali pasidžiaugti, kad artimu metu turės gerokai prasmagėjusią „žaidimų“ draugę. Nereikia nė sakyt – didžiajam procentui pimpaluotųjų pasaulio gyventojų paaugliškas vėjavaikiškumas neapleidžia net ir tuomet, kai aplink akis, kaktoje esti dubios raukšlės įsirėžusios, smilkiniai boluot ima, barzda šerkšnu pasidengia. Ne išimtis, be abejo, ir Stark`as, pasižymintis nekukliu pluošteliu su nebrandumu tiesiogiai susijusių ypatybių, tokių kaip įgimtas sugebėjimas labai greitai išsiblaškyti, lengvabūdiškumas, kietakaktiški kaprizai, pats kietakaktiškumas, neatsakingumas, nelankstumas (užsispyrėliškai viskas privalo būti pagal jį, atitikti išlepintą pono skonį; gi mėgsta vadovauti ir nustatinėti savo taisykles, kurioms privalu paklusti), na ir poreikis dažnai taukšti niekus bei kvailai vaipytis.
Nepaliaujamai straksėdamas aplink merginą, ne tik sukomponuoja kautynių dvasia spinduliuojantį reginį, bet ir apšyla: pramankština rankas, kaklą. Praktiškai tai buvo visiškai nereikalinga, eilinis teatralizuotas elementas. Juk ne unciją sveriančią štangą ruošiasi kelti. O ir dingsties pradėti pamanyt, jog jiedu jamos čia maltis kaip porelė kietiakų iš kovinio filmo paprasčiausiai neturėjo. Žinoma Lynnash Tonis pažinojo ne taip jau ir ilgai (tiesą sakant gyvai ją mato antrą kartą gyvenime. Na, merginą dar keletą valandų intensyviai „gūglino“), tačiau, kad šioji gali pasididžiuoti sveiko proto dovana neabejojo (taip, kompanionė užsiima tikrai baugoka veikla, kartais sutveria tokį žvilgsnį, kad norisi baimingai suklykti ir bėgti tekinam pro duris, tačiau jai nevalingai netrūkčiojo akys, nevebleno nesąmonių, elgėsi daugmaž paaiškinamai... Tai guodė). Nesitikėjo, idant ši šoks ant jo ir pradės imituoti „Catwoman“ kovos techniką dantimis, nagučiais, o dar žiū ir Indiana Jones stiliaus botagėlį išsitrauks. Nemanė, jog „Cox“ panorės prabilti ir tik tuomet, kai ši mintis išreiškia žodžiu Stark`as susipranta merginos balso savotiškai pasiilgęs. Vien tik dėl to keletą paslikų akimirkų vyras neišduoda jokios reakcijos į „Claire“ sakinį, leidusį suprasti, jog šioji nesusilaikys nuo pagundos parodyti, kokia ji ne iš kelmo spirta esti. Liovęsis spirgėti Tonis prisimerkia palengva išryškindamas tiek nelabą žvilgsnį, bet ir suktą šypsenėlę. Netikėtai išleidęs garsą, menantį apie pasipūtimą (kažką panašaus į aukšto skambesio „hm“), aukštai iškelia galvą, užsimerkia, papusto kubatūrą it koks povas, suneria rankas priešais krūtinę.
- Gal pablūdai, moterie?-supurkštauja nemandagiu netašyto stuobrio, manančio, kad moters vieta virtuvėje tonu,-Nepasiduočiau net jeigu išsuktum man ranką, sugurgintum nosį, išmuštum keletą dantų, sulaužytum koją, keletą šonkaulių, traumuotum man diafragmą, suskaldytum žandikaulį, išmuštum akį...-trumpam nutraukęs savo litaniją, kurioje išvardino eilę visokiausių fizinių sužeidimų, pro mažyčius akių plyšelius dirstelėja į visai čia pat stovinčią pašnekovę,-Tikrai nepasiduočiau,-kreivai vypteli patikindamas Ash su tokiu užtikrintumu, lyg vidutiniam matematikui aiškintų, jog parametrine kreive yra vadinama funkcija išreikšta vienu kintamuoju. Nūnai vyro veidą persmelkia susimąstymas...-Nes taip sužalotas greičiausiai prarasčiau sąmonę, būčiau traumuotas, nebegražus, tingėčiau gyventi...-nutęsia, akimis raižydamas aukštas garažo lubas. Pabandė įsivaizduoti, kaipgi atrodytų patyręs šitokį kiekį sužalojimų. Prieš akis šmėstelėjus Marv`o – herojaus iš kultinio „Nuodėmių Miesto“ herojaus snukiui, ūmiai nusipurto visiškai užmiršęs, kad bet kurią akimirką pono Stark`o ir panelės Scott grumtynių tiesiojoje turėtų sumirgėti žalias šviesoforo signalas. Nieko keista, jog merginos ataka Tonį, klaidžiojusį po vaizduotės plantacijas nustebina. Taip, nustebina, o ne „susopulina“. Mergina vargiai siekė vyriškį užgauti ir tai buvo puikiai jaučiama. Kadangi buvo labai išsiblaškęs, iš kojų išvirsta greičiau, nei pirmąjį žingsnį žengiantis kūdikėlis. Net nespėja pastebėti, kaip mikliai Lynn atsiduria viršum vyriškio, smailiu keliu badydama jam pilvą. Laikydamas plačiai, kuo plačiausiai išpūstas akutes, nutaikytas į (kukliai) pažįstamosios veidą, „Prekiautojas mirtimi“ net nepamastęs suploja rankutėm, it sveikintų Ash atlikus įspūdingą ir net labai seksualų manevrą. Džiaugėsi, jog jojo veido raumenys lyg ir susirakino, antraip nepajėgtų uždangstyti fizionomijos, skelbusios apie vyrą „užspaudusį“, nūnai atsidingojusį suglumimą dėl tokios kūniškos judviejų artumos. Tokia pavojinga, pasigėrėjimą savo išvaizda teikianti dailiosios lyties atstovė ko gero erotinį virpuliuką sukeltų net Rikiui Martinui, Adamui Lambertui ir kitiems gėjų kultūros atstovams, tad ką kalbėti apie Stark`ą, kuris gražioms moterims jaučia tokią pat silpnybę, kaip katės valerijonui. Jeigu ne iš grumtynių oponentės lūpų išbyrėjęs klausimas, išvadavęs vyrą iš seksualinių fantazijų liūno (labai vaizdžiai įsivaizdavo, kaip Ash nusiplėšia savo viršutinius aprėdus, atstato krūtinę, suima Tonio ranką, užmetą ją ant vieno iš dangiškųjų apvalumų ir koketiškai užklausia, ką šis manantis apie jos krūtų formą) būtų nebepajėgęs su geismingu įsiastrinimu ilgiau kovoti.
- Niekada!-kovingai suūbauja, lyginant su merginos kontrastingai neramiu, triukšmingu balsu, skubiai pritraukdamas delną prie Lynn peties. Pakartotinai nutaisęs „apuoko“ miną (nuo pastovaus akių pūtimo baltosios jųjų orbitos įgavo blausų rausvą atspalvį) ima labai įnirtingai, tačiau nesmarkiai spusčioti viešnios kaklo pagrindą. Atseit bandė apčiuopti tą tašką, kurį sumygavus priešininkas tariamai praranda sąmonę. Netrukęs įsitikinti, jog šitaip su varžovais susitvarkoma tik filmuose ir mažamečių auditorijai pritaikytoje animacijoje, Tonis nepasimeta. Vietoje to pereina prie plano B – užmetęs rankas merginai ant klubų, pastumia josios kūną į šoną tam, kad tas nelemtas kelis nuslystų ant žemės kaip ir jojo „brolis dvynys“ bei Aslynn vyrą apžergtų. Stengdamasis judėti kuo greičiau, pasirango netrukus nusismaukdamas apačion. Kad būtų lengviau, delnu prisilaiko horizontaliai pūpsančios Scott nugaros. Tuomet, kai jojo petys ima driektis čia pat oponentės liemens, Stark`as pamėgina atsikelti, o tai nebuvo paprasta. Juk stotis ragino ne tik save, bet ir merginą, tapusia papildomu, tačiau savo tūrine apimtimi menku svoriu. Pradžioje šiaip ne taip pavykus bent jau atsitūpti, vyras rankomis stipriai apkabina (tam, kad konkurentė nuo Anthony peties ne tik nenuslystų, bet ir sugalvojusi „gelbėtis“ nesugriautų vyriškio užmačių) nulinkusią, ant jojo peties kniūbsčiomis tysančią „Claire“, o suradęs optimalų lygsvaros tašką, nuo žemės atsispiria pagaliau įgydamas užtikrintai stacionarią poziciją. Lyg netikėdamas idant jam atsistoti pavyko, garsiai, nuostabingai, bet tuo pačiu ir džiugiai sukrykščia, keletą kartų sutirtėdamas vietoje tam, kad „Cox“ susikratytų. Prisiminęs, jog įdėjusi žiupsnelį pastangų mergina galėtų visiškai nesunkiai išsivaduoti, Tonis pašauna link pietrytinės dirbtuvių pusės, viena pabaigoje pirštuota ataugėle tebelaikydamas Ash dubenį stipriai prispaustą, o kitą – žaismingai užmeta jai ant sėdmenų, suleisdamas pirštų pagalvėles į minkštą pasturgalio odą. Demoniškai pasižvygčiodamas skubriai nuliuoksi link eilutės savo keturračių transporto priemonių kolekcijos. Reikėjo bičui kokios nors pakylos. Netoliese stirksojo tuntas visokiausių formų, dydžių bei aukščių stalų, tačiau šie sklidinai nukrauti visokiu jovalu buvo: apdergtais kavos puodeliais, popierėliais nuo šokoladinių batonėlių ir šiaip visokių megakaloringų skanėstų, visokiausiais popieriais, brėžiniais, konstrukcinėmis detalėmis, mechaniniais įrankiais, neįkainojama kompiuterine technika... Sustojęs prie „Saleen S7” – riboto kiekio, rankų darbo, aukštos kokybės, vieno greičiausių pasaulyje, iki keturių šimtų kilometrų per valandą išsibėgėjančio superautomobilio, kainuojančio daugiau nei pusę milijono JAV dolerių kapoto, pasistengia kuo švelniau ant jojo merginą nutupdyti. Neišeina padaryti to labai jautriai, todėl žvilgsniu lyg ir atsiprašo „Claire“, kuomet josios užpakalinė liemens dalis inertiškai prisišlieja prie dviejų durų kupė nosies su dusliu bumbtelėjimu. Nesuteikęs sau tokio malonumo atsikvėpti, strikteli aukštyn kojomis užšokdamas ant automobilio bamperio (šiuo metu tarp kojų turėjo ne tik patys suprantam ką, bet ir pačią Lynnash) be jokios sąžinės graužaties, kad batais gali įbrėžti tviskių, raudonspalvių dažų sluoksnį.
- Cha! Cha!-balsu sužvingauja, susimeta rankas ant liemens, išpučia krūtinę pasistengęs kuo didingiau išsitempti. Mergina nesunkiai galėjo vyrą nustumti užtikrindama jam jei ne smegenų sutrenkimą tai bent jau masyvų guzą ant makaulės (Tonis ne katinas, tikrai nenusileistų ant žemės kojomis), tačiau pasipuikuoti žinoma pačiu savimi jam dabar buvę svarbiau už paranojišką savisaugą ar rimtą kovos menų demonstraciją. Šiuo metu į Scott tiesiogine ta žodžio prasme žiūrėjo iš aukšto. Tuomet nuleidęs pėdas ant grindinio, Stark`as prišlieja savo kojas prie priklausančiųjų priešininkei, nuleidžia krūtinę, galima sakyt išsidrebia ant pačios merginos bei rankomis sugriebęs josios riešus prispaudžia juos prie to paties automašinos kapoto. Nemarindamas laiko, palinksta prie Lynn kaklo, smakru nustumdo merginos plaukus bei pražiodęs burną sukanda josios ausies lezgelį,-Pasiduodi?-nerišliai suveblena iš paskutiniųjų stengdamasis nepratrūkti kikenti. Tokių nepakeliamų fizinių kančių, tokio diskomforto gi dabar oponentei sukėlė...