BLACK DIAMOND


 
rodiklisrodiklis  DUKDUK  Narių sąrašasNarių sąrašas  RegistruotisRegistruotis  PrisijungtiPrisijungti  
















• RPG SIUŽETAS Amerikos Meka, Didysis Obuolys, Miestas, kuris niekada nemiega, Pasaulio Metropolis - tai tik keletas Niujorko, didžiausio JAV miesto, tankiausiai apgyvendintos gyvenamosios vietovės pasaulyje, visų planetos darboholikų, pasileidėlių ir nusikaltėlių rojaus sinonimų. Pasijausk laisvesnis už laisvės statulą, patirk pripažinimą, šlovę, galią, pinigų teikiamą materialinę gerovę, profesines perspektyvas ar... Nuosmukį, depresiją, įsivelk į kūniškų malonumų, narkotikų, neblaivybės ir pamišimo liūną. Tik čia gali padaryti tai, ką 1664 metais padarė anglų laivai - UŽGROBTI Niujorką.




















Administracija




Share | 
 

 Apleistų sandėlių kompleksas

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
AutoriusPranešimas
Lisbeth Rapace
_Wasp_
avatar

Zodiac : Capricorn
Age : 37
Pranešimų skaičius : 3597
Join date : 2009-09-27

RašytiTemos pavadinimas: Apleistų sandėlių kompleksas   Kv. 02 17 2011, 20:32

Kompleksas, įsikūręs nuošalėsnėje vietelėje nuo visų korporacijos pastatu ir priestatų. Apie šią vietelę žino tik labai siauras asmenų ratas, į kurį gerą linkytys kitiems tikrai nepatenka.
Atgal į viršų Go down
Lisbeth Rapace
_Wasp_
avatar

Zodiac : Capricorn
Age : 37
Pranešimų skaičius : 3597
Join date : 2009-09-27

RašytiTemos pavadinimas: Re: Apleistų sandėlių kompleksas   Tr. 02 23 2011, 19:43

Po pusvalandžio kelionės miesto keliais, kurie stebėtinai buvo tušti kaip niekados, pasiekiamas svarbiausias visoje „evil corporation“ operacijoje, kurios vykdymo eigoje įsivėlė persona, apie kurią net nebuvo numatyta. Susitaikius su tuo, labai nekantriai žiūrėjo į abu tysančius be sąmonės kūnus, kurie buvo pasidabinę penkiaženklę dolerių vertės skudurais. Kaip gaila, kad šie po to, ką padarys su jais Liz pasiliks skarmalais. Furgonui sustojus, iš jo pirma iššoko pora augalotų vyriškių, kurie už kojų ištempė iš salono Tonį su Eve ir užsimetę ant pečių nukeliavo pastato link, o pati Lisbeth nusprendė pasimėgaut vinutę, kurią tarp pirštų trynė jau nemažoką laiko tarpą nuo išvažiavimo iš Bruklino rajono. Lėtai pridegus drebančioje rankoje laikoma cigaretę, šią prisideda prie lūpų pirmu „gurkšniu“ įkvėpdama kiek įmanoma daugiau dervų, kad po kraujagysles pasklistu kuo didesnė nikotino koncentracija, nes žinojo, kad kita proga pasitaikys tikrai už ilgo. Pasirodžius labai neekonomiška ir nebaigus rūkyt iki filtro, sutrina nuorūką į žemę kareiviškų batų kulnu, pati nusidaigindama į sandėlių giluma ir paskui save užrakindama duris, o raktą pasikabindama ant kaklo ir nuklysdama gilyn niekam apie pastato išplanavimą nežinantiems individams atrodančiais klaidžiais koridoriais
Visgi būti kažkieno lyderiu yra gerai. Už tave nudirba juodą darbą, sakykim, aukų prirakinimas tvirtomis ir labai nekomfortabiliomis grandinėmis skirtinguose kambariuose, palikdami patį smagumą, kurį mėgsti daryt iš prigimtiems. O taip. Rapace nenorėjo to pripažint, bet iš tėvo paveldėjo visas blogąsias savybes, dėl kurių ir nekentė savo gimdytojo. Kurį laiką pažiopsojus į vis dar be sąmonės kabanti Anthony, spėja mestelti žvilgsnį ir į kampe stovintį stalą, ant kurio laikė nemažą kolekciją įvairių „žaisliukių“, kurie vienaip ar kitaip sukelia bet kokiam individui skausmą. Kadangi vyriškis gaivaliojosi per ilgai pagal nustatytą moters tvarkaraštį, šį nusprendžia pažadinti ledinio vandens „dušu“, kuris buvo sutalpintas kibire prie įėjimo. Paėmus viena ranka už rankenos, o kita – už dugno, lėtai, bet tikrai kad ne negrėsmingai, priartėja prie Starko ir apipila šio veidą.
- Kilk ir šviesk, saulės spindulėli, - ironiškai pasisveikino ir priėjus prie stalo, paėmė kėdę, kurią grindimis atvilko priešais Tony. – Tu manęs nepažįsti. Nemanau, kad ir reikia, bet pažadu, tu manęs niekada nepamirši, - piktai išsišiepia apžergdama atlošą ir rankomis prilaikydama galvą.
- Manau, kad turi žinoti apie mane vieną dalyką – aš nepasižymiu tokia žmogiškumo yda kaip gailestis, - išsišiepus dar kartą nužvelgė vyrą, laukdama, kol šis atgaus tokį blaivų protą, kad suprastų, į ką papuolė ir kas jam gręsia.
Atgal į viršų Go down
Tony Stark
Listen, smile, agree, and then do whatever the fuck you were gonna do anyway
avatar

Zodiac : Aries
Age : 52
Miestas : Staten Island
Pranešimų skaičius : 8853
Join date : 2010-03-12

RašytiTemos pavadinimas: Re: Apleistų sandėlių kompleksas   Tr. 02 23 2011, 22:02

Ironiškai naivu (ir ganėtinai realistiška) – Tonis tikrai nemanė, jog jį šiandien gali ištikti kas nors labiau nevykusio už Obadijaus Stein`o pokylį, kuriame juodiems debesims užgaubti horizonto neleido tik Evelyn Salt draugija. Nieku gyvu nebūtų pamanęs, jog mėgaudamasis socialiniais malonumais bus pasalūniškai užpultas ir, lyg to būtų maža, pačirškintas mažų mažiausiai penkių šimtų voltų srove. Kadangi viskas vyko neįtikėtinai sparčiai (jei kitiems veiksmo kupinas veikimo tarpsnis ritasi it sulėtintame kino filme, vyras pasijautė įsuptas į, priešingai – pašėlusiai sugreitintą kadrą), apie bet kokios formos pasipriešinimą negali būti nė kalbos. Veikiausiai nebūtų susigriebęs užpuolikui net paleist į veidą riebaus “banginio“. Stark`as, kaip vyrukas, prie visokiausių elektros įtaisų besikrapštantis nuo tų metų, kai net gaktiplaukiai nežėlė, elektros nukrėstas buvo ne kartą, tačiau tam, kad TOKĮ fizikinės energijos rūšies stiprį atlaikytum kaip Mike Tyson‘as bitchslap‘ą, reikėtų patapot žaibo keliolika kartų trenktam. Natūralu, jog tuomet, kai organizmas sugeria iš elektrinio prietaiso paleistą energiją, apart skausmo Tonis pajaučia ir begalinį silpnumą, o sąmonė smegeninę apleidžia greičiau, negu gepardas nubėga jardą. Tuo metu, kai skendėjo paniręs į akliną tamsą, žalio supratimo neturėjo kas esti daroma su jo fiziniu kūnu. Veikiausiai sapnuodamas visišką nieką būtų prabuvęs ne vieną valandą, tačiau šaltas dušas padeda Stark`ui atsipeikėti. Sąmonės atgavimas atgina visą pulką ne pačių maloniausių pojūčių. Jau nekalbant apie tai, kad buvo aplietas Komodo varano širdies šaltumo vandenuku, vyrui smarkiai svaigo galva, pragariškai skaudėjo virve ties riešais apraizgytas rankas, ant kurių pakabinta tįsojo visa nesvari Tonio kūno masė. Visų pirma pasistengęs įgyti kuo stacionaresnę poziciją to pasėkoje šiek tiek palengvinant kančią viršutinėm galūnėm, kilsteli viršun smakrą, ketindamas dirstelėti į neabejotinai moteriškos padermės atstovę, kalbančią su Stark`u tokiu tonu ir tokias baisąstis, kad oi, oi kaip nūnai panyžta nagai jai gerai užvažiuot. Tačiau negalėjo to padaryt. Velniškai perštėjo gerokai per stipriai virve suraišiotus, pavargusius riešus ir dėl Dievo meilės, tai buvo tik pradžia. O ir aplamai. Nereikėjo būti ypatingai išmoningu, idant susivoktų, į kokią keblią situaciją jis pakliuvęs. Tokiais atvejais reikšti savo neapykantą net „oraliniu“ būdu reikštų visišką kvailystę.
Nukreipęs akis nuo Lisbeth veido, kurį nagrinėjo it patį įdomiausią O. Henry apsakymą, atsargiai apsidairo, liežuviu apvesdamas lūpas, ant kurių bimbo keletas erzinančių vandens lašelių. Iš tiesų nė vienas aplinkos elementas neteikė Toniui vilties, jog pro duris nūnai įsiverš Supermenas ir ištaškęs blogiukus radioaktyviais lazeriais išvaduos nelaimėlius, priedo nuskraidindamas juos į Arktinę Kordiljerą pasigrožėt Vasario mėnesiena.
- Kur mergina?-sumurma, parinkęs kuo atsargesnį, lygesnį bei nuobodesnį balso toną. Šią akimirką už nieką labiau negeidė, kad viltis, jog į šią sumautą skylę brudini kriminaliniai veikėjai atgabeno tik Stark`ą, palikę jojo kompanionę Evelyn ramybėje, realizuotųsi visu šimtu procentų. Nenutuokė, kurių galų kažkam prisireikė vyrą nuvogti, švelniai tariant, tačiau buvo įsitikinęs – priežastys galop paaiškės. Jei ne dabar, tai po dešimties minučių, pusės valandos, kelių valandų, nes imtis tokių kraštutinumų, turint omenyje, kad tai PATSAI Anthony`is Stark`as... Na, to nešiukštu visiška beprotybe pavadinti.

___________
▪ „LG“ TRANSPARENT SMARTPHONE ▪ WROOM WROOM YAHOOHOME SWEET HOMELA CASA DE LA MODAMEET THE DUDEDROOL THE DUDEWINNING
Atgal į viršų Go down
Lisbeth Rapace
_Wasp_
avatar

Zodiac : Capricorn
Age : 37
Pranešimų skaičius : 3597
Join date : 2009-09-27

RašytiTemos pavadinimas: Re: Apleistų sandėlių kompleksas   Kv. 02 24 2011, 20:29

Stebėdama besigaiveliojantį vyrą kaip į tuščią vietą, leidžia šiam bent kažkiek apsiprasti su supančia „mikroflora“, kuri taps jo kalėjimui mažiausiai keliolikai valandų. Viskas priklausys nuo to, kaip šis bus nusiteikęs bendradarbiauti, bet tikriausiai ir tai nepadėtų mūsų laikų Da Vinčiui išsisukti iš to, apie ką moteris galvojo ne viena bemiegę naktį ir apskritai, kiekvieną laisvą akimirką, kurią sugebėdavo išgauti. Kadangi parodė oratorinius sugebėjimus ir savąją prakalbą kaip ir baigė, leidžia čaižiai nusijuokti, kai iš Tonio išgirsta klausimą apie „nelaimės draugę“. Pasikėlus nuo kėdės, atsistoja priešais ją ir atsukus vyrui nugarą (atstumas tarp abiejų individų buvo tikrai nemažas, kad šis nesiviliotų galimybę pulti iš už nugaros) spyrė į kėdę tokią jėgą, kad šioji palikdama tyloje čaižu kojų slydimo garsą nuskriejo mažiausiai trejetą metrų.
- Visai kitoje patalpoje, - prakalbo nė nepakeldama akių į Stark‘ą, su kuriuo ir kalbėjo. - Jai viskas gerai. Bet tik nuo tavęs priklausys, kiek ilgai tai truks, - informuoja trumpai šį apie Evelyn būklę, kas Tony tikrai turėjo būti svarbu, neaplenkdama ir numesti namioką, kaip nuo šio nusiteikimo priklauso ir šios fizinė, bet, tikriausiai, būtų neprošal paminėti, kad ir psichinė būsena. Rankos tiesiog niežėjo, oi kaip niežėjo, norėjos jau dabar viską pradėt, bet ar sveika valgyt desertą nepasimėgavus pagrindiniu patiekalu? Atsisukus į vyrą, prieina prie šio arčiau, letenėlėmis prabraukdama per šio pečius, nuslinkdama lėtai krūtine ir sustojant ties bambagysle, tada staigiai kilsteli rankas ir perplėšia ties sagomis esančią medžiagą. Tikriausiai pasaulyje nebuvo nieko geriau už plyštančio audinio garsą, ypač priverčiantį auką dar labiau suglumti. Pasitraukus toliau nuo Anthony, prieina iš už nugaros ir sugrėbus už šio smakro, staigiai atsuka į save, pyktai išsiviepdama. Palikus jo smakrą ramybėje, nužingsniavo iki stalo, į kurį nevalingai vis krypo akys. Pakilnojus tai vieną, tai kitą daikčiuką, apsispręsdama pasirinkti odines pirštines, „sap gloves“, kurios buvo viduje su metalo užpildu ir dažniausiai naudojamas apsaugos darbuotojų bei uždraustos poroje vietovių, tarp jų ir Niujorke, kuriame šių naudojimas buvo sankcionuotas.
- Supranti, šiam pasaulyje nevyksta niekas be priežasties, - kalbėjo monotonišku ir nieko neatskleidžiančiu balsu, bet tada boom! Smūgis į pilvą. Už ką? Kam rūpi, bet Lisbeth tai patenkino kaip reikalas, kad net nusišypsojo. Nu, nesusilaikė motera, bet ar gali kaltint nepakaltinama? Žiūrėdama kaip šis reaguoja į skausmą, atsitraukė tolėliau. Norėjo kaip reikalas išvagoti dirvą, kad šioje sieti būtų lengviau. – Mus žavi tavo pasiekimai moksle, bet tikrai ne tai, kam dirbi. Mes būtume labai pamaloninti, jei prisijungtum prie mūsų, - atrodė, kad ši nieko nepadarė, o tik lėtai praėjo pro vyrą, kuris lig šiol bandė atsigauti nuo netikėto smūgio.
Atgal į viršų Go down
Tony Stark
Listen, smile, agree, and then do whatever the fuck you were gonna do anyway
avatar

Zodiac : Aries
Age : 52
Miestas : Staten Island
Pranešimų skaičius : 8853
Join date : 2010-03-12

RašytiTemos pavadinimas: Re: Apleistų sandėlių kompleksas   Pen. 02 25 2011, 00:26

Rapace atsistojus ir triukšmingai nuspyrus vargšę kėdę (kartais taip elgiasi žmonės, norėdami aplinkinius įbauginti ir parodyti kokie jie negeruliai), smarkiai prisimerkia sunkiai sutoleravęs čaižų, trenksmingą, aidintį garsą ir palengva slopstančius jojo atgarsius. Be jokios abejonės, šitos banditizmo negalavimais pasižyminčios, piktos vištos žodžiai, sugriovę Tonio viltį apie penkių šimtų metrų spinduliu nutolusią Evelyn egzistenciją nuteikia vyrą dideliam nusivylimui. Iš esmės, padėtis buvusi be išeities. It Stark`o, galinčio pasidžiaugti bent jau laisvai tabaluojančiomis apatinėmis galūnėmis, mintis perskaičiusi, Lisbeth laikėsi atstumo, tikriausiai nuspėjusi, jog Tonis gali pamėginti jomis pasinaudoti tam, kad pamynęs bet kokius džentelmeniškumo principus šiai užvažiuotų. Kovos menus išmanė neblogai, tačiau atsižvelgiant į situacijos keblumą... Jam reikėtų mažų mažiausiai išmanyti ir „Ką daryt, kai tave pagrobia?“ vadovą. Kadangi „nugvelbtas“ anksčiau nebuvo, gali ironiškai „pasidžiaugti“ bent tuo, kad būdamas brandžiu (na, bent jau išoriškai) keturiasdešimt penkerių metų vyruku vis dar turi pirmų kartų.
Pagrobėjai pliauškiant liežuviu, kaip neturėdamas kitos išeities (ir ausų kamštukų), klausosi vogčiomis dar keletą kartų nuodugniai nužvelgdamas patalpą bei ieškodamas perspektyvų iš šitos skylės kaip nors išsivaduoti. Žinoma, iš Lis lūpų išbyrėjęs sakinio tęsinys nugina herojiškas minteles į antrąjį planą. Nieku gyvu sau neatleistų, jei draugei, net ir netiesiogiai per jį kas nors nutiktų. Nieko keista, jog tokiu nekalbiu ir tiesiog neturinčiu ką pasakyti nesijautė jau seniai. Su iškalba vyrui taip riesta nebuvo net per Howard`o ir Marios Stark`ų žūties minėjimą. Merginai priartėjus, įtempia kiekvieną veido raumenėlį, kad pro jį neprasisunktų Tonį purtantis pasišlykštėjimas. O sekant ir tolimesniems josios veiksmams, tik per plauką susilaiko neėmęs įnirtingai plūstis, kuomet šaibom išeina vyro „žiūrėk, jis turi daugiau pinigų nei tu!” drabužiai. Paradoksalu – kuria ginklus tam, kad būtų naikinami tokie šaltakraujai menkystos kaip Rapace (+ jos pavaldinukai), tačiau šį kartą ant netiesioginių savo aukų būtent ir užsirovė. Iš paskutiniųjų stengdamasis neišduoti tikrųjų, itin negatyvių savo emocijų, į urzgimą panašų garsą iškleidžia kartą, na gal du. Sekdamas kiekvieną Lisbeth judesį pačiu atšiauriausiu, pačiu smerktiniausiu žvilgsniu, netrunka įsitikinti, jog ant merginos rankų užsmauktos pirštinės, primenančias vieną iš Hanibalo Lekterio instrumentų, gaus darbo. Gal ne dabar, tačiau netolimoje ateityje. Bet va smūgis į pilvą Stark`ui patapo kur kas netikėtesniu. Suvėblenęs kažkokį keiksmą, sopulingai sušnypščia, instinktyviai šoktelėdamas priekin, it ruoštųsi atakai, tačiau virvė, eilinį kartą labai smarkiai apriboja vyro galimybes judėti. Išleidęs keletą gilių atodūsių, lėtai pakelia į Rapace, kaip tik pradėjusią dėstyti minties tęsinį, akis kilstelėdamas vieną iš lūpų kampučių ir to pasėkoje suformuodamas labai kumpą šypsenėlę. Dėsnis, motyvavęs vyrą nesišakoti pranyko it pakelis „Cheetos“ penkių draugų kompanijoje – akimoju. Galų gale, koks skirtumas? Net jei ir elgsis pavyzdingai vis vieną skaudės.
- Ir jūs visada taip pašventinant kandidatus į savo grupuotę?-suniurna žemesniu už hipotoniko kraujo spaudimą balsu, pūstelėdamas viršun gūsį oro, padėjusį susitaršiusioms, į akis įkyriai lendančioms plaukų sruogoms nutolti nuo pastarosios, neabejotinai jautriausios veido dalies,-Jaučiuosi šiek tiek sutrikęs, nes tu visgi varginiesi paaiškinti, kokio velnio tau iš manęs prisireikė,-šiek tiek prisimerkęs, pasukioja riešus. Sumaniusįjį juos mažumėlę atlaisvinti tikrai apdovanotų dosnia pinigine premija,-O ir šiaip. Negalėjai savo norų sąrašėlio atsiųsti faksu?-akivaizdžiai ironizuodamas, išspaudžia paikai pajuokią šypsenėlę. Siūlyti jam prisijungti prie šitų nusikaltėlių šutvės? Čia baisiau už patį įžūliausią akiplėšiškumą,-Tokiu atveju man būtų buvę kur kas lengviau pasiųsti tave velniop,-spjaute išspjauna, piktai iššiepdamas dantis. Vargu, ar būtų kas varginęsis Tonį suraišioti, jei nesibaimintų, idant šis nesiimsiąs KAŽKO daryti ir tai teikė dvasinės stiprybės tiek pat, kiek ir Dalai Lamos postringavimai budistams.

___________
▪ „LG“ TRANSPARENT SMARTPHONE ▪ WROOM WROOM YAHOOHOME SWEET HOMELA CASA DE LA MODAMEET THE DUDEDROOL THE DUDEWINNING
Atgal į viršų Go down
Lisbeth Rapace
_Wasp_
avatar

Zodiac : Capricorn
Age : 37
Pranešimų skaičius : 3597
Join date : 2009-09-27

RašytiTemos pavadinimas: Re: Apleistų sandėlių kompleksas   Št. 02 26 2011, 16:05

Numanydama apie aukos bendrą būsena, lieka keistai smagiai nudžiuginta tuo, kad vyras iš paskutiniųjų tramdės stengdamasis parodyt ne tik kuo mažiau nevilties, bet ir kitų emocijų. Tikriausiai, jo galvoje sukosi klaidingas mąstymas, kad mergina tiesiog nuleis rankas nepešus nieko ir paspaudus dešiniąją įteikus aukso medalį už drąsą, kurią šis parodė ekstramalioje situacijoje, paleis į laisvę. Hell no! Kas gali būti geriau už nebylų skatinimą? Širdingai tikėjos, kad Tony pradės ją plūsti visais įmanomais bjauriausiais epitetais, kurie yra ant svieto, net jei pritrūks, sugalvotais pačio. Po smūgio žvilgtelėjo į pirštines, lyg ant šių ieškotų kokių fiziologinių pėdsakų, kurie išduotų apie Stark'o išorinius sužalojamus. Deja, valandų pasekoje toje vietoje atsiras tik mėlynė prilygstanti dydžiu merginos kumščiui. Vyras privalėjo pripažint, kad ponas Netikėtumas yra būtent Lisbeth pusėje. Trumpą akimirką buvus nutolus, atsisuka į vyrą tą pačią sekundę, kai šis pradeda balsu reikšti tai, ką galvoja.
- Matyt, gyvenimas nesuteikė progos pabuvot pačioje iškyliausioje institucijoje - kariuominėje, - atsako į šio pastaba tokiu tonu, lyg baisiausiai apgailestautų dėt tokio gyvenimo marazmo. Toliau šio klausė nepapildydama savo emocijų paletės papildoma kauke. Tiksliau, visą laiką Rapace lūpomis žaidė šelmiška šypsenėlė, tik, žinoma, šiosios nematė pats vyras. Ar labai skaudės, jei leis šiam pamanyt, kad jo rankoje yra bent vienas kozeris? Aišku, kad ne. Palaukus, kol šis atsimėgaus dvejomis minutėmis šlovės, lėtai prie jo prisiartina ir pirmai odine pirštine apvilktos rankos delnu perbraukia pirmai smakru, o tada jau ir skruostikaulį. Numanė, kokį pasišlykštėjimą turėjo jausti Tonis liečiamas Lisbeth'os, bet tai tik leido jai pačiai patirti satisfakcija.
- Man jokio skirtumo, - sugriebė šį už plaukų ir prisitraukus arčiau savojo snukelio sušnabždėjo. Atstūmus toliau nuo savęs, leido įkaitui suprasti, kad dabar pyškinta prakalba neturėjo jai įtakos. - Tai ne mano karas, o ar tau rūpės kieno vaikai žudomi. - atsakė trumpai ir lyg įtvirtinimui apdovanojo dar vienu smūgiu, tik šį kartą į veidą, praskeldama apatinę lūpą.
- Tavo prisijungimo ir atmetimo atvejais likimas panašus, bet bendradarbiaudamas turi galimybę grįžti atgal į savo gyvenimą šiek tiek suluošintas, bet dar labiau praturtėjęs, - porai momentų išraiškingai akis laiko ties Anthony tarpkojo, - pažadu, tavo pasididžiavimą saugosiu kaip savo užnugarį, o randai patinus puošia, - smarkiai ironizuodama, parodo, kad žinanti apie jo gyvenimo priotetus. - Bet tu tik suteik man proga parodyt tau tai, kas tau gali nutikti blogiausia, jei nuspręsi pasirodyt išdidžiu ir nepriimti mūsų pasiūlymo padėt, - tyčia nutylėjo apie merginą, kuri tunojo vis dar be sąmonės kitame komplekso gale. Tikrai tikėjo, kad šis sumanys pabūti didvyriu ir duos proga buvusiai karininkei parodyt apie kokius žiaurumis ši mąstanti, nes tie porą smūgių tebuvo vaikų žaidimas.
Atgal į viršų Go down
Tony Stark
Listen, smile, agree, and then do whatever the fuck you were gonna do anyway
avatar

Zodiac : Aries
Age : 52
Miestas : Staten Island
Pranešimų skaičius : 8853
Join date : 2010-03-12

RašytiTemos pavadinimas: Re: Apleistų sandėlių kompleksas   Pir. 03 07 2011, 00:00

Karžygiškai kęsdamas eilę pojūčių, galėsiančių kaifą kelti tik nukvakusiam mazochistui, Tonis stengiasi kuo giliau panirti į mintis, kad dirbtinis „glušumas“ slopintų Lisbeth balso skambesį. Nenorėjo šitos moteros girdėt. Aplamai tai visais įmanomais aspektais Rapace jam rodėsi atstumianti. Analogiškai visiškai nesureikšmina šiosios dygios pradmeniškos aliuzijos (namioko, liaudiškai tariant). Atseit ji buvo kariuomenėj, ji kieta, ji užgrūdinta. Velniop tarnybą, kai esi toks pasišlykštėtinai turtingas, kad be jokio vargo galėtum įsigyti visą Amerikos jūrų laivyną! Vargiai tokią kuklumu tikrai nepasižyminčią mintelę pasilaikytų buožės kietuosiuose diskuose, tačiau dabar buvo ne pats tinkamiausiais metas pokštams ir bereikalingam burnos aušinimui. Puikiai žinojo – periamas bus dar ne kartą, tačiau Noomi sugebėjo judėti greičiau, nei Stark`as išspręsti sudėtingą matematinę proporciją, tad sugriebtas už plaukų (anokia paslaptis, jog pastaruosiuose esti visas tuntas jautrių nervų galūnėlių), krūpteli. Bet veikiau iš netikėtumo, nei panikos, išgąsčio ar baimės. Netardamas nė žodžio, tik skleisdamas garsų, tūžmingą šnopavimą, stipriai pasimuisto, nepaprastai trokšdamas, kad šita brudina boba savo ne ką mažiau brudinesnių kanopų prie jo nekištų. Lisbeth pūpsant taip arti, puikiai pajaučia iš jos burnos sklindantį tabako kvapą ir tai buvo galutinis akcentas, privertęs vyrą šleikščiai suraukti nosį. Po akimirkos... Dar vienas bah. Ir šį kartą į veidą. Pajutęs tiek skausmą, tiek grandiozinį seilių burnoje sugūžėjimą, palyti liežuviu sūrstelėjusį lūpos kamputį bei nusukęs galvą į šoną, triukšmingai nusispjauna.
- Aš šiaip esu ganėtinai galantiškas su moterimis. Ganėtinai galantiškas net ir su tomis, kurios sunkiai primena moterį,-meta įžeidų akmenėlį ir į Rapace daržą,-tačiau jei nebūčiau supančiotas, suspardyčiau tau sėdynę,-nors ir stengėsi valdytis, žodžiai šaute išauna iš gerklės, nelyginant krepšinio kamuolys iš baseino dugno. Gal ir gerai?.. Juk užviręs katilas gali ir susprogti, jei kas nors neprisiruošia nuleisti jam garo, o Tonis jautėsi panašiai – kunkuliuojantis, plėšomas įkaitusių dalelyčių. Kadangi Lis nevengė afišuot ne tik savo polinkio demonstruoti fizinę jėgą, bet ir plepumo, Stark`ui eilinį kartą „nuskyla“ josios klausytis. Nuoširdžiai pavargo nuo supistų užuominų. Rimtai. Bala žino kiek laiko čia kabo, o esminio motyvo, sankcionavusio šį absurdišką pagrobimą, priežasties, kurių galų patapo toks naudingas, taip ir nežinojo. Nūnai vyrui pasidingoja, kad veikiausiai Rapace į kariuomenę iškeitė ir koledžą su grupele tiksliųjų mokslų, vedimų „kuo konkrečiau, tuo geriau“ devizo, o tai būtų jai visai pravertę. Na, bent jau dabarties momentu mažiau šita motera erzintų Tonį, kurį kelionė „kertinio akmens“ link pačiomis nuožulniausiomis apylankomis vedė iš proto.
- Jeigu tikrai manai, kad man reikia DAUGIAU pinigų, parink stipresnį kozerį,-nė per nago juodymą ironijos meninės priemonės eksploatavimo reikšme nenusileidžia merginai. Naivu manyti, jog papildomas, kad ir koks dosnus jisai bebūtų, užmokestis padarytų Stark`ą laimingesniu, kai šis jau ir taip yra vienas turtingiausių žmonių pasaulyje.
- Ko tu, velniai griebtų iš manęs nori?-paklausia mažne beviltiškai stengdamasis pažadinti tą Noomi mąstymo dalį, laikančią neapibrėžtumą bei „laiko tąsymą“ nuostabiu reiškiniu.

___________
▪ „LG“ TRANSPARENT SMARTPHONE ▪ WROOM WROOM YAHOOHOME SWEET HOMELA CASA DE LA MODAMEET THE DUDEDROOL THE DUDEWINNING
Atgal į viršų Go down
Lisbeth Rapace
_Wasp_
avatar

Zodiac : Capricorn
Age : 37
Pranešimų skaičius : 3597
Join date : 2009-09-27

RašytiTemos pavadinimas: Re: Apleistų sandėlių kompleksas   Antr. 03 15 2011, 18:34

Klausydamasi kaip šis išsikalinėja savo kalbomis apie galantiškumą ir kažkas panašaus, neparodo jokių emocijų, neleisdama suprasti ar tai ją paveikė ar ką. Na, žinoma, kažkaip paveikė, kad net porai akimirkų nepraėjus ši pratrūko juoktis. Nesveikai juoktis. Taip, jai tikrai buvo kažkas negerai, o Tonis turėjo suprasti, kad bet koks kreipimasis į ją bandant suerzinti ar kaip kitaip paveikti bendrinę jos būsena. Vargšas.
- Manau, būtų tikrai smagu pažiūrėti ar tik aušini be reikalo burną, bet tam laiko kol kas neturim, - labai jau apgailestavo jos balso tonas, bet tik ne akys. Jai patiko matyt koks šis bejėgis šiuo metu yra supančiotas grandinių, kurios ant jo rankų paliks žymes bent porai savaičių į priekį, jei neištiks baisus likimas, kaip mirtis baisiose kančiose. Negalėjo pro ausis ir praleist šio „maldavimo“ privest prie reikalo, o ir pati buvo įsitikinus, kad pats laikas. Nusprendus šiam leist bent kiek nurimti po kelių smūgių tai į pilvą, tai į snukutį, dingsta trumpam tamsoje ir kuris laikas bendrinį foną papildo dviejų žmonių – vyro ir moters, Lisbeth‘os – balsai, bet palyginus su viskuo, kas vyko aplinkui, tai tebuvo trumpas ir aiškus įsakymo perdavimas. Vyriškiui dingus, mergina nė nemanė grįžti atgal į Anthony matomą akiratį, tol, kol negaus pati, ko nori.
- Ar tavo gyvenime kiti žmonės turi reikšmės? – vos tik ši ištarė šiuos žodžius, už jos nugaros atsidarė sunkios metalinės durys, prisidėdamos prie slogios atmosferos. Griebus atvesta kitą „auką“ už alkūnės (Evelyn riešai buvo surakinti už nugaros) prisitraukia arčiau savęs, išvesdama į prieblandą, kurioje vyras tikrai galėjo atpažinti savo draugužę. Išėjus dar kelis žingsnius į priekį, prisitraukė prie savęs moterį, kad ši šlietusi nugarą prie jos, įtraukdama į kvėpavimo sistemą pro šnerves šios prabangių ir, ne ką mažiau, brangių kvepalų aromato, kuris maišės ir su kitu, kūnišku kvapu.
- „Stark Ind.“, kaip žinai, turi beveik, pabrėžiu, beveik nepalaužiama, - trumpam atsitraukus nuo Salt kaklo, pasisuko į Tony, - mums tereikia, tavo praėjimo kodo prie pačių pavojingiausių žaisliukų. Žinai, tų, kurie ištaškytų Niujorką per kelias akimirkas, - sekantį sakinį išsakė net nepažvelgdama į vyriškį, nes tuo metu stebėjo, kaip jos ranka slenka Eve liemeniu ir pakėlus suknelę, nusėsta ant jos šlaunies.
- Suprask, aš galiu būti labai švelni, bet tik nuo tavęs priklausys, kas jos lauks, - jau kreipėsi į Stark‘ą, bet kartu nepaleisdama ir būtybės savo rankose, - tikriausiai, nesmagu, kai virš galvos pakimba kaltė dėl kitų mirties? – nors balse ir skambėjo pašaipymo gaidelė, bet veide galėjai įžvelgti neaprėpiamą piktdžiugą dėl savo puikios pozicijos.
Atgal į viršų Go down
Evelyn Salt
If you took the time to notice me.
avatar

Zodiac : Gemini
Age : 42
Pranešimų skaičius : 4949
Join date : 2009-09-25

RašytiTemos pavadinimas: Re: Apleistų sandėlių kompleksas   Sk. 03 20 2011, 21:38

Po pasišalinimo iš pastato, kai vienintelis dalykas, kuris galėjo neigiamai veikti smegeninę atrodo buvo nedidelė baimė atsitiktinai sutepti savo įspūdingu ilgiu pasižyminčią suknelę, buvo susikoncentravusi tik į pokalbį su Stark‘u ir lėtą žingsniavimą tolyn nuo viso pokylio šurmulio. Nenuostabu, kad užpuolikus pastebi gerokai per vėlai, o ir tą sekundės dalį, skiriančią širdį vertusį virpėti susidūrimą su, rodos, iš niekur atsiradusiais žmonėmis, bei didelės elektro šoko dozės gavimą, spėjo pamąstyti tik apie tai, kaip ji šito galėjo nenuspėti. Per tą trumpą laiko tarpą dar ir savim nusivylė – ironiška, bet pačioje vakarėlio pradžioje persekiojo nuojauta, kad kažkas negerai, bet vos tik pasirodė Tony, didžioji dauguma neigiamų minčių išgaravo, o įtarinėjimai kaip mat pasiliko užmarštyje. Be jokios abejonės šį kartą nepasitarnauja net Ev būdinga ištvermė – pasipriešinti skausmingai elektros srovei vargu ar iš vis buvo įmanoma, o ką jau kalbėti apie moters masę ir faktą, kad pasitarnavo kaip puikus laidininkas ir tuo pačiu įžeminimas, nes kad ir kokie brangūs bateliai ant Salt kojų puikavosi jų storio nepakako sulaikyti srovės nutekėjimo į žemę. Neilgai pasikankinusi, tiesiog atsijungia, kūnui automatiškai hibernuojantis.
Tuo metu, kai kartu su „nelaimės broliu“ buvo gabenami į patys velniai žino kokią vietą, ramiai guli nejudindama nė raumenėlio, apart ir taip suprantamų biologinių procesų vykdymo, tad vienintelis įžvelgiamas gyvavimo ženklas buvo lėtai besikilnojanti Evelyn krūtinė, bylojusi apie žymiai sulėtėjusi kvėpavimą. Nejuto nė kaip buvo pergabenti iš automobilio į pastatą, nei kaip jai buvo surištos rankos, žodžiu – nepajuto nieko, kas verstų prabusti iš atsijungimo būsenos. Deja, faktas, kad nejutai nieko miegodamas anaiptol nereiškia, kad nieko nejausi prabudęs.
Atsitokėjusi kažkokioje patalpoje, kur įžvelgti ką nors buvo itin sunku, kurį laiką praleidžia bandydama susivokti koks velnias nutiko ir kur ji dabar randasi. Iš galvos nebuvo išgaravę dar visai švieži prisiminimai apie užpuolimą, kuris kaip dabar buvo aišku buvo įvykdytas su tikslu įvykdyti pagrobimą, o apie patį įvyki priminė ir bendra savijauta – geliantys raumenys, bei sunkiai pakeliamas galvos skausmas. Nužvelgusi ir savo suknelę, arba tiksliau - jos likučius, pasigenda ir vieno iš aukštakulnių batelių, kurį kelionės metu spėjo pamesti. Orientuotis, o ir apskritai mąstyti vis dar buvo sunku, bet turint laivyne išsiugdytą ištvermę ir bendrą stiprybę, po mažu atgauti sveika protą nebuvo taip jau ir sudėtinga.
Kurį laiką bandžiusi vienaip ar kitaip pašalinti pančius, kurie buvo supinti ant moters rankų ir taip žiauriai varžė judesius, išgirsta žingsnius, bylojančius apie link patalpos artėjantį žmogų. Vis dar išlikęs galvos skausmas ir apsvaigimas neleido laiku sureaguoti ir panaudoti jėgos prieš oponentą, tad finale jėga būna panaudojama prieš ją. Nenoriai tempiama nežinoma linkme, kurį laiką tyli nenorėdama tik dar labiau pabloginti, jau ir taip nekaip atrodančios, situacijos. Bet prieš akis išvydusi dar prasčiau nei ji atrodantį Stark‘ą, tyliai, veikiausiai tik sau girdint sumurma jo vardą, jausdama kaip per krūtine pereina nemalonus baimės jausmas. „Perduota“ į kitas rankas, papildomai pasimuisto, išreikšdama nenorą būti tampomai ar juo labiau sulaikomai. Nurimusi, nes pasipriešinti nebuvo didelių išteklių, kurį laiką žvilgsniu įsikabina į Tony akis, bandydama ką nors nuskaityti. Deja, prie pat ausies skambantys Rapace žodžiai, priminė tipiškas pagrobėjų daineles, kurių prisiklausius buvo ne vieną ir ne dvi, o dar vienos tokios litanijos tikrai nenorėjo klausyti, nes vienintelis dalykas ką šie dabar galėjo padaryti, tai tik sukelti migreną.
Žinoma nesidžiaugdama visais priekabiavimais, išlieka stebėtinai pasyvi, bet tik tam, kad išlauktų progos, kai ties savo pliurpalais susikoncentravusi Lisbeth praras budrumą. Žinoma, kantrybė atsiperka ir vos tik moteriškė nukreipia žvilgsnį ties kitų kankinimo objektu, vieninteliu likusiu batu „trepteli“ ant Rapace pėdos, tiek kiek jėgos leido, o kol ši nespėja atsitokėti po ką tik įvykusio „incidento“, palinksta į priekį, bet tik tam, kad smūgis pečiu įgautų daugiau jėgos. Vožusi oponentei per nosį, kaip mat atšoka nuo jos, pasisukdama priekiu ir vis žengdama atgal, nes rankos, kad ir kaip norėjosi pakeisti situaciją, vis vien buvo užrištos, tad naudotis galėjo tik kojomis, kurios mieliau pasitarnautų bėgimo procese, nei kovoje. Nenuleisdama akių nuo Lisbeth, po truputį juda atgal, kol prisiartina prie Stark‘o, o kadangi nespėjo apgalvoti tolimesnių veiksmų, tiesiog viliasi, kad įvyks stebuklas ir neteks gintis surištomis rankomis.

___________
Atgal į viršų Go down
Tony Stark
Listen, smile, agree, and then do whatever the fuck you were gonna do anyway
avatar

Zodiac : Aries
Age : 52
Miestas : Staten Island
Pranešimų skaičius : 8853
Join date : 2010-03-12

RašytiTemos pavadinimas: Re: Apleistų sandėlių kompleksas   Sk. 03 27 2011, 00:37

Išgirdęs tą, tikrai labai šlykštų Rapace juoką, Tonis nutaiso nenatūraliai liūdną žvilgsnį. Tokį, kuris pasireiškia atvejais, kai visiškai blaivaus bei sveiko proto individas akimis užkabina piktybinį, velnio apsėstą ligonį. Be jokios abejonės, vaikystėje ar šiaip ankstyvaisiais egzistencijos metais jokių dvasinių traumų nepatyrusios, mąstančios visuomeninės būtybės tokiomis socialinėmis atmatomis netampa. Jam merginos buvo gaila, labai gaila. Arba tiesiog bandė aušinti kunkuliuojančią organų visumą. Šią bobą regi pirmą kartą gyvenime, o jau nekenčia jos iš visos savo nuostabumo sąvoka pagrįstos esybės. Nusukęs veidą į šoną, patrina krauju iš prakirstos lūpos pasidabinusį smakrą į petį, tik dar labiau pagražindamas negrįžtamai sugadintą „Gucci“ kostiumą. Prie pirmųjų Stark`o kartų sąrašėlio, greta tiesiog epinio pagrobimo buvo galima pridėti dar vieną punktą - niekuomet anksčiau negavo malkų nuo moters. Jeigu pavyks iš čia išsikapanoti gyvam, tikrai turės ką prisiminti. Supratęs, jog ledai iš vietos šiaip ne taip pajudėjo, Anthony nuseka žvilgsniu nepageidaujamą pašnekovę kamuojamas ne pačios geriausios nuojautos. Ir visų pirma dėl to, kad net neabejojo, jog pagrobėjos iškelta ala bendradarbiavimo sąlyga Tonio interesus užgaus labiau, nei atviras smūgis į paslėpsnių sritį. Vilties nė akimirkai nebuvo praradęs, todėl nekreipdamas dėmesio į keletą augalotų priešo parankinių, sekusių kiekvieną vyriškio judesį, šis įnirtingai pasimuisto, bergždžiai mėgindamas iš virvių išsinerti. Jeigu tik turėtų laisvas rankas nuslopinęs sąmoningą protą tikrai pasinertų į mūšį. Nors ir plūktųsi neilgai (vien tik šioje salėje stovėjo porelė diedų, asocijuotinų su „iš stuomens ir iš liemens“ posakiu, o įveiktų juos tik per laimingą atsitiktinumą) žūtų garbingai, šiltomis smegenėlėmis ar kraujo bala papuoštų grindis, sieną, bet bent jau nesijaustų tokia bejėge būtybe. Būtent tai vyrui buvę sunkiau toleruoti nei pykinimą keliantį Lisbeth snukytį. Juk visą gyvenimą užėmė lyderio poziciją, visuomet diktavo sąlygas ir jojo žodis būdavo paskutinis, o dabar negalėjo net praktiškai išnaudoti kovos menų, kuriuos glūdina keletą dešimčių metų. Ne, išjudinti virvių vyrui nepavyksta. Stengėsi, nepabūgo ir iš pažiūros armėnų kilmės apsaugininko žvilgsnio grasinančio kumščiu pagražinti Stark`o veidą. Gavosi kaip iš serijos „Pasistengiau. Man nepavyko. Pasistengiau dar labiau ir tada man visai nepavyko“. Gal būtų KUR KAS labiau pasistengęs, tačiau metaliniu klyksmu sužvangusios durys priverčia Tonį išsitempti bei nutykti. Situacija buvusi per daug painia, kad iškeltų eilę būsimojo laiko siužeto linijų variantų. O visgi netrunka išvysti asmenį, kurio čia regėti nenorėjo visiškai – Evę. Pyktis po vyro kraujotakos sistemą pasiskirsto trijų šimtų tūkstančių metrų per valandą greičiu. Dėl savęs jaudinosi, kaip bebūtų keista mažiausiai ir dabar, kai Salt patapo atgabenta į šią patalpą, nebegalės atsikalbinėti bei kietakaktiškai išsipisinėti, nes kiekvienas aštresnis jojo žodis gali tiesiogiai atsiliepti Evelinos gerovės sudrumstimui. Pats nelabasis nežino, ką šita trumpai kirpta, auskaruota beprotė gali padaryti.
- Jeigu ją nuskriausi, Dievaži išskrosiu tave dantimis ir po to apmyšiu,-sušnypščia vėpsodamas į Rapace taip, it bandytų tą audinių prapjovimą atlikti kol kas tik žvilgsniu. Lisbeth pirmą kartą po grįžimo su „kompanija“ prabilus, vyras kiek įmanoma detaliau nužvelgia Ev, bandydamas išsiaiškinti, kiek žalos jai buvę padaryta. Nematė savęs iš šono, tačiau labai teisingai nujautė, jog nukentėjęs esti labiau. Kad ir koks savimyla egoistas bebuvo žmogų, kuriuo gali be jokių išlygų pasitikėti mylėjo bei gerbė tiek pat, kiek ir save patį.
- Beveik nepalaužiamą?-klausiamai suveblena iškart po to, kai pagrobėjos liežuvis ataušta nuo sakinio, kurį sumalusi ne tik atskleidė priežastį, kokio velnio Stark`as su Evelyn marinuojasi čia, o ne jaukiame Litchfield vilos sodelyje, bet ir kilstelėjo Toniui savosios esybės moralinę vertę iki paranormalių aukštumų,-Kvaiša tu, ji YRA nepalaužiama,-nepaliaujamai šnypšdamas jau nebeįstengia valdyti rūgštimi kaip ir viso organizmo apsitraukusio liežuvio. Stebėti kaip viena moteris glamonėja kitą moterį kuriam gi diedui nepatiktų, tačiau „ožius lupti“ knietėjo vien tik nuo prisiminimų, kaip Lis drįso kišti savo purvinus nagus prie mūsiškio „Prekiautojo mirtimi“, o dabar tie nagai lietė Evę-Jei būtų bent menkiausia tikimybė su ta apsaugos sistema susitvarkyti, nebūtum varginusis manęs grobti,-taria su nežymia šypsenėle lūpose bei šlykščiu išdidumo prieskoniu. Viskas buvo aišku kaip diena. Rapace pasivargino tai pripažinti, tačiau „Stark Industries“ apsaugos sistemą sutrikdyti gali tik jos kūrėjas – pats Anthony,-Nėra jokių kodų,-sausai atkerta, nusprendęs nepasišaipyti iš moteriškės, kad ši Tonio valdomos įmonės pažangiausią kompiuterinę apsaugą interpretuoja kažkaip kitoniškai arba tėra prisikasusi iki pačių paviršutiniausių josios sluoksnių,-Atrišk man rankas, įbruk kompiuterį ir aš pažiūrėsiu ką galiu padaryti,-prireikia visų valios pastangų, kad suvaldytų balso toną ir netgi paverstų šį lygiu bei harmoningu. Nėra jokios tikimybės, kad netgi įvykdžius užduotį šita kriminalinių veikėjų brigada paliks juos abu gyvus. Šitie ginkluoti nesveikapročiai paprasčiausiai užsirovė ant per daug galingų bei įtakingų visuomenės veikėjų, kurie panorėję galėtų pasitelkti pačius patikimiausius visuomenės saugumui užtikrinti skirtus organus ir visus šiuos kenkėjus, jei ne iš karto, tai bent jau vieną dieną tikrai iškapstytų kad ir iš po žemių. Teturėjo vieną vienintelį planą – blefuok, tempk gumą, analizuok situaciją. Jei tau pasiseks, labai labai pasiseks galbūt net atrasi kokią nors spragą šioje bendruomenėje, kuria pasinaudojęs suteiksi sau galimybę ištrūkti į laisvę su tokiu pat džiaugsmu kaip ir Simarono žirgas. Tonis pažinojo Evę. Ši buvo kieta, užgrūdinta, kovotojo dvasia pasižyminti persona, tačiau nė už ką pamanyt sau leidęs nebūtų, kad ji savo ypatingą būdą pradės demonstruoti čia ir dabar. Su didžiausia ir visiškai nepalankia nuostaba stebėdamas kovinius Salt veiksmus, kurį metą paprasčiausiai užmiršta kaip kvėpuoti. Šiuo metu neįstengė nebūti realistu. Kokia gi yra tikimybė jiedviem susirėmimo su gerokai didesnėmis priešininkų pajėgomis keliu išplėšti pergalę? Visiškai, visiškai jokios. Gerai neapgalvoti ėjimai tik dar labiau sunkintų ir taip jau netikusią padėtį. Ironiška, tačiau mintimis įvertinti aplinkybių, kas jau kas, bet Tonis Stark`as tikrai nebuvo linkęs, tačiau esamuoju laiku jojo gerovė gi ne nuo aukštesniųjų dieviškųjų, vyrui palankumą rodančių instancijų priklausė, bet nuo visų šitų visuomenei visiškai nenaudingų, kenksmingų padarų. Savo ruožtu visiškai nenorėtų netekti kojos, kurią jam, žmogui, kurio judesiai yra šitaip apriboti nupjauti taip pat lengva, kaip perriekti šakute kubelį „Delma“ margarino. Išgyvendamas būseną, kurią nekoktu stresine pavadinti, Tonis įsispokso į priartėjusią Evę isterišku „what the fuck are you doing, woman?!” žvilgsniu. Pastebėjęs už judviejų nugaros atbildantį atidundantį ginkluotą dėdę, kilsteli kojas į viršų bei žaibiškai stumteli fizine prasme karščiuotis pradėjusią Salt į šoną, ne tik apsaugodamas ją nuo grėsusio smūgio, bet kojele dar ir stipriai paspirdamas niekšą į šalį su rėksmingu „kad tu nudvėstum šūdo gabale!” žodiniu protrūkiu.

___________
▪ „LG“ TRANSPARENT SMARTPHONE ▪ WROOM WROOM YAHOOHOME SWEET HOMELA CASA DE LA MODAMEET THE DUDEDROOL THE DUDEWINNING
Atgal į viršų Go down
Lisbeth Rapace
_Wasp_
avatar

Zodiac : Capricorn
Age : 37
Pranešimų skaičius : 3597
Join date : 2009-09-27

RašytiTemos pavadinimas: Re: Apleistų sandėlių kompleksas   Sk. 03 27 2011, 19:29

Evelyn sumąsčius pavaidint „look at me, I am a hero!“, paleidžia ją impulsyviai, sugraibydama rankomis ginklą, kuris buvo užkištas už odinio kelnių diržo. Šį mikliai ištraukus, nutaikė į merginą, kol Tonis nenusprendžia šios užstoti bei šie tiek pasispardyti prieš greitai reagavusį sargybinį, tyliai nusispjauna, pagalvodama, kad kol kas vyro sužaloti nenorinti. Kol kas. Tiesą sakant, ją jau vedė iš proto šių žaidimėliai – T-Stark mėginimas vaidint šaltakraujį, Evelyn pasiryžimo tapti gelbėtoja. Viskas. O juk galėjo laisvai viską sutvarkyti. Pykšt pokšt, ir visi aplinkui dusta savo kraujo balose. Ypač Anthony, besibaigiantis kaip nususęs šunėkas. Priėjus iš nugaros prie vieno iš savo parankinių, paliepia šiam negarsiai keliauti savo keliais ir ją vieną kartu su „mažvaikiais“, kurie stovėjo susigūžę ir laukdami, kas bus toliau. O taip, šieji jau pradėjo graužti merginos nervus kaip reikalas. Norėjo kuo greičiau pašalint bet kokį „agresorių“, kuris galėjo iššaukti galvos skausmą.
- Sakiau, aš moku būt gera ir švelni. Pasidomėjau tavimi, buvus pilotė karininkė. Stebiuos, kaip tave sugebėjo tokia bukaprotę leist vykti į kokias nors misijas, - atskleidžia kortas, kad tikrai nepraleido progą pasidomėti „Stark Ind.“ darbuotojų biografijomis, o Ev iš nuotraukos atpažino tik šiai prisiartinus arčiau nei pora pėdų. – Dabar kentėsi tu pati, - tyliai ištarė ir šovė tiesiai šiai į šlaunikaulį. Pasistengė, kad tik skaudėtų, bet nekiltų labai baisus pavojus gyvybei. Šiai suklupus, pridėjo vamzdį sau prie skruosto apsimesdama, kad yra paskendus savo pačios apmąstymuose.
- Pasakysiu, kad tu nepasidavei. Kad dariau viską, ką galėjau. Kad reikia rasti kitą kelią. Nesvarbu ką! – galiausiai isteriškai užriko ir prisiartino arčiau porą žingsnių taikydamasi į kairiąją krūtinės dalį jau žinodama, kas nutiks. – Mirsi kaip šuo, prirakintas. Gal kitų akyse būsi sušiktas didvyris, kuris siekė apsaugoti savo šalį bet kokiomis priemonėmis, bet aš žinosiu tiesą, - tyliai ištarė baisiai išsiviepdama ir atleisdama saugiklį nuo įprasto karinio pistoleto.
Kai nuspaudė gaiduką, pajuto nepaaiškinamą skausmą dešiniajame petyje, tada blauzdoje, kas privertė ne tik išmesti ginklą iš rankų, bet ir suklupti. Buvo sunku suvokti, kad taip sugebėjo susimauti, kad per savo įsiūtį nesugebėjo išgirsti kaip atidaromos durys, ar jos buvo atidarytos, pagalvojo Lis.
Atgal į viršų Go down
Natasha Romanoff
Is that dirty enough for you?
avatar

Zodiac : Scorpio
Age : 32
Miestas : Manhattan
Pranešimų skaičius : 866
Join date : 2010-06-30

RašytiTemos pavadinimas: Re: Apleistų sandėlių kompleksas   Sk. 03 27 2011, 19:33

Diena, kai prasidėjo visa velniava, Natasha Romonoff pradėjo įprastai bei rutiniškai, kaip visada ir kaip jai būdinga. Pabėgiojimas po Manhetino apylinkes, šviežiai spaustų įvairių vaisių sultys, dribsniai su jogurtu, tada kelionė nuosavu automobiliu į „Stark Ind.“ biurą, nors ir galėjo viską tvarkyti namuose, ypač, kai buvo jos laisvadienis, kurį pasiimti pareikalavo pats Starkas. Taip pat gavo ir kvietimą į Abadajaus gimtadienį, bet į išgamas jai būdavo per daug sudėtinga žiūrėti, ypač, kai neturi tam atitinkamas nuotaikos. Nors ir visa diena praslinko gan nenuobodžiai, nors kai kam, neminėkim kam, tai būtų pražūtinga iš nuobodulio, namo grįžti tikrai labai panori, nes jautėsi šiek tiek išsekus, bet vistiek sugeba kažkokiu būdu būti paskutinė, kuri paliko ofisą. Teko sukrizenti pagalvojus, kad yra puikiausiais darbaholikės pavyzdys. Žinoma, juk atsidavė iki galo abiems darbams. Kai atsidūrė požeminėje automobilių aikštelėje jau buvo belipanti į savąjį Ford‘ą, kol nesuskambėjo mobilusis, kurio numerį žinojo tik „S.H.I.E.L.D.“ valdžia. Nujautė, kad kažkas ne taip, o ir skambutis tai išdavė. Paspaudus žalią ragelį, šį prideda prie ausies išklausydama visą trumpą informaciją, kurią jai ką tik pateikė. Žemė vos iš po kojų neišslydo. Įsitvėrus į dureles, nukišo mobilųjį tolyn į rankinę, netyliai nusikeikdama, nors dabar ir niekas negirdėjo, juk buvo visiškai viena. Kadangi buvo paliepta laukti atitinkamo transporto, greitai išsitraukia, iš pažiūros, išmanųjį telefoną, nors tai buvo GPS imtuvas, kuris rodė visus pasaulio žemėlapius, kokie tik yra, o ir vyriškio koordinates nustato lengvai. Reikėtų paminėti, kad senokai šiam už ausies jam nežinant buvo įdiegtas siųstuvas, kuris padėjo tiek Natiai, tiek pačiam „S.H.I.E.L.D.‘ui“ neprarasti „ryšio“ su ponu Starku. Prie Natalijos sustojus tamsiam furgonui, į šį įšoko net jam nesustojus. Stebėtinai greitai pakeitus aprangą į „darbinę“ (sexy cat-suit) aprangą, nurodinėdama, kur važiuoti.
Pasiekus tikslą, iš automobilio iššoko visas būrys su automatais nesukeldamas papildomo šurmulio. Tyliai įsilaužę į vidų, visi tyliai, kad nė lengvai įmigęs kūdikis nepabustų, „nukenksmino“ kiekvieną augalotą vyruką, kuris tik pasipainiojo kelyje, kol pati Natia keliavo į priekį bandydama atsekti kas kur ir kaip. Puikiai buvo girdėti isteriškas moters balsas, kuris turėjo silpną Kvinsiečiams būdingą tarmę. Priėjus prie durų angos, pro kurią švietė kažkoks šviesos šaltinis, vilteli akies krašteliu, kas vyksta, kol nepamato, kad Lisbeth nusitaikius tiesiai į Tonio širdį. Į širdį suplūdo adrenalinas, atrodė, kad toji greitai sprogs, bet neatsižvelgdama į tai, paleido pirmai vieną, paskui kitą šūvį iš tarnybinio ginklo, kol Lis atrodė visiškai nukenksminta. Įsėlinus į vidų, net nepakėlė akių į vyrą, nors ir spėjo pastebėti, kad šio petį „dabina“ šautinė žaizda, o veidas buvo patepliotas krauju. Šalimais buvo Eve, dėl kurios būklės visgi nerimavo labiau, tad artindamasi prie jos, paspyrė Rapace ginklą į šalį taip toli, kad šis atsitrenkė į sieną, kurios mergina nematė. Pasilenkus prie Salt, trumpai nužvelgė žaizdą. Supratus, kad jos gyvybei nekyla joks pavojus, paprašė, kad tvirtai suspaustų žaizdą, kad neištekėtų daugiau kraujo. Tada atėjo Starko eilė. Pasikėlus, ištraukė kovinį peilį ir dėklo, kuris buvo pritvirtintas prie šlaunies, ir nukirto virves.
- Atleisk, - tyliai sumurmėjo uždėdama jo dešinę ranką sau ant peties, kad turėtų už ko laikytis.
Atgal į viršų Go down
Evelyn Salt
If you took the time to notice me.
avatar

Zodiac : Gemini
Age : 42
Pranešimų skaičius : 4949
Join date : 2009-09-25

RašytiTemos pavadinimas: Re: Apleistų sandėlių kompleksas   Pen. 04 15 2011, 23:02

Veiksmui pasibaigus ties scenarijaus dalimi, kurią amerikonai vaizdingai įvardintų kaip „dead end“, stengiasi išstovėti ant kojų, nes kad ir kaip norėjosi atgauti sveiką, blaiviai mąstantį protą, visos pastangos susitelkti nuėjo tiesiog per niek. Kelias sekundes prastovi užmerkusi akis, bandydama susivokti situacijoje, netrukus suprasdama, kokį velnią ką tik pridirbo. Nors ir nebuvo viltinga moteris... nors ką jau čia smulkintis, viltim niekada nepasitikėjo, šį kartą merdėjantis jausmas atgimsta iš pelenų lyg ugninis feniksas, suspindėjęs dar didesne ugnimi, nei kada liepsnojo. Kelių minučių pilnai užteko tam, kad įskaitytų Stark‘o mintis tiek iš jo akių, kiek ir iš pačios veido išraiškos, pasižymėjusios ne pačiais „gražiausiais“ bruožais. Tyliai nusikeikusi vėl atsisuka į psichuotą juodaplaukę moteraitę, kurios veido vaizdas mintyse iškart asocijavosi su didžiule, gerokai parūgusia šūdo krūva, nes tiek į vieną tiek į kitą buvo taip pat nemalonu žiūrėti. Nė nesuvokė kaip greitai viskas įvyko, nes pati „gyveno“ sulėtinto tempo pirmojo asmens šaudyklėje, tik aišku ginklo šiuo atveju ji neturėjo, o tai ir buvo vienas iš aspektų, grąžinančių moterį į labai karčią realybę, tad vos tik išgirdusi kažkokį sujudimą, pasuka galvą, išvysdama kaip ant žemės parkrenta vienas iš Rapace pakalikų atsidurdamas ten, kur tokie padugnės ir turėtų priklausyti – patiesti ant brūdinos žemės.
Lizbeth pajudėjus iš vietos, įtempia raumenis, neslėpdama nuostabos, kad ši, kaip jau pirmieji veiksmai parodė, ne itin sveikos psichikos moteris Evelyn dar nenužudė. Kai pastaroji atsitraukia, spėja kelis kart apsidairyti, mėgindama surasti spragų Rapace aplinkoje, kuriomis būtų galima pasinaudoti ir bent jau pamėginti pakreipti įvykius savo naudai. Deja, nespėja nei deramai įžiūrėti tamsoje paskendusių detalių, kai pagrobėja grįžta ir taip nutraukia bejėgišką bandymą griebtis bet kokio vilties šiaudo. Vos tik prasiveria jos burna ir iš jos išdrimba keli žodžiai nukreipti ne į ką kitą, kaip į pačia Salt, suklusta, nukreipdama pagiežingą žvilgsnį į kalbėtoją. Jai nė nespėjus baigti sakinio, nustato tipišką „bitch please“ veidą, suvokdama, kad Rapace yra kiaura kaip rėtis, jei net jos duomenų nesugeba deramai įsiminti ar netgi perskaityti. Vis gi pastaroji moters ypatybė, nors ir turėjusi įžiebti vilties, šią kaip tik užgesina, nes psichinė negalia sudauginus su kita psichine negalia nieko gero nežadėjo, o prieš tai įvykę šios „žaidimėliai“, kurių rezultatas puikiai matėsi ant Stark‘o kūno, tik įrodė, kad Evelyn spėjimai nėra iš piršto laužti. Pasigirdus šūviui pajunta skausmą kojoje, tad natūralu, kad suklumpa, sukąsdama dantis. Ką tik gavo progą patvirtinti savo hipotezes, gaila, bet tikrai sau nenaudingu būdu.
Kentėdama skausmą, sugriebia už krauju paplūdusios galūnės, žaizdą užspausdama ranka. Ne pirmas, ir tikriausiai nepaskutinis kartas, kai išgyvena traumas, skausmine amplitude daugel kartų viršijančias įprastas ir kasdieniškas „nelaimes“, tokias kaip įsipjovimas popieriumi ar užkliūvimas už kėdės nusibalnojant koją, todėl kad ir kaip skaudėjo, šį pojūtį buvo išsiugdžiusi jei ne kontroliuoti, tai bent kiek numalšinti. Nieko negalėdama daryti, tiesiog pakelia akis į savo skriaudikę, kaipmat išvysdama kaip pastaroji ima plūstis, nutaikydama ginklą į ne tik Evelyn nelaimės brolį, bet ir geriausią draugą ir šiaip gyvenimo ramstį, tad nenuostabu jog kairiojoje krūtinės pusėje tūnojęs organas sutvinksi žymiai stipriau nei šiam buvo įprasta. Kelias sekundes tiesiog vėpsojo į psichopatę panikos kupinu žvilgsniu, nė kiek nejudėdama, net nekvėpuodama, nes nujautė, kad kelios pastarosios sekundės yra lemiamos ir bet koks judesys gali išprovokuoti Lisbeth neišvengiamam žingsniui. Sunkiai nurijusi burnoje susikaupusius skysčius, nustumia juos gomuriu it kokį obuolio dydžio vatos gumulą, instinktyviai mirktelėja, kai pasigirsta šūvis. Ne vienas. Susivokti, kas ką tik įvyko prireikė šiek tiek laiko, turint omenyje ir pačią, ne geriausiais aspektais pasižyminčia Salt būklę, bet pirmiausiai žvilgsnis nukrypsta ne į suklupusią psichinę ar į ką tik įsiveržusią ugniaplaukę, bet į tą patį, visą šį vakarą vykusį pragarą kartu išgyvenusi asmenį – Tony. Nereikėjo nei labai aiškios sąmonės, nei geros regos, kad būtų įmanoma įžvelgti naują sužalojimą vyro kūne, kuris savo pavojumi sveikatai žymiai pralenkė prieš tai buvusius. Tą akimirka buvo tiesiog nusispjaut kad įvyko „stebuklas“, kurio visą šį laiką taip vylėsi sulaukti, pamiršusi net apie tai, jog pati neišsisuko be sužalojimų, mėgina atsistoti, deja, nelabai sėkmingai. Ir žabalam buvo aišku, kad draugo būklė tikrai nekokia, bet norėjo būti šalia, kaip holivudiniuose filmuose dažnai skelbia, „no matter what“.
Šūdo nutinka gyvenime, ir šį kartą trauma pasitarnauja nenaudai ir vietoj to, kad padėtų Stark‘ui tenka dėti visas pastangas norint „atsigramdyti“ nuo grindų ir tiesiog stebėti kaip įvykio „didvyrė“ šokinėją aplink pagrindinį dramatiškos scenos herojų. Kadangi rūpesčio pastarasis sulaukė užtektinai, galiausiai pakilusi nuo grindų, savo dėmesiu nusprendžia pamaloninti ne ką kitą kaip pačią incidento kaltininkę, kuri dar prieš kelias akimirkas buvo visiškai įsitikinusi savo nenuginčijama aukščiausia role situacijoje. Nesiteigia vargintis ir eikvoti tiek išsekusią energiją, tiek pro skylę kojoje varvančius gyvybę palaikančius skysčius, tad apdovanoja ją tik žvilgsniu, kuris be žodžių aiškiai išreiškė vieną vienintelę mintį – „Taip tau ir reikia, kale.“

___________
Atgal į viršų Go down
Tony Stark
Listen, smile, agree, and then do whatever the fuck you were gonna do anyway
avatar

Zodiac : Aries
Age : 52
Miestas : Staten Island
Pranešimų skaičius : 8853
Join date : 2010-03-12

RašytiTemos pavadinimas: Re: Apleistų sandėlių kompleksas   Pir. 04 18 2011, 18:57

Žinoma, Lisbeth pademonstruotos žinios Evelyn profesinio apibrėžtumo klausimu Stark`o nesužavi. Nebuvo taip, kad pražiodęs burną mintyse „O Dieve! Iš kur ji TAI žino???” sugiedotų. Dabar, kai šiuolaikinės technologijos gali pasigirti įspūdingesniais laimėjimais nei vieno garsaus anglų inžinieriaus išrastas garo variklis, informacijos apie garsesnius už Šešiasdešimt šeštąjį greitkelį žmones galima labai lengvai pasauliniame kompiuterių tinkle susigaudyti. Suvesk bet kurioje populiaresnėje interneto paieškos sistemoje pageidaujamo asmens vardą bei pavardę ir gausi informacijos daugiau nei mąstymo centriukai pajėgs suvirškinti. Trumpai rėžta, auskaruota, tūžminga, „Apocalyptica“ vyrukų apsirengimo stilių puikiai atkartojanti bobelė rodėsi labai įtūžusia. Tonis to tikėjosi po žavingai ekspresyvaus Salt išpuolio, kurį savo ruožtu iliustravo tuo simpatizavimo subtilybės neperteikiančiu žvilgsniu. Žinojo, jog šiame absurdiško pagrobimo teatre užima antraplanį vaidmenį po išsiderklevusios moteriškės, tačiau nebuvo tikras kiek ilgai šioji sugebės kęsti griežimo josios nervais bei Rapace esybę sąmoksliškai menkinančią elito atstovų, netikėtai tapusių iškrypusio mentaliteto aukomis operaciją. Kadangi Anthony regos padargai kaip niekad aprėpė stambų gabalą vaizdinio perimetro, išvydęs į Salt pusę nukreiptą šaunamąjį ginklą, suspėja išbliauti tik pusę klaikiai isteriško „Nedrįsk!” žodžio. Pistoletui sugaudus kurtinančiu šūvio garsu, Tonis atranda savo dūšią kulnuose. Regis pati laiko tėkmė sulėtėja primindama „Slow motion“ efektą. Abstulbintas netikėto Lis ėjimo (žinoma, kad netikėto. Like, pagrobia žmones dėl tam tikros reikmės, o po to sugalvoja juos išskersti), jausdamas stiprią išgąstį dėl sužalotos draugės, vyras nebeišlaiko – ima stipriai makaluotis, siūbuoti, grasindamas ne tik nusiplėšti rankas, bet ir į gabalus sudraskyti sumautą beprotę, draugėn putodamas tiek pat tulžingą kiek ir desperatišką „aš tave nudėsiu šlykšti kale, tikrai nudėsiu“. Žinojo, kad Salt – motera stipri, ištverminga, tačiau vyras tiesiog neįstengė absorbuoti fakto, idant kažkokia brudina menkysta drįso Evę sužeisti. Niekaip negalėjo išlaisvinti profesionaliai suraišiotų galūnių. Beprotiškai stipriai mataravosi, todėl anei kiek nenustemba pajutęs, jog nuvargintais riešais ima slinkti šiltas skystis, upeliu ištekėjęs iš žaizdų, kurias „užtavorino“ betono kietumo virvės. Nors moteriškės balsas vėsioje, pelėsiniais grybais dvokiančioje patalpoje aidėjo laisvai ir raiškiai, Tonis „pašnekovės“ negirdėjo. Tuo momentu organizme tūnantis mirtinai įpykdytas žvėrelis letenomis energingai plėšė narvo grotas, jautėsi, tiesiogine ta žodžio prasme žudomas neaprėpiamo pagiežos jausmo disonanso. Jeigu apturėtų net pačią menkiausią širdies ydą, Lisbeth net nereiktų vargintis Stark`o prifarširuoti švinu – kraują varinėjantis organas išsitaškytų nelyginant detonuota pikrino rūgštis. Susitaikęs su beviltiška padėtimi, su kone fizine negalia tapusiu judesių suvaržymu, Tonis perdžiūvusioje burnoje surenka paskutinį seilių klodelį, kurį nė nesuabejojęs pasiunčia į Racape pusę. Tegu žino, kaip stipriai vyras ją niekina. Po akimirkos… Dar vienas šūvis, šį kartą kliudęs „Mūsų laikų Da Vinčio“ fasadą. Išsekintas kūnas, kuriame aimanavo kiekvienas lopinėlis, paveiktas smūgio bangos, inertiškai atšoka, kulkos pradraskyti audiniai netrunka pristatyti ir atitinkamo kentėjimo jausmo – skausmo. Vyras stipriai sukanda dantis mažne jausdamas, kaip įskyla jųjų emalis. Neketino suteikti Lis tokio džiaugsmo pasimėgauti vyro kančia, pasiryžo būti neapsakomai išdidžiu net ir tuo atveju, jei trečioji, lemiama kulka turėtų ištaškyti Stark`o smegenis, padabinti už jojo nugaros pūpsančią sieną mažyčiais mėsytės gabaliukais bei „Kruvinosios Merės“ kokteiliu. Tačiau... Nors ir pūpsojo užsimerkęs, kęsdamas veriantį skausmą, galėjo padedamas sugebėjimo girdėti (bei orientuotis net ir apturint aklinoje tamsoje skendinčias akis) aiškiai nutuokti apie kardinalius situacijos pokyčius. Eilutė šūvio garsų ir jokio papildomo sopulio. Kažkas tikrai buvo ne taip. Praplėšęs ligotai išraudusias akutes, Tonis jomis be jokio vargo susiranda dailų panelės Romanoff veidą. Tuomet ir ginklą josios rankoje, ant žemės nuvirtusią, kraujais paplūdusią pamišėlę, o galiausiai ir įmantrų katės kostiumą, kuriame tūnojo įpakuotas Natalios kūnas. Absoliučiai nesuprato kas vyksta, tad tegalėjo stūksot, aktyviai eksponuodamas nuostabos ir visiško nesusivokimo iškreiptą miną. Ką jau ką, bet savo trapiąją, elegantiškąją asistentę išvysti čia tikėjosi mažiausiai (o dar šitaip apsitaisiusią ir meistriškai vykdančią gelbėjimo operaciją). Ir regis, ji, būtent Natasha bus apsaugojusi dailią Stark`o galvą nuo tapimo beforme pliurze. Fizionomijos absoliučiai nekeisdamas, spokso į Natalią tokiu žvilgsniu, it būtų išvydęs patį Jėzų Kristų. Buvo praradęs amą, šokiruotas, pritrenktas, brutaliai sukrėstas. Tikriausiai, jeigu ne šis kruvinas incidentas, niekuomet nebūtų suteikta jam tokių paviršutinių duomenų, apie šešėlišką, net nuo Tonio slėptą Romanoff asmenybės pusę. Merginai nupjovus tas nelemtas virves, nuleidžia klaikiai nutirpusias rankas, tapusias porele nejuslių rąstigalių. Iš paskutiniųjų stengdamasis neužleisti pagrindinio vaidmens minties mitrinimo terpėje emocijoms, išlaikyti šaltą, racionalų protą, apatine delno dalimi užspaudžia šautinę žaizdą (kapitonas „Akcentuoju Akivaizdžią Tiesą“ sako tam, kad bent jau mažumėlę apstabdyt kraujavimą), netrukusią tamsiai rusvo kostiumo nuspalvoti šlykščia, šviežio kraujo dėme. Neketino merginai nieko atsakyti. Rodėsi šaltu, praradusiu sugebėjimą pažinti psichines nuotaikas. Tiesiog per daug įvykių, per daug sukrėtimų per tokį trumpą laiko tarpą. Galėjo arba pradėti lieti tulžį, imti karštligiškai su Natalia (jeigu tai yra tikrasis jos vardas) aiškintis ką VISA TAI reiškia arba užsisklęsti, nutykti. Būtent pastarąjį variantą Stark`as ir pasirenka. Kadangi nebuvo galutinai nugeibęs, o tik šiaip, smarkokai sužeistas, patraukia galūnę nuo Nat peties, leisdamas šiai suprasti, jog sugebės eiti ir be papildomos pagalbos. Stengdamasis į ant žemės besivoliojančią Rapace nežiūrėti (dievaži, į ją debtelėjęs, duotų pažiūrėt visiems į savo skrandžio turinį), palengva prislenka prie Evelyn, į kurios akis įsispirtina tuo švelniai euforišku „winning“ žvilgsniu. Kadangi šią vietą dar ilgai sapnuos košmaruose, nutaria kuo greičiau su visa uniformuotų „S.K.Y.D.A.S.“ virukų ir vienos damutės palyda iš čia išsinešdinti. Ranka, kurią suaktyvėjusi kraujotaka pavertė mažiau atbukusia, suėmęs priklausančiąją Salt (šiuo metu Evelyn buvo vieninteliu žmogumi, kuriuo Tonis galėjo pasitikėti, nes kaip parodė patsai jūsų didenybė gyvenimas, panelės Romanoff, kuria pasikliovė be jokių išlygų ir paribojimų, jis deramai nepažįsta), sunėręs josios pirštus su saviškiais, iš lėto pajuda velniop iš šito bomžyno. Be jokios abejonės, fatališkos puotos dalyvių lauke laukė šarvuotas džipas, tad nukentėjusieji bei gelbėtojai į jį susėdę, lydimi besileidžiančio dangaus šviesulio, dangų nudažiusio ryškiai oranžine spalva, išdumia namolio.

___________
▪ „LG“ TRANSPARENT SMARTPHONE ▪ WROOM WROOM YAHOOHOME SWEET HOMELA CASA DE LA MODAMEET THE DUDEDROOL THE DUDEWINNING
Atgal į viršų Go down
Sponsored content




RašytiTemos pavadinimas: Re: Apleistų sandėlių kompleksas   

Atgal į viršų Go down
 
Apleistų sandėlių kompleksas
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 11

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
BLACK DIAMOND :: UŽMIESTIS~ for those about to rock :: Long Island-
Pereiti į: