BLACK DIAMOND


 
rodiklisrodiklis  DUKDUK  Narių sąrašasNarių sąrašas  RegistruotisRegistruotis  PrisijungtiPrisijungti  
















• RPG SIUŽETAS Amerikos Meka, Didysis Obuolys, Miestas, kuris niekada nemiega, Pasaulio Metropolis - tai tik keletas Niujorko, didžiausio JAV miesto, tankiausiai apgyvendintos gyvenamosios vietovės pasaulyje, visų planetos darboholikų, pasileidėlių ir nusikaltėlių rojaus sinonimų. Pasijausk laisvesnis už laisvės statulą, patirk pripažinimą, šlovę, galią, pinigų teikiamą materialinę gerovę, profesines perspektyvas ar... Nuosmukį, depresiją, įsivelk į kūniškų malonumų, narkotikų, neblaivybės ir pamišimo liūną. Tik čia gali padaryti tai, ką 1664 metais padarė anglų laivai - UŽGROBTI Niujorką.




















Administracija




Share | 
 

 Genovese namas

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
AutoriusPranešimas
Audrey Morrigan
Far from the world of you and I
avatar

Zodiac : Capricorn
Age : 30
Pranešimų skaičius : 6101
Join date : 2009-11-21

RašytiTemos pavadinimas: Genovese namas   Antr. 04 19 2011, 23:54


___________
[You must be registered and logged in to see this image.]
Atgal į viršų Go down
Roxanne Varlow

avatar

Pranešimų skaičius : 363
Join date : 2011-01-22

RašytiTemos pavadinimas: Re: Genovese namas   Št. 04 23 2011, 22:12

Roxanne rytas prasidėjo siaubingai. Nemiegojusi beveik visą naktį, ji turėjo keltis paryčiais, nes turėjo daug reikalų. Nors reikalus sutvarkė kiek greičiau nei tikėjosi, stengėsi mieste užsibūti kuo ilgiau, kad reikėtų kuo mažiau laiko praleisti name, kurio nekentė. Susitikusi su visais, su kuriais planavo, kiek parepetavusi ir parke papiešusi, moteris nusprendė, kad laikas keliauti į Genovese namą, kur, tikriausiai, jos laukė bosas su nauja užduotimi, su kuria reikės tvarkytis visą naktį. Pasirodžiusi Kvinso centre, prie visai neblogai atrodančio pastato, Varlow atsiduso. Apsidairiusi, moteris perėjo per gatvę ir atsidūrė prie pat durų. Kadangi raktų neturėjo, kilstelėjo ranką ir nuspaudė skambutį. Žinojo, kad kas nors atidarys, nes šis namas niekad nebūdavo tuščias.
Roxanne neteko ilgai laukti. Praėjus maždaug trisdešimčiai sekundžių po skambučio, sunkios, metalinės durys su keliomis spynomis atsivėrė ir už jų pasimatė neaukšto ūgio, tatuiruotas, ne itin išvaizdus, tačiau labai raumeningas vyras, kurį Varlow jau buvo sutikusi kelis kartus, tačiau nė karto nesikalbėjo. Pirma jį nužvelgusi, o tik tada nežymiai linktelėjusi, Roxie įėjo į vidų ir apsidairė. Nenorėdama daugiau nieko sutikti, ji beveik užbėgo laiptais aukštyn, kur buvo jai paskirtas kambarys. Paėjusi ilgu koridoriumi, moteris pasuko į kambarį ir atidarė vienas iš trejų durų. Greit įėjusi į nedidelę patalpą, Varlow uždarė paskui save duris, tačiau nepasivargino jų užrakinti. Pas ją niekas ir taip neužeidavo (nebent tada, kai čia nebūdavo pačios Varlow), o Roxanne jas laikydavo užrakintas tik tada, kai miegodavo. Saugumo sumetimais, žinoma. Apsidairiusi nuo paskutinio apsilankymo visiškai nepasikeitusiame kambaryje, kuris, kaip bebūtų keista, buvo visai tvarkingas, Roxie nuėjo prie lango ir atitraukė užuolaidas, tuo pačiu atidarydama langą. Kurį laiką prie jo pastovėjusi, Roxanne nuėjo prie lovos ir ant šalia jos stovinčio aptriušusio fotelio numetė sunkią rankinę, kurioje, kaip ir daugelis moterų, talpino bene pusę gyvenimo. Įsitaisiusi ant ryškia, rytietiškais ornamentais papuošta lovatiese užkloto baldo, kuris nebuvo itin patogus ar minkštas, tačiau miegojimui tinkamas, Roxie pagriebė ant jo gulėjusį maišelį. Jai nereikėjo pažiūrėti kas ten, ir taip žinojo, kad tai pelnas už vakar vakare įvykdytą užduotį, dėl kurios teko vykti į kitą miesto galą. Na, varginanti kelionė akivaizdžiai atsipirko, nes Roxie užčiuopė, jog pinigų gavo nemažai.
Akiai užkliuvus už puspilnio viskio butelio ant spintelės, Rox šyptelėjo ir pasistengė jį pasiekti, tačiau paaiškėjo, kad neišlipant iš lovos to padaryti turbūt neįmanoma. Tingiai atsistojusi, Varlow nuėjo prie spintelės ir susirado stiklinę. Kilstelėjusi ją į viršų, įsitikino, kad ji švari ir įsipylė aukso spalvos gėrimo. Gurkštelėjusi alkoholio, Roxanne vėl įsitaisė ant lovos ir nusispyrė batus, kad būtų patogiau. Po nugara pasidėjusi pagalvę, ji atsirėmė į sieną ir prisitraukė prie savęs rankinę ir maišelį su banknotais. Atsegusi užtrauktuką, moteris kurį laiką rausėsi rankinėje. Dėl joje esančio daiktų kiekio, ne itin didelį cigarečių pakelį, bei dar mažesnį žiebtuvėlį buvo rasti itin sunku. Juos, žinoma, radusi pačiame dugne, Roxi prisidegė vieną cigaretę ir puspilnį pakelį numetė ant spintelės, kad bet kada galėtų pasiekti. Prisitraukusi prie savęs stiklinę peleninę, kuri buvo pilna nuorūkų ir pelenų, Varlow kiek susiraukė ir nukreipė žvilgsnį į maišelį ant kelių. Uždegusi stalinę lempą, stovėjusią prie lovos, ji pastatė stiklinę su gėrimu ant spintelės, kad netyčia neišpiltų ant savęs arba pinigų. Įsikandusi cigaretę, kad abi rankos būtų laisvos, moteris nubraukė susivėlusius tamsius plaukus nuo akių ir apvertusi maišelį, visus pinigus iškratė sau ant kelių. Cigaretę paėmusi tarp pirštų, ji gurkštelėjo viskio ir pradėjo skaičiuoti pelną.
Baigusi skaičiuoti pinigus, kurių, kaip moteris ir nuspėjo, buvo nemažai, Roxanne pakilo nuo lovos ir pabaigė stiklinėje buvusį gėrimą. Užgęsinusi cigaretę, Varlow ją įmetė į peleninę ir nubraukė tamsius plaukus nuo akių. Įsispyrusi į šlepetes, kurias rado kažkur po lova ir pagriebusi pledą bei cigaretes, Roxie nuėjo prie balkono durų ir kurį laiką pasikankinusi, pagaliau jas atidarė. Įėjusi į nedidelį balkoną, kuriame šiaip ne taip buvo sutalpinta kėdė, Roxanne apsisiautė pečius raudonu pledu ir atsirėmė į turėklus. Prisidegusi vieną cigaretę, Roxie priglaudė ją prie lūpų ir giliai įtraukė.
Atgal į viršų Go down
Elizabeth Whitlock
I tried, but I lied.
avatar

Zodiac : Leo
Age : 28
Pranešimų skaičius : 238
Join date : 2009-07-01

RašytiTemos pavadinimas: Re: Genovese namas   Št. 04 30 2011, 16:33

Turėdama laisvą dieną, kai negavo jokios didesnės užduoties, apart nedidelio kiekio baltais milteliai pripildytų plastikinių pakelių prastumdymo, su pastarąją užduotimi lengvai susidorojusi, nusprendžia, kad dalį uždirbtų pinigų turėtų išleisti ne kam kitam, kaip taip mėgstamam, bet retai į Liz gyvenimą atklystančiam procesui – apsipirkinėjimui. Pakilusi ganėtinai vėlai, tik apie dešimtą valandą ryto, didžiąją laiko dalį iki popietės praleidžia „čiuožinėdama“ po miestą jau įprasta transporto priemone tapusiu autobusu. Net ir uždirbusi nemenkus pinigus žinojo, kad per daug sau leisti negali, nes visgi, daugiau nei pusę jų teks atiduoti baronui, o ir kita užduotis galėjo neatsirasti kelias savaites, tad pinigus reikėjo švaistyti labai atsakingai. Pasiryžusi pirmą žaliųjų dalį išleisti merginai būtiniausioms priemonėms – popieriui, tušui bei kitoms, kanceliarinėms parduotuvėms priskiriamoms prekėms, nesunkiai nusigauna iki pačiame Kvinse buvusio knygyno, kuris nors ir nebuvo toks didelis, kaip dauguma Manheteno parduotuvių, bet visada turėdavo visko, ko tik Whitlock prireikdavo. „Raštinėje“ praleido daug daugiau laiko nei planavo prieš čia atsidurdama, vis dėl to pasilieka prie minties, kad neverta niekur skubėti, nes į namą grįžti niekada nedegė dideliu noru. Pasišnekučiavusi su čia dirbusia, ne vieną kartą matyta ir jau gerai pažįstama pardavėja, susirenka didelius popieriaus ritinius bei maišelį su visais įsigytais daiktais ir patraukia lauk, visai ne už ilgo nusileisdama į požeminį tunelį, kur septintąją trasa, per truputėlį daugiau nei pusvalandį atkanka iki Manheteno centro, kuriame puikavosi vienas iš mėgiamiausių Elizabeth molų.
Perėjusi kelias gatves, pranėrusi pro stiklines duris, atsiduria tikrame šopaholikių rojuje. Čia ne vieną ir ne kelis ištinka ta pati dilema – nuo ko pradėti? Ne išimtis buvo ir pati Blondie, tad akimirkai net tenka sustoti ir susimąstyti, į kurią pusę traukti. Viską sunkino ir didelis parduotuvių pasirinkimas, jų įvairovė, bet nepraėjus net kelioms sekundėms pasirenka vieną veiksmingiausių, galbūt laiko netaupančių, bet tikrai atsiperkančių naršymo metodų – pereiti per visas čia buvusias parduotuves nuo molo pradžios, iki pat jo galo.
Aplankiusi gyvą galą parduotuvių, prisirinkusi kalną batų, bliuskučių, suknelių ir visokio kitokių merginos skonį atitinkančių drapanų, nusėda čia pat buvusioje kavinukėje, nes ryte išgerto puodelio kavos ir pakeliui suvalgytų ryžių paplotėlių organizmui tikrai neužteko. Kol laukė užsakyto maisto, išsitraukia mobilųjį telefoną, ten rasdama keletą naujų žinučių. Prieš tai žvilgtelėjusi į laikrodį, visiškai nenustemba, kai susivokia, jog parduotuvėje praleido daugiau nei penkias valandas. Paskaičiavusi laiką, kurį užtruks keliaudama namo, iš dalies nudžiunga supratusi, jog Genovese landynėje bus apytiksliai vienuoliktą valandą vakaro. Laukimas neprailgsta, kai jį užpildo tekstinių žinučių rašymas bei nusipirktų aksesuarų apžiūrėjimas, todėl valgio sulaukia pakankamai greitai, o ir skrandį užkemša per trumpą laiko tarpą. Buvo gerokai išalkusi, tad užsakytos salotos, bei vištiena iš lėkštės išgaruoja per stebėtinai trumpą laiko tarpą. Dar kelioliką minučių pavaikščiojusi po molo vingius, ne už ilgo išsinešdina lauk ir patraukia tos pačios požeminės perėjos, per kurią čia ir atsidangino, link.
Besinaudodama tuo pačiu, septintuoju Niujorko metro maršrutu, per palyginus nedidelį laiko tarpą kerta didelę miesto dalį ir atsiduria galinėje Kvinso stotyje, kur tenka palaukti geras dešimt minučių, kad vienas iš naktinių autobusų nuvežtų kuo arčiau Genovese namo. Natūralu, kad nenorėjo trankytis po naktines kvinsiečių gatves, nors jose praleido didžiąja dalį tamsiojo paros meto. Tam priežastis buvo viena ir pakankamai svari, kad nulemtų tokį Whitlock keliavimo būdo pasirinkimą – mergina nebuvo ginkluota, kaip teko būti darbo metu. Dar keliolika minučių ir pustušte transporto priemone privažiuoja gatvę, kurios gilumoje stovėjo Genovese namas. Išsilaipinusi grafiti apipaišytoje, vietinių vandalų nuniokotoje stotelėje, dar kartą pasitikrina ar viską turi, kad galėtų ramia širdimi traukti link savo gyvenamosios vietos. Prieš pradėdama žingsniuoti nuo dunksnos drėgna gatve, apsidairo, ar kokiam tamsiam kampe jos netyko vietos pažibos. Įsitikinusi, kad frontas saugus, ar mažų mažiausiai nėra mirtinai pavojingas, kiek galėdama greičiau nutypena šiaurėn, mafijos landynės link. Jau artėjant prie pastato buvo galima išgirsti garsią muziką, išgėrusių vyrų bei moteriškių riksmus ir kitokius, sunkiai paaiškinamus garsus ir tai priverčia Lizzie atsisakyti minties į namą įeiti per paradines duris. Nusprendė naudotis gerai patikrintu ir visada atsiperkančiu būdu – metaliniai laiptais stovinčiais namo pašonėje. Surinkusi visas turimas tašes į vieną ranką, kad būtų patogiau kopti ne itin patvaria konstrukcija, ima iš lėto, atsargiai kilti į viršų, kol pasiekia antrąjį aukštą, kuriame buvo apsistojusi.
Jau buvo pasiruošusi nerti pro duris, į vidų, kai už akių užkliūna cigarečių dūmai, sklindantys iš netoliese buvusio balkono. Nebuvo linkusi kreipti dėmesio į tokius dalykus, nes šiuose namuose rūkoriai nebuvo retenybė, bet vis gi žvilgsnį nukreipia į balkone stovinčią moterį, kurią labai silpnai apšvietė gatvės žibintai. Moters veidas atrodė pažįstamas, nors ir labai menkai jį matė. Norėdama įsitikinti savo spėlionėmis, metaline sija pajuda arčiau, kad galėtų lengviau įsižiūrėti į ten stovinčią personą. Laviruodama ant menko plotelio, įsikimba į turėklą, lėtai slinkdamasi balkono link. Kai pagaliau gauna normaliai pažvelgti į moters veidą, net žioptelėja.
- Roxi? – vos girdimai sumurma, kreipdamasi į ten stovėjusią merginą, tuo pačiu metu stengdamasi nenudribti nuo ganėtinai aukštai esančios metalo sijos, kuri, kaip ir visa laiptų konstrukcija nebuvo tokia jau ir patvari.

___________
[You must be registered and logged in to see this image.]
Atgal į viršų Go down
Roxanne Varlow

avatar

Pranešimų skaičius : 363
Join date : 2011-01-22

RašytiTemos pavadinimas: Re: Genovese namas   Pen. 06 10 2011, 22:10

Roxi jau rūkė antrą cigaretę per dešimt minučių ir galvojo, kad galbūt jau reikėtų sustoti. Iš kambario atsinešusi kėdę, moteris pasistatė ją balkone ir patogiai įsitaisė. Susikėlusi koją ant kojos, Varlow užmerkė akis ir pridėjusi cigaretę prie lūpų, giliai įtraukė. Po kelių akimirkų atsimerkusi, Roxanne kurį laiką sėdėjo galvodama, kad jai visai praverstų puodelis kavos. Šiandien ji ketino piešti, todėl norėjo išlikti žvali. Nuėjusi į kambarį, kuris buvo ir miegamasis, ir virtuvė, ir jos darbo kambarys, moteris priėjo prie spintelės ir susirado didelį puodelį. Į jį įdėjusi kelis šaukštelius kavos, paspaudė mygtuką ant virdulio ir kelias minutes laukė, kol jame esantis vanduo užvirs. Išgirdusi tylų dzingtelėjimą, Roxanne sureagavo ne iš karto, buvo per daug paskendusi mintyse.
Pagaliau pasukusi galvą, Varlow prikando lūpą ir pripylė pilną puodelį vandens. Išsitraukusi iš stalčiaus šaukštelį, greit puodelyje juo pamakalavo ir ištraukusi įmetė į kriauklę. Gurkštelėjusi karšto gėrimo, ji atsargiai, kad tik neišpiltų kavos ant savęs ar grindų, suėmė keramikinį dirbinį abiem rankom ir nusinešė į balkoną, kuriame ketino dar kurį laiką pasėdėti. Vėl įsitaisiusi ant tos pačios kėdės, Roxanne padėjo puoduką ant žėmės ir susikėlusi koją ant kojos, susirado kažkur numestas cigaretes bei žiebtuvėlį. Nors jau buvo nusprendusi, kad šiandienai šių vėžį keliančių pagaliukų jau užteks, tiesiog negalėjo susilaikyti. Išsitraukusi paskutinę pakelyje buvusią cigaretę, Varlow kelis kartus spragtelėjo žiebtuvėliu, kita ranka pridengdama jį nuo vėjo. Pagaliau sugebėjusi ją prisidegti, Roxi pasidėjo žiebtuvėlį ant palangės ir laikydama cigaretę, pasiėmė kavos puodelį. Gurkštelėjusi kartaus gėrimo, kuris nuo ne itin stipraus nakties vėjo jau buvo šiek tiek pravėsęs, Roxi išgirdo kažką einant gatve ir smalsiai pasuko galvą.
Išsitiesusi kėdėje, Varlow kurį laiką prisimerkusi spoksojo į gatvę, bandydama geriau įžiūrėti ja einančią moterį, kuri dėl kažkokios priežasties atrodė keistai pažįstama. Nusprendusi, kad jai tik pasivaideno, Roxi atsilošė ir vėl gurkštelėjo kavos. Išgirdusi, jog kažkas lipas laiptais palei sieną, Roxanne pakilo nuo kėdės ir padėjo pustuštį puodelį ant palangės. Retai kas naudodavosi tais laiptais, todėl atsirėmusi į balkono turėklus, Varlow nužvelgė jais lipančią merginą. Atpažinusi Whitlock, kurios Roxi nebuvo mačiusi labai ilgą laiko tarpą, Varlow sumirksėjo ir kiek prisimerkė, bandydama įžiūrėti ją kiek aiškiau. Tą padaryti buvo sunku, nes lauke buvo tamsu, o gatvėje degė vos keli apmusiję žibintai, skleidžiantys blausią šviesą. Nuėjusi į kambario vidų, moteris uždegė nedidelę lempą, kuri visai normaliai apšvietė kambarį ir greitu žingsniu grįžo į balkoną. Nusišypsojusi Roxi mostelėjo ranka savęs link:
-Elizabeth! Nestovėk ten, ateik pas mane. Šimtą metų tavęs nemačiau,-nusišypsojusi, Varlow nubraukė ant akių krentančius, šiek tiek susivėlusius plaukus ir užgęsino rankoje laikomą cigaretę į peleninę, kuri stovėjo ant kambario palangės. Kadangi draugė stovėjo ant balkono krašto, kas neatrodė nei saugu, nei patogu, Roxanne padavė Elizabeth ranką ir padėjo jai įlipti į vidų.
Atgal į viršų Go down
Sponsored content




RašytiTemos pavadinimas: Re: Genovese namas   

Atgal į viršų Go down
 
Genovese namas
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 11

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
BLACK DIAMOND :: KVINSAS~ sin with a grin :: East Flushing-
Pereiti į: