BLACK DIAMOND


 
rodiklisrodiklis  DUKDUK  Narių sąrašasNarių sąrašas  RegistruotisRegistruotis  PrisijungtiPrisijungti  
















• RPG SIUŽETAS Amerikos Meka, Didysis Obuolys, Miestas, kuris niekada nemiega, Pasaulio Metropolis - tai tik keletas Niujorko, didžiausio JAV miesto, tankiausiai apgyvendintos gyvenamosios vietovės pasaulyje, visų planetos darboholikų, pasileidėlių ir nusikaltėlių rojaus sinonimų. Pasijausk laisvesnis už laisvės statulą, patirk pripažinimą, šlovę, galią, pinigų teikiamą materialinę gerovę, profesines perspektyvas ar... Nuosmukį, depresiją, įsivelk į kūniškų malonumų, narkotikų, neblaivybės ir pamišimo liūną. Tik čia gali padaryti tai, ką 1664 metais padarė anglų laivai - UŽGROBTI Niujorką.




















Administracija




Share | 
 

 Metro stotis

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
AutoriusPranešimas
Roxanne Varlow

avatar

Pranešimų skaičius : 363
Join date : 2011-01-22

RašytiTemos pavadinimas: Metro stotis   Št. 07 23 2011, 14:27

Atgal į viršų Go down
Roxanne Varlow

avatar

Pranešimų skaičius : 363
Join date : 2011-01-22

RašytiTemos pavadinimas: Re: Metro stotis   Št. 07 23 2011, 15:43

Roxanne ryte pabudo pakankamai vėlai. Būtų miegojusi ir ilgiau, tačiau iš gretimo kambario sklindantis triukšmas (kitaip tos muzikos, kuri sklido iš kaimyninio kambario ir negalėtum pavadinti) neleido to padaryti. Kai turėjo darbo, ji buvo įpratusi keltis maždaug šeštą ar septintą, todėl labai mėgo dienas, kai galėjo pasimėgauti dar keliomis valandomis miego. Džiaugdamasi tuo, kad kaimynai nesugalvojo muzikos leisti ankščiau, kaip paprastai ir padarydavo, ji nenoromis praplėšė akis ir pasimuistė lovoje. Nusižiovavusi, ranka perbraukė per susivėlusius tamsius plaukus ir atsisėdo. Neskubėdama Roxanne išlipo iš lovos, išsiplovė galvą, susitvarkė kambarį (darydavo tai pakankamai dažnai, nes sugebėdavo sukuisti savo nedidelį kambarėlį per stebėtinai trumpą laiką) ir išsivalė dantis. Ketino važiuoti į miestą, todėl prie spintos prastovėjo kiek ilgiau nei paprastai, ieškodama ko nors gražaus. Na, ar bent gražesnio, nei dėvėdavo būdama namie. Roxi neturėjo daug drabužių, nes negalėjo sau leisti tokių, kokiais labiausiai norėtų rengtis.
Iš spintos išsitraukusi tamsius aptemptus džinsus, maikutę, ant kurios buvo jos mėgstamos grupės pavadinimas bei kažkoks paveiksliukas, kareiviškus batus ir švarkelį, numetė viską ant lovos. Nuėjusi prie veidrodžio, pasidažė akis juodu akių pieštuku, lūpas paryškino raudonu lūpdažiu ir susišukavo plaukus. Makiažui niekad neskirdavo per daug dėmesio, todėl visada dažydavosi taip pat.
Grįžusi prie lovos, Varlow greit apsirengė ir apsiavusi batus, kurį laiką juos varstėsi. Paėmusi didelę rankinę, kuri buvo numesta ant fotelio šalia lovos, Roxi ne itin tvarkingai į ją sumetė būtiniausius daiktus: raktus, telefoną, pinginę. Daug atsargiau, kad tik nesusiglamžytų, ji rankinėje įtalpino didelį sąsiuvinį, kuriame laikė savo eskizus.
Pažvelgusi į veidrodį ir įsitikinusi, kad atrodo visai neblogai, Roxanne išėjo iš kambario, paskui save užtrenkdama duris. Kadangi nuo pat ryto nebuvo gėrusi kavos, Varlow žinojo, kur ketina eiti pirmiausia. Galvodama vien apie kofeiną, kurio jai verkiant reikėjo, kad galutinai pabustų ir galėtų normaliai mąstyti, Roxanne išėjo iš namo ir greitu žingsniu patraukė gatve. Kelią iki artimiausios, puikia kava prekiavusios kavinės ji galėjo rasti užsimerkusi, nes būtent ten lankydavosi dažniausiai. Dažnai ji ten ateidavo piešti, nes triukšmingame name, kuriame beveik visą laiką kas nors rėkaudavo, buvo tiesiog neįmanoma susikaupti. Atsidūrusi prie savo mėgstamiausios kavinės, Roxi įėjo į vidų. Jai pasisekė, nes eilės nebuvo, todėl ji gavo savo cappuccino daug greičiau nei paprastai.
Išėjusi į lauką, gurkšnodama karštą gėrimą, ji patraukė tiesiai prie metro stotelės. Važiavimas autobusu nė kiek neviliojo, todėl ji ketino pasinaudoti jai daug labiau patinkančia transporto priemone – traukiniu. Kadangi atstumas nuo kavinės iki metro stotelės buvo nedidelis, Roxanne savo tikslą pasiekė vos per penkias minutes. Sužinojusi, kad reikiamas traukinys atvažiuos už maždaug septynių minučių, Roxi įsitaisė ant vieno iš laisvų suoliukų, kuris atrodė švarus ir nusikabinusi rankinę nuo peties, pasidėjo ją šalia savęs. Gurkštelėjusi kavos, kuri po truputį vėso, Roxanne apsidairė. Nesijautė itin jaukiai būdama beveik viena, todėl pasidarė kiek ramiau, kai iš ką tik atvažiavusio traukinio išlipo būrys keleivių. Iš rankinės išsitraukusi telefoną, moteris patikrino kiek valandų ir tyliai pasidžiaugė, kad stotelėje atsirado kaip tik laiku, nes jeigu būtų nors šiek tiek pavėlavusi, sekančio jai tektų laukti maždaug valandą.
Sėdėdama, gerdama kavą ir laukdama, Roxi ėmė galvoti ką veiks. Nusprendė, kad pirmiausia reikia nusipirkti ką nors valgomo, o vėliau nueiti į prekybos centrą. Jai būtinai reikėjo naujų batų, tad nutarė paskirti mažų mažiausiai kelias valandas jų ieškojimui. Moters apmąstymus nutraukė ūžesys, kuris vis artėjo. Pamačiusi, kad tai būtent tas traukinys, kurio laukė, Varlow pakilo nuo suoliuko, į šiukšlių dėžę išmetė jau tuščią kavos puodelį ir nuskubėjo prie durų. Ji net nepastabėjo, kad per savo neapdairumą ant suoliuko paliko rankinę.


Paskutinį kartą redagavo Roxanne Varlow, Kv. 09 15 2011, 15:06. Redaguota 1 kartą
Atgal į viršų Go down
Mikey Way

avatar

Zodiac : Virgo
Age : 37
Miestas : Brooklyn, New York
Pranešimų skaičius : 42
Join date : 2011-05-07

RašytiTemos pavadinimas: Re: Metro stotis   Pir. 08 01 2011, 14:35

Kadangi jau ilgą laiką gyveno Niujorke, spėjo iššniukštinėti didžiąją dalį miesto kampelių ir atrasti vietų, į kurias su mielu noru grįžtų bei pakampių į kurias prisiekė sau daugiau gyvenime nekelti kojos. Nors Kvinsas ir nebuvo toks jau baisus rajonas, kaip daugelis nevietinių jį įsivaizdavo, visgi vėlesniu paros metu čia vaikštinėti buvo nepatartina. Vien jau čia įsikūrusios trys galingiausios Niujorko valstijos mafijos gaujos daug ką pasakė apie vietovę. Bet be pluošto narkotikų prekeivių, prostitučių ir pavienių nusikaltelių buveinių čia buvo gausu ir padorių vietų, tokių kaip komiksų parduotuvės, kurių viena buvo įgijusi visus Way‘aus komplimentus ir nė pats jis nepabijojo pastarosios pavadinti viena geriausių prekyviečių knygutėmis. Tad nenuostabu jog nepasibaidęs įspėjimų, jau iš pačio ryto neria į netoliese namų buvusią metro stotį, kur susižinojęs reikiamus grafikus, kantriai išlaukia penktojo traukinio, kuris nugabena jį iš Bruklino į Kvinsą.
Gerą pusvalandį trukusi kelionė neprailgsta, mat spėja pasimėgauti dar požeminėje perėjoje įsigyta kava bei perskaityti visas per naktį gautas žinutes, į kurias didžiąją laiko dalį ir atsakinėja. Išsiropštęs iš traukinio, pasuka reikiama linkme, nesunkiai nusigaudamas iki nedidelės, retai žmonių lankomos, tik visiškų nerd‘ų ir tuo pačiu ištikimiausių lankytojų pilnos parduotuvėlės. Įėjęs į vidų, žinoma, pirma apsidairo, lyg iš naujo susipažindamas su ir taip ganėtinai gerai pažįstama erdve. Netrukus nukulniavęs prie jį sudominusio stendo, kurį laiką ten ir užsibūna, vartydamas vieną ar kitą komiksų knygą.
Spėja ten pat nusipirkti ir kavos bei, be abejo, šusnį knygelių su herojų piešinukais. Regis šita komiksų manija buvo vienas iš tų dalykų, iš kurių Mikey tiesiog negalėjo išaugti. Nesakau, kad to labai ir norėjo. Apsirūpinęs viskuo, ko jam šiuo metu reikėjo, patraukia link tos pačios požeminės perėjos, nenorėdamas ilgiau užsibūti pastarajame, gera reputacija tikrai negarsėjusiame Kvinso rajone. Mažiausiai ko vyrui trūko, tai tik neplanuoto apiplėšimo ar dar blogiau – užpuolimo. Niekada nežinai, kas gali susišviesti vienam ar kitam žmogui, ypač jei šis yra valdomas svaigalų alkio. Leisdamasis laiptais spėja prasilenkti su gaujele paauglių, kurių ne tik išvaizda, bet ir elgesys priverčia tik dar labiau gailėtis sprendimo atkakti į šią vietelę. Visgi kokio nors aršesnio kontakto išvengęs, pagreitina žingsnį, nukulniuodamas iki didelės lentos, kurioje buvo surašyti visi pro čia važiuojančių traukinių grafikai. Susiradęs sau reikalingą, kuris pargabens šį arčiausiai namų, akimis perbėga per horizontalią liniją, smarkiai nusivildamas, kai supranta, kad kito traukinio teks laukti mažiausiai pusantros valandos. Apsisukęs ant kulno, akimis peržvelgia visus susirinkusius, kurių dauguma buvo tiesiog tipiniai metro gyventojai ar blogiau nei tai – darbininkai, iš kurių suprato tik vargšus invalidus ar vos galą su galu suduriančius muzikantus. Kišenvagių ar kitų padugnių netoleravo, bet juk tuo ir garsėjo Niujorko metro – savo „spalvingumu“. Laisvą sėdimą vietą išsirinkęs prie padoriausiai atrodančių žmonių, atsisėda, nusiteikdamas kantriai išlaukti savo traukinio. Širdį glostė vienas dalykas – šį kartą bent jau galės turiningai užimti laiką, tad iš maišelio išsitraukęs vieną komiksų knygelę, ima šią vartyti, tarpais užsigerdamas jau kiek spėjusia ataušti kava.
Skaitymą kiek sutrikdo šalia sėdėjusios personos sujudėjimas, tad viena akimis palydėjęs tolstančią juodaplaukės figūrą, vėl nuleidžia žvilgsnį su tikslu toliau tęsti skaitymą, kai už akių užkliūna šalia buvusi rankinė, kurią, Mikey spėjimu, moteris tiesiog pamiršo. Užvertęs knygutę, apsidairo aplinkui, stebėdamasis kitų čia pat sėdėjusių ir viską mačiusių žmonių abejingumu ir instinktyviai griebęs už „mantos“ pakyla iš vietos. Kur papuola nušveitęs kavos puodelį, vieną ranka nešinas savu maišu, kitoje tempdamas Varlow rankinę, akimis bando surasti dar visai neseniai šalia sėdėjusią moterį.
- Ei! – sušunka bandydamas atkreipti nepažįstamos merginos dėmesį, deja, nesekmingai. Suprasdamas, kad Roxanne ketina sėsti į ką tik atvažiavusį traukinį, suskuba šią prisivyti, švelniai sugriebdamas už rankos ir atsukdamas į save. – Jūs pamiršote rankinę. – ištiesdamas minėtą objektą merginos link, nedrąsiai šyptelėja, lyg džiaugdamasis, kad spėjo dasivyti Roxi ir išgelbėti šios mantą nuo ilgapirščių.

___________
[You must be registered and logged in to see this image.]
Atgal į viršų Go down
Roxanne Varlow

avatar

Pranešimų skaičius : 363
Join date : 2011-01-22

RašytiTemos pavadinimas: Re: Metro stotis   Sk. 08 07 2011, 12:55

Roxi visą dieną, nuo pat ryto buvo tarsi nesava ir pati tuo stebėjosi. Išėjusi iš namų ji prisiminė, kad paliko švarkelį ir dėl savo užmaršumo apkaltino išsiblaškymą. Roxi net neabejojo, kad užmiršo ir dar keletą ne pačių svarbiausių daiktų, tokių kaip skėtis, tačiau į tai nesigilino ir jų pasiimti namo negrįžo. Jos mintys buvo kažkur kitur, ji galvojo apie naują piešinį, kurį ketino pradėti turėdama daugiau laisvo laiko. Jeigu ne laiko trūkumas, moteris būtų piešusi daug daugiau, tačiau darbas jai neleido pakankamai laiko skirti hobiams.
Jeigu ne Mikey, ji būtų pamiršusi ir savo rankinę, kurioje, kaip ir daugelis kitų moterų, talpino bene pusę savo gyvenimo. Ten buvo ne tik piniginė, raktai, telefonas ir kiti būtini daiktai, bet ir jos eskizų sąsiuvinys bei papkė su keliais, visai nesenai baigtais piešiniais, kuriuos nešiojosi su savimi ir, pasitaikius progai, ketino juos parodyti vienam savo draugui. Jis dirbo kažkokioje nedidelėje galerijoje Manhetene ir būtent jis retkarčiais padėdavo Roxi ką nors parduoti ir taip užsidirbti šiek tiek daugiau pinigų, kuriuos Varlow labai stengėsi taupyti. Banko sąskaitoje jų turėjo pakankamai daug, tačiau ne tiek, kad galėtų išsinuomoti butą ir kurį laiką gyventi ieškodama sau patinkančio darbo. Roxi jau kurį laiką stengėsi susitaikyti su mintimi, kad iš muzikos ar kitų hobių, tokių kaip piešimas pragyventi nepavyks, todėl nori ar nenori, jai teks dirbti darbą, kurio visiškai nemėgsta.
Priėjusi prie reikiamo traukinio, Roxi iš kišenės išsitraukė mp3 grotuvą ir jį įjungė, tačiau kol kas ausinių „nepatalpino“ ausyje. Kadangi kelionė laukė pakankamai ilga – maždaug keturiasdešimt, o gal net ir daugiau minučių, ji ketino pasiklausyti muzikos. Taip laikas neprailgdavo. Traukinio durims atsidarius, moteris jau ketino lipti į vidų, kai išgirdo vyrišką balsą. Kiek pasukusi galvą, Roxi apsidairė ir pastebėjo vyrą, kuris brovėsi per žmones ir prie jos artėjo su jai priklausančia rankine. Tyliai atsidususi ir mintyse save iškeikusi dėl to, kad sugebėjo ją palikti ant suoliuko, Roxi pasitraukė iš kelio. Praleidusi žmones, kurie taip pat norėjo įlipti ir atsitraukusi nuo traukinio, kuris jau pypsėjo pranešdamas, kad uždaro duris, Roxanne greitu žingsniu priartėjo prie Mikey ir nusišypsojo. Tai buvo tikrai ne pirmas kartas, kada ji užsimiršusi nuėjo palikusi savo rankinę, tačiau ją kiek nustebino tai, kad kažkas pasivargino ir ją pasivijo. Iš patirties Roxi galėjo pasakyti, kad taip atsitikdavo velniškai retai. Paprastai žmonės būdavo abejingi ir net nepasivargindavo šūktelėti. Paėmusi rankinę, Varlow dar plačiau nusišypsojo ir pažvelgė Way į akis:
-Ačiū! Die, aš šiandien tokia išsiblaškius.. Jeigu ne jūs, taip ir būčiau čia palikus pusę savo piešinių.. Ačiū!
Dar kartą padėkojusi, Roxanne užsikabino rankinę ant peties ir kiek pasukusi galvą nužvelgė nuvažiuojantį traukinį. Žinojo, kad sekančio reikės laukti valandą, ar net daugiau, tačiau kažkaip net liežuvis neapsivertė dėl to paburbėti, todėl vėl pažvelgusi į Mikey moteris šyptelėjo:
-Jeigu jūsų traukinys dar negreitai.. Gal galiu pavaišinti jus kava? Bent taip galėčiau atsidėkoti,-nubraukusi tamsius plaukus, kurie įkyriai krito ant veido, Roxie pažvelgė Mikey į akis. Vyras jai atrodė kažkur labai matytas, todėl ji bandė prisiminti, ar kada ankščiau jį buvo sutikusi. Nusprendusi, kad kiek nemandagu taip į jį spoksoti, ji nejaukiai šyptelėjo ir atsegusi rankinę, į ją įsimetė mp3 grotuvą, kurį visą šį laiką pralaikė rankoje.
Atgal į viršų Go down
Mikey Way

avatar

Zodiac : Virgo
Age : 37
Miestas : Brooklyn, New York
Pranešimų skaičius : 42
Join date : 2011-05-07

RašytiTemos pavadinimas: Re: Metro stotis   Pir. 08 22 2011, 22:17

Pasivarginęs prasigrūsti pro masę žmonių ir netgi sulaukęs keleto stumtelėjimų ar niuktelėjimų alkūnėmis iš nekantrių ar šiaip šiurkščių praeivių, galiausiai pasiekia tamsiaplaukę merginą, kuriai priklausančią rankinę tempė rankoje ir jos saugų grąžinimą buvo užsibrėžęs kaip svarbiausią dabartinį tikslą. Roxanne pagaliau sureagavus į jo egzistenciją ir perėmus nešulį, nenustoja šypsotis, kad ir kokia miniatiūrinė ir nepastebima jo šypsena bebūtų. Visgi, Mikey buvo iš tų žmonių, kurie galvojo, kad jo šypsena tikrai nėra kaip iš „Colgate“ ar „Blend-a-Med“ pastos reklamos ir ja „dabintis“ reikėtų kiek įmanoma mažiau. Žodžiu, vyrukas galvojo, kad šypsodamasis jis atrodo visai nedailiai, tad jei ir tekdavo juoktis ar iššiepti dantis, tai darydavo kiek įmanoma minimaliau.
Varlow prabilus žvilgsnį nukreipia į jos raudoniu padažytas lūpas, kurios ganėtinai ilgai užlaiko jo veizokles. Kol sėdėjo ant suoliuko, o vėliau ir vijosi merginą, nespėjo pamatyti jos veido, tad dabar, kai teko kalbėtis su ja, spėja išnagrinėti visą dailių bruožų rinkinį, spėjusį Way‘aus mintyse užimti vietą lentyną su užrašu „patinka“. Akimis dar kartą perbėgęs per Roxi veidą, kelioms akimirkoms apsistoja ties tomis pačiomis putliomis lūpomis, kurios vyrą daugiau ar mažiau traukė. Jį žavėjo jų forma, nedidelis krutėjimas šnekant, bet labiausiai – spalva, kuria šios buvo išryškintos. Per daug neužsisėdėjęs ties Roxanne veidu, paskiria ir kelias sekundes apžiūrėti jo kūną, o tiksliau tai, ką jį vilkėjo. Akį kaipmat užkabino merginos dėvima maikutė, mat Varlow buvo pasipuošusi jo mėgstamos grupės atributika, kas, be abejo, tik pagerino apie tamsiaplaukę susidarytą nuomonę.
Kadangi mintimis buvo nuklydęs į visai kitas pievas ir lankas, nei derėtų, atkunta tik išgirdęs žodį „kava“, kuris jau vien turo metu bet kurį Way‘ų būtų prikėlęs iš pačių mirusiųjų. Praleidęs didžiąją dalį prieš tai ištartų Varlow sakinių, drąsiai prisideda prie „išsiblaškėlių rato“, kuriam jiedu abu dabar ir priklausė. Mintyse prisižadėjęs sau daugiau neklaidžioti šalutiniais minčių vingiais ir paskirti deramą dėmesį pašnekovei, teigiamai sulinksi galva, šitaip pritardamas Rox pasiūlymui pasivaišinti karštu gėrimu. Vienaip ar kitaip negalėjo atsispirti juodųjų pupelių ekstrakto kvapui bei skoniui, tad ir dabar negalėjo tiesiog atsisakyti, turint omenyje kai ją siūlė tokia žavi mergina. Prie teigiamo vyro sprendimo prisidėjo ir faktas, kad į jam reikiamą Bruklino rajoną važiuojantis traukinys atriedėti turėjo dar už gero pusvalandžio, tad laiko turėjo visai nemažai, o jį praleisti geriant kavą su žavia kompanija dabar atrodė geriausia išeitis. Vis dėl to, ne viskas buvo taip paprasta, kai kalba ėjo apie jaunėlį Way‘ų, mat šis tikrai nebuvo žmogus, lengvai užmezgantis naujas pažintis. Gyvenimas parodė, kad jam sunkiai sekasi „pralaužti ledus“ ar rasti bendrą kalbą su nepažįstamais, todėl jei ir susibendraudavo su kitais, tai tik jų pačių dėka. Vien dėl šio fakto būdamas su Roxanne jautėsi tiesiog nepatogiai, bet merginai ėmus rodyti iniciatyvą, patiria šiokį tokį palengvėjimą. Tikėjosi, kad nepapuls į situaciją, kai įsivyraus tyla ir jam teks kalbėti, o kadangi minčių pokalbiams retai atsiranda, jausis kaltas ir taip papuls tik į uždarą ratą iš kurio pats nesugebės išsikapanoti.
- Kava dabar būtų daugiau nei gerai. – aiškiai versdamas save šnekėti, nedrąsiai mėto žvilgsnį tai į vieną, tai į kitą pusę, stengdamas išvengti akių kontakto su Varlow. – Beje, aš Mikey, o jūs būsite... – prisiminęs, kad vis dėl to vertėtų prisistatyti ir tuo pačiu sužinoti kuo vardu pašnekovė, padaro pauzę, tikėdamasis, kad ją užpildys būtent pati Roxanne.

___________
[You must be registered and logged in to see this image.]
Atgal į viršų Go down
Roxanne Varlow

avatar

Pranešimų skaičius : 363
Join date : 2011-01-22

RašytiTemos pavadinimas: Re: Metro stotis   Kv. 09 15 2011, 16:10

Mikey ištarus savo vardą, Roxi nusišypsojo ir perbraukė ranka per juodus plaukus. Susivokusi, kad vis dar neprisistatė, moteris tyliai sukikeno ir galiausiai surimtėjusi tarstelėjo:
-Roxanne Varlow. Bet visi mane vadina Rox,-vėl nusišypsojusi ji jau nežinia kelintą kartą įsispoksojo Mikey į veidą. Kadangi puikiai žinojo, kad ne itin mandagu visą laiką taip akylai stebėti priešais ją stovintį vyrą, Roxi nuleido akis, nužvelgdama jį visą ir sumirksėjusi šyptelėjo. Pažvelgusi į permatomą maišelį, kurį Way laikė rankoje, Varlow pastebėjo kelias komiksų knygeles ir mintyse „uždėjo“ Mikey pliusą, nes buvo visada smagu sutikti žmonių, turinčių tokių pat pomėgių, kaip ir jinai. Roxi dažnai jautėsi nejaukiai pripažindama, kad vis dar skaito komiksus, nes aplinkiniai kiek keistokai žiūrėdavo į faktą, kad trisdešimtmetei moteriai patinka tokie dalykai, tačiau Varlow neabejojo, kad bent jau šiuo klausimu Mikey puikiai ją supras.
Tiesa, kai Mikey prisistatė, Rox nekilo abejonių, kad šį vardą buvo kažkur girdėjusi (kaip ir žinojo, kad Mikey buvo kažkur mačiusi), tačiau vis dar nesugebėjo atsiminti, kaip jų keliai praeityje galėjo susikirsti, turint omenyje tai, kad Niujorke Roxanne pažįstamų beveik neturėjo. Darbas, gyvenimas siaubingame name Kvinse ir beveik visiškas laisvalaikio neturėjimas mažino Roxi galimybes susirasti tikrų draugų. Tiesa, ši pažintis, nors ir prasidėjusi ne itin maloniu būdu, praskaidrino moters dieną.
Ketindama tęsėti savo pažadą ir nusivesti Mikey išgerti kavos, ji, palaikydama ne itin prasmingą pokalbį, kartu su vyru užlipo laiptais, vedančiais iš metro ir nuėjo prie artimiausios kavinės, kurioje šiandien jau lankėsi. Įėjusi į vidų, Roxanne patrynė per tokį trumpą laiką praleistą lauke spėjusias sušąlti rankas ir jau nežinia kelintą kartą per dieną pasigailėjo, kad neapsirengė šilčiau. Kaip amžinai sušąlanti motera, Roxanne turėjo priprasti, kad rudenį Niujorko oras gali būti labai apgaulingas, tačiau ji vis dar buvo nepasimokiusi ir rengdavosi ne taip, kaip turėtų.
Priėjusi prie kasos, moteris nusišypsojo jau pažįstamai padavėjai (nieko keisto, kad beveik visi čia dirbantys žmonės Roxanne pažinojo, ji buvo nuolatinė klientė), stovinčiai priešais ją ir įsmeigė akis į meniu. Nors ir žinojo, kad tikriausiai užsisakys to paties, kaip ir visada, visada jautė nepaaiškinamą norą ištyrinėti, ką dar siūlo kavinė, kurioje Roxi lankydavosi siaubingai dažnai. Kadangi labai norėjo ko nors, kas sušildytų, Roxanne net nepažvelgė į didelį sąrašą šaltų kavų ir pieno bei ledų kokteilių.
Kaip ir reikėjo tikėtis, išsirinkusi cappuccino, išsakė savo norus pardavėjai ir pasisukusi į Mikey kilstelėjo antakį, nebyliai klausdama ko šis norėtų. Kai šis taip pat išsirinko kavą, Roxanne iš rankinės išsitraukė piniginę ir sumokėjusi už gėrimus, kartu su Mikey nuėjo prie staliuko, stovinčio arčiausiai lango. Buvo trečiadienis, dienos vidurys, todėl nieko keisto, kad kavinė buvo pustuštė ir jie turėjo galimybę rinktis iš daugybės nedidelių staliukų, kuriais buvo apstatyta patalpa. Įsitaisiusi ant kėdės, Roxanne susikėlė koją ant kojos ir ranka nubraukė kiek susivėlusius plaukus nuo akių. Vos spėjusi patogiai įsitaisyti, Varlow pastebėjo padavėją, kuri priėjo prie jų staliuko, rankoje laikydama du puodelius. Gavusi savo kavą, Roxanne gurkštelėjo karšto gėrimo ir palaimingai atsiduso. Nusišypsojusi Mikey, Roxanne abu vis dar šaltus delnus priglaudė prie įkaitusio puodelio ir ištarė vieną iš labiausiai nuvalkiotų, tačiau puikiai padedantį susipažinti sakinį:
-Taigi, Mikey.. Papasakok apie save.
Atgal į viršų Go down
Sponsored content




RašytiTemos pavadinimas: Re: Metro stotis   

Atgal į viršų Go down
 
Metro stotis
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 11

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
BLACK DIAMOND :: KVINSAS~ sin with a grin :: East Flushing-
Pereiti į: